Šiuo šūkiu Pasaulio sveikatos organizacija siekia atkreipti šalių dėmesį į didėjančius pagrindinių ŽIV paslaugų prieinamumo netolygumus, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Jo duomenimis, pastaruosius penkerius metus, 2016–2020 metais, stebimas nuoseklus sergamumo šia liga mažėjimas – atitinkamai sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo nuo 7,5 iki 5 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Tačiau treti metai iš eilės Lietuvoje daugėja ŽIV užsikrėtusių moterų. Prieš trejus metus moterys sudarė 26 proc., pernai – 30 proc. visų naujai diagnozuotų atvejų.

Taip pat keičiasi dominuojantis ŽIV plitimo būdas – jau keli metai iš eilės dominuojantis būdas yra lytiniai santykiai.

Anot ULAC pranešimo, šiemet per dešimt mėnesių nustatyti 89 nauji ŽIV atvejai, tai yra 11 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Šiemet diagnozuotas vienas ŽIV perdavimo atvejis iš motinos vaikui.

Daugiausiai užsikrėtusiųjų nustatyta 30–44 metų grupėje.

Iš viso iki lapkričio 1 dienos Lietuvoje užregistruotas 3551 ŽIV užsikrėtęs žmogus: 2793 vyrai ir 758 moterys.

Trečiadienį pasaulis vėl mini Pasaulinę AIDS dieną, o vakcinos, kuri padėtų apsaugoti žmones nuo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), vis dar nėra. Kodėl?

Vienas iš atsakymų – todėl, kad nuo pat ŽIV atradimo 1983 metais AIDS vakcinos tyrimams iš esmės trūko tokios politinės valios ir milžiniškų investicijų, kokios buvo skirtos vakcinos nuo COVID-19 kūrimui.

Tačiau kita priežastis – mokslinių žinių apie ŽIV sudėtingumas.

„Kalbant apie COVID-19 vakcinas, mokslininkai nerimauja dėl to, ar vakcina sugebės apsaugoti nuo kelių atmainų, keliančių ypatingą nerimą“, – rašoma Tarptautinės AIDS vakcinų iniciatyvos (IAVI) birželio mėnesio ataskaitoje.

„Tačiau ŽIV atveju egzistuoja milijonai skirtingų virusų, kurie atsirado dėl slapto viruso gebėjimo greitai mutuoti... Būtent su šia stulbinama įvairove turi kovoti bet kokia vakcina nuo ŽIV“, – sakoma ataskaitoje.

Paryžiaus Pastero instituto Virusų ir imuniteto skyriaus vadovas Olivier Schwartzas teigia, kad, jei dauguma žmonių gali natūraliai pasveikti po pirminės koronaviruso infekcijos ir taip įgyti imunitetą, ŽIV atveju taip nėra.

„ŽIV mutuoja daug lengviau nei COVID-19, todėl sunkiau sukurti vadinamuosius plačiai neutralizuojančius antikūnus, kurie galėtų užkirsti kelią infekcijai“, – sakė jis.

Tik nedaugelio žmonių organizmai, susidūrę su ŽIV, natūraliai gamina šiuos antikūnus. Vakcinos tyrimai reiškia, kad reikia ištirti šias retas reakcijas, suprasti, kaip jos veikia, ir pabandyti jas atkartoti sveikų žmonių imuninėje sistemoje.

Gal mRNR vakcina?

Šiuo metu tiriama kelios dešimtys vakcinų, o JAV bendrovė „Moderna“ siekia naudoti tą pačią mRNR technologiją, kaip ir populiariojoje vakcinoje nuo COVID-19.

Birželio mėnesio ataskaitoje, kurioje aprašomi tyrimai, paaiškinama, kaip mRNR vakcina turėtų perduoti instrukcijas dėl proceso, vadinamo „nukreipimu į gemalo liniją“.

Tai reiškia, kad „žingsnis po žingsnio imuninė sistema bus nukreipta į antikūnų, galinčių kovoti su ŽIV, gamybą“, aiškinama ataskaitoje.

Kol kas šis metodas yra sudėtingas, nes iš pradžių reikalinga pradinė injekcija, siekiant suaktyvinti svarbius B limfocitus, o po to – keliomis injekcijomis mėginti paskatinti organizmą gaminti daug įvairių antikūnų.

Galimybė įsivaizduoti ateitį suteikė mokslininkams vilties, o kai kurie sako, kad nemaža dalimi prie to prisidėjo ir dabartinė pandemija.

„Per pastaruosius kelerius metus mūsų supratimas apie imuninę sistemą beprecedenčiai išaugo“, – AFP sakė Serawit Bruck-Landais iš Prancūzijos AIDS organizacijos „Sidaction“.

Tačiau, pasak S. Bruck-Landais, net ir esant akivaizdžiam proveržiui, pažanga kuriant vakciną nuo ŽIV yra „nepakankama, kad būtų galima sakyti, jog greitai turėsime skiepą nuo AIDS“.

JAV klinikiniai „Moderna“ vakcinos tyrimai, kurie turėjo prasidėti rugpjūtį, Nacionalinio sveikatos instituto interneto svetainėje vis dar nurodomi kaip „nevykdomi“.

Investicijų trūkumas

Vakcinas tiriantys mokslininkai sako, kad jiems neskiriamas finansavimas.

„Farmacijos bendrovėms rinka per silpna, o investicijų trūksta, – sako Prancūzijos nacionalinio sveikatos ir medicininių tyrimų instituto (INSERM) mokslinių tyrimų direktorius Nicolas Manelis. – Daugelis tyrėjų yra labai motyvuoti, tačiau jie turi tenkintis turimomis lėšomis“.

Kadangi vakcinos nėra, istoriškai daugiausia dėmesio buvo skiriama prevencinėms priemonėms, tokioms kaip saugūs lytiniai santykiai, švarios adatos ir apskritai galimybė gauti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas socialinėje atskirtyje esančioms gyventojų grupėms.

Visame pasaulyje su šiuo virusu gyvena apie 38 mln. žmonių.

Prancūzijoje įsikūrusio Žmogaus genetikos instituto mokslinių tyrimų direktorius Monsefas Benkirane‘as atkreipia dėmesį į svarbius medicinos pasiekimus, dėl kurių daugelis ŽIV užsikrėtusių žmonių gali gyventi ilgiau ir sveikiau.

Svarbu tai, kad šiuolaikiniai ŽIV gydymo būdai, mažinantys užsikrėtusio asmens viruso kiekį organizme, gali smarkiai sumažinti arba išvis eliminuoti galimybę perduoti ŽIV kitam asmeniui.

Tačiau M. Benkirane‘as sako, kad daugeliui žmonių gydymas yra neprieinamas, o tiems, kurie jį gauna, kartais sunkiai sekasi jo laikytis ir vartoti visus reikiamus vaistus.

„Nepaisant to, kad gydymo prieinamumas gerėja, vis dar kyla problemų, susijusių su tuo, kaip žmonės iš tikrųjų laikosi gydymo režimo, net ir Europoje“, – sakė jis.

Gali susirgti kiekvienas

Pernai Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 200 asmenų, užsikrėtusių ŽIV, o visoje šalyje šia liga serga beveik trys tūkstančiai asmenų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vyrų šia liga serga 4 kartus daugiau nei moterų.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Infekcinių ligų departamento AIDS centro gydytoja Žavinta Kančauskienė informuoja, kad kasmet Klaipėdos apskrityje žmogaus imunodeficito virusu, naikinančiu žmogaus imuniteto ląsteles, užsikrečia apie 30 žmonių.

Infekcinių ligų specialistai džiaugiasi, kad ši liga, nors ir neprarandanti pagreičio šalyje, žmonėms, prižiūrimiems medikų, leidžia gyventi visavertį gyvenimą ir netgi pagimdyti sveikus vaikus.

Žmonės kreipiasi gerokai pavėluotai, kai liga jau įsisenėjusi ir sukėlusi įvairiausių komplikacijų.

„ŽIV ir AIDS gali susirgti bet kuris mūsų visuomenės narys. Tai tikrai nėra vien narkomanų ar prostitučių diagnozė. Nuo 2013 m. dažniausiai šia liga užsikrečiama lytiškai santykiaujant. Viena iš didžiausių problemų – dažna partnerių kaita, kuri leidžia plisti įvairiausioms infekcijoms bei virusams, tarp jų ir ŽIV. Ši diagnozė po atliktų tyrimų nuskamba ir santuokoje su vienu partneriu gyvenančioms poroms, jei vienas iš jų turėjo nesaugių lytinių santykių. Vienintelis būdas apsisaugoti, jei partneriai dažnai keičiami, yra prezervatyvai“, – kalba Ž. Kančauskienė.

Leidžia apsaugoti kūdikius

KUL – vienintelėje Vakarų Lietuvoje – atliekami ŽIV ligos diagnostikai ir gydymui reikalingi specializuoti tyrimai, tokie kaip: ŽIV RNR – viruso kopijų dalelių kiekis, CD4 – imunologinis tyrimas, HLA B5701 – genetinis tyrimas. Nuo 2018 metų bus nustatomas ir atsparumas vaistams, skirtiems ŽIV gydyti., rašoma pranešime spaudai. „Žmonėms, kuriems nustatyta ŽIV sukelta liga, sudaromas ilgalaikio stebėjimo ir gydymo planas. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami ligą nustačius anksti. Vis dėlto pastebime tendenciją, kad žmonės kreipiasi gerokai pavėluotai, kai liga jau įsisenėjusi ir sukėlusi įvairiausių komplikacijų“, – aiškina Ž. Kančauskienė.

Anot jos, šiuolaikinės medicinos galimybės leidžia apsaugoti net ir šia liga sergančių moterų kūdikius. KUL specialistai sudaro galimybes sergančioms nėščiosioms taikyti profilaktinį gydymą nėštumo metu, taip pat po gimdymo ir taip užkirsti kelią ligos perdavimui gimusiam kūdikiui. „Deja, ne visos moterys kreipiasi laiku, dėl to šiuo metu yra diagnozuoti šeši ŽIV ligos įgimti atvejai Lietuvoje, o du iš jų nustatyti KUL“,  – pasakoja patyrusi infekcinių ligų specialistė Ž. Kančauskienė.

Visą parą KUL Priėmimo skyriuje anonimiškai galima atlikti greitąjį ŽIV testą ir po kelių minučių sužinoti atsakymą.  „Kviečiame žmones, turėjusius nesaugių lytinių santykių, turėjusių galimybę užsikrėsti šia liga, ar norinčius sužinoti savo ŽIV statusą, nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV ligos. Svarbu žinoti, kad tyrimo metu nustatomas ne virusas, o antikūniai, susidarę žmogaus organizme, patekus šiam virusui. Dėl to diagnostika galima ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo kontakto su ŽIV sergančiuoju“, – konsultuoja KUL specialistai.

Gydymas prieinamas visiems

Ž. Kančauskienė paklausta, ar sergantys ŽIV Lietuvoje gauna visą reikiamą pagalbą pagal ligos būklę, sako, kad gydymas yra prieinamas visiems. „Specializuoti ŽIV ligos gydymui reikalingi vaistai yra visiškai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų“, – primena nuo 1995 m. su ŽIV ir AIDS užsikrėtusiais pacientais dirbanti medikė.

Ji įsitikinusi, kad per tą laiką minėtų ligų atžvilgiu Lietuvoje daug kas pasikeitė – pirmiausia pačių sergančiųjų, visuomenės ir medikų požiūris į šią diagnozę. „Seniau pacientai netgi bijodavo eiti į gydymo įstaigas, nes būdavo nedrąsu pasakyti, kad jie serga ŽIV, manydavo, kad jų nepriims, atstums, nesuteiks reikiamos pagalbos ir net pasmerks. Dabar jie jaučiasi kur kas saugesni ir labiau priimami bei sulaukiantys visapusiškos pagalbos ne tik dėl savo ligos, bet ir dėl kitų ligų gydymo. Svarbu išmokti gyventi su šia liga – nuolat konsultuotis su medikais, vartoti vaistus, saugoti savo organizmą ir jo nežaloti. Kai tai pavyksta suderinti, žmogus su ŽIV diagnoze gali gyventi ilgai ir netgi turėti visavertį gyvenimą“, – apibendrina Ž. Kančauskienė.

Rytoj – gruodžio pirmąją – bus pažymima Pasaulinė AIDS diena. 

„Dar prieš porą metų daugelis naujai išaiškintų ŽIV užsikrėtusiųjų Lietuvoje buvo narkotikų vartotojai. Dabar situacija keičiasi ir daugiau registruojama užsikrėtusiųjų per lytinius santykius, daugėja ŽIV infekuotų moterų“, - teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas. Pasak jo, praėjusią savaitę dalyvaujant Europos Komisijos ŽIV ekspertų pasitarime buvo atkreiptas dėmesys, kad Europoje situacija taip pat keičiasi. Pavyzdžiui, pernai  Europoje nustatyta 142 tūkst. naujų ŽIV atvejų ir tai daugiausiai per metus registruotų ŽIV infekcijos atvejų per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį Europoje. Daugėja ŽIV infekcijos tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Užsikrėtusiųjų per narkotikų vartojimą Europoje mažėja, tačiau Rytų Europoje šis ŽIV plitimo būdas išlieka aktualus, nes sudaro ketvirtadalį visų naujų ŽIV atvejų.

Pasak prof. S.Čaplinsko, EK ŽIV ekspertų pasitarime pristatytos naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos ŽIV ligos gydymo rekomendacijos. Jose rekomenduojama pradėti ŽIV ligos gydymą neatsižvelgiant į CD4 ląstelių skaičių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, ŽIV ligos gydymui antiretrovirusinė terapija (ART) Lietuvoje skiriama 469 asmenims, neskaitant asmenų, kurie gauna ART įkalinimo įstaigose ne iš PSDF biudžeto. Laiku pradėtas ŽIV ligos gydymas pristabdo ŽIV ligos progresavimą, sumažina mirtingumą nuo AIDS, pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ŽIV liga neišgydoma, tačiau tinkamai vartojant ART yra gerai valdoma. ŽIV ligos gydymas yra ŽIV prevencijos dalis.

Iš viso Lietuvoje iki lapkričio 1 d. nustatyta 2519 ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų, iš kurių dauguma (80 proc., 2004 atvejai) vyrai, 20 proc. (515) – moterys. Šiemet per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatytas 141 naujas ŽIV infekcijos atvejis (102 vyrams ir 39 moterims).

Pasaulinę AIDS dieną 1988 metais inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija. Pažymint pasaulinę AIDS dieną siekiama propaguoti brandesnį visuomenės, žiniasklaidos, sprendimų priėmėjų požiūrį į ŽIV infekciją ir susijusias problemas.

Pastarųjų metų Pasaulinės AIDS dienos šūkis kviečia siekti, kad ŽIV užsikrėtimų, diskriminacijos, naujų mirčių nuo AIDS nebūtų.

Ateinantį sekmadienį - gruodžio pirmąją – minima pasaulinė AIDS diena.

Pasitinkant pasaulinę AIDS dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad Lietuvoje iš viso diagnozuotas 2221 ŽIV infekuotas asmuo, iš kurių 1804 – vyrai, 417 – moterų. ŽIV infekcija patvirtinta trims vaikams. Dauguma užsikrėtusiųjų yra 25-29 metų amžiaus asmenys. Bebeik pusė visų užsikrėtusiųjų registruoti dviejose apskrityse - Klaipėdos (560) ir Vilniaus (523). Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988-2012) 334 ŽIV infekuoti asmenys susirgo AIDS, iš kurių trečdalis mirė nuo AIDS. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių, pastaraisiais metais augo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro duomenimis, pernai Europoje užregistruota 8 procentais daugiau naujų ŽIV atvejų lyginant su 2011 metais. Pasak PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimo, beveik kas antram asmeniui ŽIV infekcija ES/EEE šalyse išaiškinama vėlyvoje ŽIV stadijoje. Lietuvoje šis rodiklis žemesnis ir siekia 8,8 proc. (2012m.). Aukščiausi ŽIV sergamumo rodikliai registruoti penkiose ES/EEE šalyse: Estijoje, Latvijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge.

Pagal ŽIV plitimo būdą dauguma (68 proc.) užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Tačiau užsikrėtusiųjų šiuo būdu lyginant pernai ir užpernai sumažėjo ketvirtadaliu. Tuo tarpu ES/EEE šalyse užsikrėtusiųjų per injekcinių narkotikų vartojimą sumažėjo 7 procentais nuo visų naujai registruotų atvejų šiose šalyse.

ULAC užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, Lietuvoje per daugiau kaip dvidešimtmetį išaugo socialinė tolerancija ŽIV užsikrėtusiems: 1990 m. 77,6 proc. gyventojų atsakė, kad kaimynystėje nenorėtų gyventi su užsikrėtusiais ŽIV ar sergančiais AIDS, o 2011m. tokių respondentų sumažėjo iki 46 procentų.

Pažymint pasaulinę AIDS dieną, įvairiose gyventojų bendruomenėse Lietuvoje vyksta viktorinos - protų mūšiai, kurie paskatino dalyvius giliau pasidomėti apie ŽIV ir AIDS bei sustiprins įvairiausių gyventojų grupių budrumą, sektorių bendradarbiavimą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro iniciatyva Pasaulinės AIDS dienos išvakarėse protų mūšius surengs pusketvirto šimto šalies bendruomenių, kur viktorinos suburs tūkstančius mokinių, jų tėvelių, pedagogų, bendraminčių, partnerių.

Iki šiol dar nėra sukurta vaistų, kurie galėtų išgydyti ŽIV infekciją, tačiau yra vaistai, kurie labai veiksmingai kontroliuoja ŽIV ligos progresavimą. Tokie vaistai ir gydymas jais, vadinami antiretrovirusine terapija, kuri Lietuvoje yra prieinama visiems pacientams, kuriems jos reikia bei kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, metams vieno ŽIV ligonio vaistams vidutiniškai skiriama apie 25,5 tūkst. litų. Liga gydoma visą likusį gyvenimą. Taikomas gydymas pagerina ŽIV pacientų gyvenimo kokybę bei prailgina gyvenimo trukmę. Pacientai tampa mažiau užkrečiami arba virusas jų kraujyje tampa nebeaptinkamas. Daugiau kaip pusė (55,3 proc.) ART gydymą gaunančių ŽIV pacientų Lietuvoje ŽIV užsikrėtė per narkotikų vartojimą.