Šį žingsnį Rusija žengė tęsdama griežtą kovą su daugeliu su užsieniu susijusių grupių, įskaitant su klimatu susijusias organizacijas, dar labiau suintensyvėjusią jai pasiuntus karius į Ukrainą.

Žemės valanda, kurią organizuoja WWF, skatina žmones visame pasaulyje 60 minučių išjungti šviesą ir taip atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas.

Rusija šiame renginyje, kuris vyks šį šeštadienį, dalyvavo 14 metų.

„Šiemet priėmėme sprendimą nedalyvauti šiame renginyje“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Taip yra todėl, kad jie tapo užsienio agentais“, – pridūrė jis.

Šį mėnesį Rusijos teisingumo ministerija WWF padalinį Rusijoje įtraukė į „užsienio agentų“ sąrašą.

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija Rusijoje dirba nuo 1994-ųjų. „Užsienio agento“ etiketė turi sovietinių laikų atspalvį ir yra plačiai naudojama prieš Kremliaus kritikus.

Prieš Kremliaus pranešimą, WWF Rusijos padalinys savo interneto svetainėje teigė, kad dėl naujo jos statuso Žemės valanda šiemet vyks tik internetu.

Organizacija teigė, kad teisiškai užginčys įtraukimą į „užsienio agentų“ sąrašą.

Tačiau ji taip pat ragino būti atsargius ir prašė rėmėjų nenaudoti WWF simbolio, nes „nerimauja dėl savo partnerių ir kolegų“.

Daugiau nei 60 aplinkosaugos grupių šį mėnesį pasirašė peticiją ir įteikė prezidentui Vladimirui Putinui, ragindamos jį atšaukti WWF paskelbimą „užsienio agentu“.

Jos teigė, kad organizacija yra apolitiška ir sėkmingai vykdo savo misiją saugoti Rusijos aplinką nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio.

„Esame įsitikinę, kad šis sprendimas turės neigiamos įtakos unikalios mūsų šalies gamtos išsaugojimui, ir manome, kad jis turėtų būti atšauktas“, – pridūrė aplinkosaugos grupės.

Didžiąją savo prezidentavimo dalį V. Putinas buvo klimato kaitos skeptikas, tačiau pastaraisiais metais pakeitė požiūrį ir paragino Rusiją prisitaikyti prie besikeičiančio klimato.

Klimato kaita smarkiai paveikė Rusiją: jos šiauriniuose regionuose tirpsta amžinasis įšalas, o Sibiro miškuose kiekvieną vasarą kyla didžiuliai gaisrai.

Naujausi turimi duomenys rodo, kad pasaulio žinduolių, paukščių, žuvų, roplių ir varliagyvių populiacija per 44 metus sumažėjo apie 60 proc.

Remiantis WWF ir Londono zoologijos draugijos duomenimis, gyvūnų populiacijų mažėjimas ypač paplitęs tropikuose. Pietų ir Centrinėje Amerikoje fiksuojamas dramatiškas sumažėjimas.

„Padėtis tikrai bloga ir toliau blogėja. Vienintelės geros naujienos yra tos, kad mes tiksliai žinome, kas vyksta“, - sakė „WWF International“ generalinis direktorius Marcas Lambertinis.

Pagrindinėmis pasaulio laukinių stuburinių gyvūnų nykimo priežastimis įvardijamos: žmonių veikla, įskaitant gyvūnų buveinių naikinimą, besaikis žvejojimas, besaikis medžiojimas.

„Galime būti paskutinė karta, galinti imtis veiksmų, siekiant sustabdyti šią tendenciją. Negali būti sveikos, laimingos ir klestinčios ateities planetos žmonėms, kai klimatas destabilizuotas, vandenynai ir upės išeikvoti, nualinta žemė ir tušti miškai, visi netekę biologinės įvairovės (...)“, - ataskaitoje rašė M. Lambertinis.

Ataskaitoje priduriama, kad taip pat stipriai nukentėjo gėlame vandenyje besiveisiančios rūšys.

Šiuo metu valstijoje šalies pietryčiuose gyvena mažiau nei 20 000 koalų. Jų biotopas vis labiau naikinamas. Ruošdami raportą, mokslininkai vertino iš palydovų darytas nuotraukas bei žemių naudojimo efektą gamtai.

„Mes turime stabdyti šį nežabojamą miškų kirtimą, jei norime išlaikyti koalas laukinėje gamtoje ateinančioms kartoms“, - sakė WWF darbuotojas Stuartas Blanchas. 2017/2018 metais per 12 mėnesių esą sunaikinta daugiau kaip 5 000 hektarų koalų biotopo.

Naujojo Pietų Velso vyriausybė atmetė kaltinimus, kad jos politika kelia grėsmę koalų gyvenamajai aplinkai. Be to, naujos studijos esą rodo, kad laisvėje gyvenančių koalų skaičius yra daug didesnis nei iki šiol manyta.

Australijos koalų fondas spėja, kad koalų populiaciją visoje Australijoje sudaro ne daugiau kaip 100 000 gyvūnų. Tačiau mažiausiai jų esą yra 43 000. Koaloms, kurios yra vienas penktojo žemyno simbolių, grėsmę kelia jų buveinių nykimas, šunų puldinėjimai, krūmynų gaisrai ir autoavarijos.

Jeigu išliks dabartinės tendencijos, laukinių gyvūnų išteklių pasaulyje, palyginus su padėtimi 1970-aisiais, iki 2020 metų gali sumažėti dviem trečdaliais, kiekvienais metais – po 2 proc., sakoma Pasaulio gamtos fondo (WWF) ir Londono zoologijos draugijos kas dvejus metai rengiamoje ataskaitoje „Gyvoji planeta“ (Living Planet).

Ne paslaptis, kodėl taip atsitiko: mūsų nuolat gausėjanti rūšis, kuri nuo 1960-ųjų daugiau nei padvigubėjo ir kurią dabar sudaro 7,4 mlrd. žmonių, paprasčiausiai suvalgo, išstumia ir išnuodija kitus planetos gyventojus.

Tokios išvados yra pagrįstos visame pasaulyje vykdytais ilgalaikiais daugiau kaip 14 tūkst. skirtingų populiacijų stebėjimais, susijusiais su maždaug 3,7 tūkst. stuburinių rūšių. Mokslininkai stebėjo, kaip keitėsi tų populiacijų dydis, o ne vertino, kiek rūšių susiduria su išnykimo grėsme. Tačiau ir šiame fronte naujienos nėra geros: ekspertai dabar sutinka, kad Žemėje prasidėjo šeštas per pastarąją pusę milijardo metų „masinis rūšių nykimas“, kai rūšių nykimo sparta būna bent tūkstantį kartų didesnė negu įprasta.

„Laukiniai gyvūnai nyksta... precedento neturinčiu tempu“, – sakė „WWF International“ generalinis direktorius Marco Lambertini (Markas Lambertinis). Ir nereiktų manyti, kad žmonija gali apsieiti be kitų gyvybės formų. „Bioįvairovė formuoja pamatą sveikiems miškams, upėms ir vandenynams. Išimk rūšis – ir šios ekosistemos žlugs drauge su švaraus oro, vandens, maisto ir klimato paslaugomis, kurias jos mums teikia“, – sakė jis.

Vis dėlto besiformuojantis vyriausybių, verslo pasaulio ir visuomenės supratimas, kad sveika aplinka yra ne prabanga, o „būsimos žmonijos plėtros pamatas“, teikia peno optimizmui, sako M. Lambertini. „Tai tikrai revoliucinga“, – pridūrė jis ir atkreipė dėmesį į pasaulinį klimato kaitos paktą, kuris turi įsigalioti kitą savaitę, ir naujai paskelbtus Jungtinių Tautų remiamus „Darnaus vystymosi tikslus“ laikotarpiui iki 2030 metų.

„Mums pavyko pateikti stiprių argumentų dėl klimato, – sakė M. Lambertini. – Dabar turime pateikti tokių pat stiprių argumentų dėl gamtinių sistemų apsaugos“.

Tačiau šią idėją prastumti tikriausiai bus sunku. Pasaulinis atšilimas daro gana aiškų poveikį ir kelia grėsmę dešimtims milijonų žmonių, bet netgi iš šioje srityje visuotiniam susitarimui pasiekti prireikė beveik 30-ies metų.

Kalbant apie bioįvairovę ir ekosistemas, neigiamas poveikis yra „ne toks tiesioginis ir mažiau apčiuopiamas pasauliniu mastu“, sakė M. Lambertini.

„Žadintuvo skambutis“

Penki pagrindiniai laukinės gyvybės nykimo veiksniai – eilės tvarka pagal svarbą – yra buveinių nykimas, pernelyg didelis naudojimas, tarša, invazinės rūšys ir ligos, nurodoma ataskaitoje.

Be to, ateinančiais dešimtmečiais didele grėsme tikriausiai taps klimato kaita, o kai kurių gyvūnų jau dabar mažėja dėl didėjančios temperatūros ir besikeičiančių orų sistemų.

„Tai turėtų būti aliarmas imtis nuoseklių pastangų skatinti šių populiacijų atsigavimą“, – sakė Londono zoologijos draugijos mokslo direktorius Kenas Norrisas (Kenas Norisas).

Gėlųjų vandenų ekosistemų, tokių kaip ežerai, upės ir šlapynės, padėtis prasčiausia. 1970–2012 metais jose vidutinis 881 stebėtos rūšies populiacijų dydis sumažėjo 81 procentu. Gėli vandenys dengia mažiau nei 1 proc. Žemės paviršiaus, bet jie yra beveik 10 proc. visų žinomų planetos rūšių buveinės.

Jūrų ir sausumos stuburiniai nukentėjo maždaug tiek pat: minėtu periodu jų populiacijos sumažėjo atitinkamai 36 ir 38 proc., bet dėl skirtingų priežasčių.

Pramoninė žvejyba jūrose išnaikino 40 proc. gyvybės ir dabar devyniuose iš dešimties pasaulio žūklės rajonų žuvų yra išgaudyta per daug arba jos išgaudytos visiškai. Labai didelę reikšmę taip pat turi tarša ir klimato kaita, ypač pakrančių rajonuose.

Sausumoje didelę grėsmę kelia besiplečiančios žemės ūkio naudmenos ir miestai. Didelį poveikį taip pat daro intensyvus medžiojimas dėl maisto ir komercinių tikslų, ypač retųjų rūšių gyvūnų.

Didžioji dalis Žemės paviršiaus jau yra pertvarkyta žmonių rankų. „Galvojome, kad ekosistemos planetoje yra begalinės, tarsi galėtume imti išteklius amžinai, be jokių apribojimų“, – sakė M. Lambertini. „Dabar mokslas mums labai aiškiai sako, kad taip nėra“, – pažymėjo jis.