D. Medvedevas „Vieningajai Rusijai“ vadovauja nuo 2012 metų gegužės ir buvo perrinktas 2017 metais.

Partijos lyderio rinkimai įvyko per šeštadienį Maskvoje vykstantį „Vieningosios Rusijos“ metinį suvažiavimą, kurio metu taip pat bus išrinkti kiti aukšti partijos vadovybės pareigūnai.

Per rugsėjį vykusius parlamento rinkimus „Vieningoji Rusija“ užsitikrino dviejų trečdalių daugumą Valstybės Dūmoje. Prieš šiuos rinkimus šalyje imtasi kaip reta griežtų priemonių prieš opoziciją, jos buvo tęsiamos ir vėlesniu laikotarpiu.

„Nėra jokių įstatyminių apribojimų, susijusių su jo paskyrimu Rusijos Federacijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotoju ir šių pareigų derinimu su politinės partijos pirmininko pareigomis. Dmitrijus Anatoljevičius Medvedevas lieka „Vieningosios Rusijos“ pirmininku“, – sakė A. Turčakas ketvirtadienį žurnalistams.   

Jis informavo, kad ketvirtadienį rengiamas partijos generalinės tarybos prezidiumo posėdis, kuriame bus apibrėžti tolesnės veiklos prioritetai.

„Padarysime viską, kad (prezidento) pateikti pasiūlymai greičiau virstų įstatyminėmis iniciatyvomis“, – sakė A. Turčakas. 

D. Medvedevas apie atsistatydinimą pranešė prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį pristačius virtinę konstitucinių reformų Rusijos politinei sistemai pertvarkyti.

V. Putinas užimti vyriausybės vadovo postą pasiūlė Rusijos federalinės mokesčių tarnybos vadovui Michailui Mišustinui. Jo kandidatūrą ketvirtadienį svarstys Valstybės Dūma.

Jelena Pročiakovskaja, atstovaujanti valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ Krasnogorsko rajone, antradienį patvirtino rusų naujienų agentūroms, jog mišrių kovos menų žvaigždė užsitikrino mandatą.

Nors J. Monsonas nepriklauso šiai Kremlių palaikančiai partijai, vietos „Vieningosios Rusijos“ nariai paskyrė jį kandidatu per vidinius rinkimus.

„Iš tiesų, dalyvauti (rinkimuose) mane pakvietė „Vieningoji Rusija“, bet dalyvavau kaip nepriklausomas (kandidatas)", – po savaitgalį visoje šalyje vykusių rinkimų socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė atletas.

47-erių sunkiasvoris sportininkas, laikantis save „anarchokomunistu“ ir turintis tatuiruočių su antikapitalistiniais vaizdais, kadaise domėjosi Rusijos komunistų partijos veikla, bet vėliau nuo jos atsiribojo.

„Deja, sužinojau, kad Rusijos komunistų partijoje nėra komunistų“, – rašė per kovas „Sniego seniu“ pramintas J. Monsonas.

Prezidentas Vladimiras Putinas šią vasarą oficialiai suteikė jam Rusijos pilietybę.

J. Monsono santykiai su Rusija prasidėjo 2011-aisiais, kai šis atvyko į Maskvą susirungti su rusu Fiodoru Jemeljanenka.

Šias varžybas stebėjo ir V. Putinas, kuris pasveikino nugalėtoją F. Jemeljanenką ir buvo nušvilptas 20 tūkst. žmonių auditorijos.

J. Monsonas taip pat yra apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos, kurią Rytų Ukrainoje paskelbė Rusijos remiami sukilėliai, pilietis.

„Turiu didelių planų darbui su vaikais, paruošiau įvairių projektų, įskaitant su sveika gyvensena susijusius projektus“, – rusų kalbą parašytoje žinutėje, paskelbtoje „Vieningosios Rusijos“ paskyrose socialiniuose tinkluose, pažymėjo J. Monsonas.

„Viską, ką darau Krasnogorkse, darau todėl, kad myliu Rusiją“, – pareiškė jis.

Kaip Rusijos spaudai sakė sportininkas, jo politinės ambicijos neapsiriboja vien vieta taryboje, taigi, ateityje jis svarstysiąs galimybę siekti Rusijos parlamentaro mandato.

Anksčiau šiandien latvių kairiųjų pažiūrų partijos „Santarvė“ vadovas pareiškė, kad panašus susitarimas su ta Rusijos partija nebegalioja.

„Tai yra kitos šalies ir kitos partijos klausimas. Neturime jokių susitarimų su latvių partija dėl to, kad turėtume skelbti jų pareiškimus drauge. Kalbame apie skirtingas partijas, skirtingose šalyse veikiančias partijas“, – pareiškė J. Ratas pirmadienį, paklaustas laikraščio „Postimees“ žurnalistų, ar jo partija nesiruošia pasekti Latvijos „Santarvės“ pavyzdžiu.

„Tas susitarimas jau kelerius metus yra įšaldytas. Pagal tą protokolą nevyksta jokia bendra veikla“, – sakė jis .

Pasak Centro partijos pirmininko, klausimą dėl to susitarimo ir galimo jo atšaukimo turi spręsti partijos įgaliotinių taryba.

„Manau, kad tai turi būti įgaliotinių tarybos lygio (sprendimas), jei kada nors reikės priimti tokį sprendimą“, – pridūrė J. Ratas.

Tuo tarpu Latvijos partijos „Santarvė“ lyderis Nilas Ušakovas pirmadienį Latvijos visuomeninei televizijai pareiškė, kad jo partijos ir Rusijos prezidento „Vieningosios Rusijos“ bendradarbiavimo sutartis nebegalioja.

Naujienų agentūros LETA duomenimis, minėtas susitarimas tarp „Santarvės“ ir „Vieningosios Rusijos“ buvo pasirašytas 2009-ųjų spalio 21 dieną.

N. Ušakovas taip pat sakė, kad susitarimas su ta partija tiesiog buvo priemonė vystyti geresnius santykius su Rusija. Pavyzdžiui, Rygos taryba pagal šį susitarimą galėjo bendradarbiauti su keliais Rusijos regionais ir vietos vyriausybėmis.

„Susitarimas buvo priemonė pagerinti santykius su Rusija. Tačiau po kiek laiko situacija pasikeitė, Rusijai buvo paskelbtos sankcijos, ir susitarimas prarado savo galią“, – teigė jis.