Parodą „Netikėtasis Dali“, kuri Kauno rajono muziejuje viešės iki rugsėjo 29-osios, sudaro 76 eksponatai iš privačios originalių Salvadoro Dali darbų kolekcijos: litografijos, keramika, kūriniai iš bronzos, sidabro, aukso. „Netikėtasis Dali“ išryškina pagrindinius šio pasaulyje garsaus menininko kūrybos aspektus. Anot Kauno rajono muziejaus vadovo Zigmo Kalesinsko, S. Dali kūrybiškumas yra daugiau „mąstyti“, „įsivaizduoti“, o ne „pamatyti“. Parodos tikslas – padėti visuomenei pamatyti ir suprasti, kaip Dali įgyvendina savo fantazijas ir atskleidžia požiūrį savąja ypatinga menine kalba – vaizdais, kurie dažnai būna nematerialūs, bet aiškiai jaučiami žiūrovo.

Kviesdamas į parodą, muziejus primena, kad S. Dali garsėjo gebėjimu kurti paslaptingus, intriguojančius paveikslus. Vienas pirmųjų mene jis panaudojo Freudo psichoanalizės atradimus ir siurrealistiniais darbais bei neginčijamu techniniu virtuoziškumu pelnė pripažinimą, Tai buvo „liepsnojanti asmenybė, prisiimdavusi išdykusio provokatoriaus vaidmenį“.

Dailininkas, skulptorius, autorius, režisierius ir pramogų salonų liūtas Salvadoras Domingo Felipė Jacintas Dali i Domenechas gimė 1904 m. Ispanijoje ir laikomas vienu didžiausių XX a. ekshibicionistų bei ekscentrikų. Ankstesnio jo kūrybos laikotarpio darbams, kuriuose vaizduojami tirpstantys laikrodžiai, ilgi, smailiomis kojomis drambliai, degančios žirafos, autoriaus paaiškinimas buvo toks: „Vien todėl, kad nežinau savo meno prasmės, dar nereiškia, kad jis neturi jokios reikšmės…“. Dali savo paveikslėlius dažnai vadindavo „rankomis pieštomis svajonių nuotraukomis“ ir piešė, kaip pats sakė, „tiksliai su imperialistiniu įsiūčiu, kad „susistemintų painiavą ir taip visiškai diskredituotų tikrovės pasaulį“. Nors Dali dažniausiai prisimenamas dėl savo tapybiškos kūrybos, per ilgą karjeros laikotarpį sėkmingai bendradarbiaudamas su Luisu Bunueliu ir Alfredu Hitchcocku, jis puikiai įvaldė skulptūrą, grafiką, madą, reklamą, rašymą, sėkmingai kūrė filmus.