„Tai reikštų, kad mažinamos garantijos“, – sakė piketuotojas.

„Dirbant 20 ar daugiau metų, mūsų garantija, kad procentas kiekvienais metais prisideda prie atlyginimo, prapuola. Mes nesame tikri, kad kiekvienais metais bus numatyta šita garantija“, – teigė pasienietė Jolita Kuncaitienė.

„Yra kažkokios formulės, kažkokie skaičiavimai, ką jie ten kalba, tačiau mes dar nieko tiksliai nežinome. Matau rūpestį, kad jei sumažins priedą nuo 30 iki 20 proc., tai bus akivaizdus atlyginimo mažėjimas“, – kalbėjo ugniagesys gelbėtojas Dainius Saukaitis.

Jei bus mažinamos pareigūnų socialinės garantijos, pasak profesinių sąjungų, gali laukti liūdnos pasekmės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Virš 30 proc. pareigūnų gali išeiti į pensiją jau dabar. Jeigu Seimas nori lažintis iš to, tegu pabando“, – teigė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Saulius Džiautas.

Vidaus reikalų ministrė patikina, kad nė vienam pareigūnui pinigai nesumažės.

„Jei kalbame apie tuos pareigūnus, kurie šiandien yra žemiausioje ir vidurinėje grandyse, tai jie pajus ženklų padidėjimą. Mes didiname tas pačias grindis ir jie tikrai pajus ženklų darbo užmokesčio augimą. Tam numatyti 24 mln. eurų“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministrė tikina, kad nebus pamiršti ir veteranai.

„Mums labai svarbu išsaugoti pareigūnus, kurie yra sistemoje su svarbia kompetencija ir patirtimi. Jei yra išdirbę iki 20 metų, tai tie metai tikrai nenusibrauks. Ta dalis lieka. Esame sutarę, kad už kiekvienus papildomus metus bus mokamas papildomas procentas“, – kalbėjo ministrė.

Dėl socialinių garantijų sunerimę pareigūnai Seimo salę stebi iš balkono. To nepraleidžia ir premjerė.

Esame sutarę, kad už kiekvienus papildomus metus bus mokamas papildomas procentas.

„Tame balkone taip pat stovėjo žmogus, kuris kreipėsi į mane raštu šią vasarą, prašydamas statutinių institucijų darbo užmokesčio fondą padidinti 10 proc. ateinančių metų biudžete. Tai ir buvo padaryta. Man dabar skaudu klausyti visų šių priekaištų“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Premjerės iniciatyva skirti padidintą finansavimą tapo niekine ministrės rankose. Sistema lieka supriešinta“, – sakė Seimo narys Vytautas Bakas.

Pareigūnai paliko Seimą, o opozicijos atstovai sugalvojo, kad reikia vardinio balsavimo – ne spaudžiant mygtukus, o balsuojant senoviniu būdu – popieriniais lapeliais. Dėl to balsavimas atidedamas, o kai jau pradedamas, užtrunka daug ilgiau, nei būtų balsuojama paprastai. Posėdžio pirmininkui Pauliui Saudargui tenka skaityti kiekvieno Seimo nario balsą atskirai.

Kyla ir problemų – lapelį su Audroniaus Ažubalio vardu ir pavarde Seimo vicepirmininkas randa antrą kartą. Pasirodo, ten parašyta ne Audronius Ažubalis, o Aušrinė Armonaitė.

Balsai suskaičiuojami sėkmingai – Seimas priima pataisą. Labai keistai balsavimo metu pasielgė Seimo narys Mindaugas Puidokas. Šis suplėšė lapą su parlamentarų parašais.

„Mindaugas Puidokas pasirašė sąraše dėl biuletenio išdavimo, po to persigalvojo, išbraukė savo parašą. Viskas atrodė ramu, vyko tolimesni balsavimai. Tačiau po kurio laiko grįžęs sudraskė penktąjį lapą, kuriame buvo pasirašęs ir nubraukęs savo parašą“, – sakė balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Opozicija ir pareigūnų profesinės sąjungos tikisi, kad šias pataisas vetuos prezidentas.

Šią pertvarką kritikuoja dalis opozicijos ir valdančiųjų atstovų, piketą prie parlamento rengia VST pareigūnai.

Vyriausybė siūlo Seimui panaikinti VST kaip atskirą tarnybą, įtraukiant ją į policijos sistemą. Viešojo saugumo tarnybos įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Jeigu pokyčiams pritars Seimas, ši tarnyba policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad karo atveju Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

A. Bilotaitės teigimu, ši funkcija VST prijungus prie policijos ne tik nenukentėtų, o būtų stiprinama.

„Manome, kad mūsų sprendimas konsoliduoti Viešojo saugumo tarnybos kovinį potencialą, kovinį pasirengimą su policijos analitiniais gebėjimais, ta sinergija mums duos rezultatą, tad nacionaline saugumo prasme tapsime gerokai stipresni“, – trečiadienį žurnalistams Seime tvirtino ministrė.

Numatyta, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo – specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, o pareigūnams užtikrinant jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

Seimo opozicijos atstovai šią reformą vadina politine ir grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo, jeigu VST būtų prijungtas prie policijos.

Pertvarkai nepritariantys VST pareigūnai ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje rengia protesto akciją „Nežaiskite su likimais“.

Planuojama, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos organizuojamoje akcijoje dalyvaus apie 50 pareigūnų.

Viešojo saugumo tarnyba yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą. Karo atveju ji taptų Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Pasak profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, derybose su ministerija pavyko pasiekti dalį norimų susitarimų.

„Esminis klausimas išspręstas – summito metu dirbantiems pareigūnams darbo laikas bus skaičiuojamas ne suminės darbo laiko apskaitos būdu“, – profsąjungos pranešime cituojama R.Katinienė.

„Kaip šiandien sutarta Policijos departamento Valdymo komiteto metu su VRM viceministru Vitalijumi Dmitrijevu bei Policijos vadovybe, pareigūnams bus skaičiuojamos aštuonios darbo valandos, o visas kitas dirbtas laikas, įskaitant atvykimą į tarnybą, bus skaičiuojamas ir apmokamas kaip viršvalandžiai“, – pažymi ji.

Tuo metu Policijos departamentas informavo, kad taip pat sutarta, jog esant būtinumui, pareigūnams dirbus viršvalandžius ir (ar) nakties metu, bus apmokama teisės aktų nustatyta tvarka, kaip viršvalandžiai bus apmokėtas ir vykimo laikas pareigūnams, kurių nuolatinė tarnybos vieta yra kituose miestuose.

Pasak departamento, šį pusmetį taip pat bus priimti atskiri sprendimai dėl papildomo atlyginimo pareigūnams, kurie šio renginio metu liks dirbti savo prižiūrimose teritorijose.

„Esame pasirengę tinkamai įvertinti ir atlyginti pareigūnams, kurie NATO viršūnių susitikimo metu užtikrins viešąją tvarką, taip pat atlyginti tiems pareigūnams, kurie liks dirbti savo teritorijose ir pavaduos į sostinę komandiruotus kolegas” – susitikimo metu sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Profesinė sąjungos tvirtina susitikimo metu išsakę pastebėjimus dėl pareigūnų maitinimo, poilsio režimo, saugumo, užtikrinant viešąją tvarką susitikimo metu.

Birželio pabaigoje policijos profesinė sąjunga teigė, jog pareigūnai gali piketuoti dėl neišspręsto pareigūnų reabilitacijos klausimo.