Kultūros ministro įsakymu patvirtintas dokumentas nustato, kaip šių vertybių veiksmingai apsaugai ir efektyviam valdymui užtikrinti turi būti parengti valdymo planai. Tai specifinė strateginio valdymo priemonė, skirta konsoliduoti valstybines institucijas, savivaldybes, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes bendram vertybės išsaugojimui, nustatyti priemones šiam tikslui pasiekti.

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planų rengimo gairės parengtos siekiant nustatyti aiškias ir vienodas planų rengimo, tvirtinimo, viešinimo, stebėsenos ir atnaujinimo nuostatas. Gairės taikomos planų organizatoriams, rengėjams, jį įgyvendinančioms institucijoms, planus tvirtinančioms ir stebėseną vykdančioms institucijoms, kitiems asmenims, dalyvaujantiems UNESCO pasaulio paveldo išsaugojimo ir valdymo planavimo procesuose.

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planai turi atitikti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos ir jos įgyvendinimo gairių nuostatas, užtikrinti veiksmingą vertybių apsaugą dabarties ir ateities kartoms, sudarant prielaidas sklandžiam suinteresuotų šalių ir partnerių bendradarbiavimui. Gairėse įtvirtintos sąlygos į vertybės išsaugojimo ir valdymo procesus įvairiais etapais kuo aktyviau įsitraukti vietos savivaldai, mokslo, verslo, profesinių bendruomenių atstovams ir vietos gyventojams bei jų interesams atstovaujančioms asocijuotoms struktūroms. Planuose taip pat turi būti įvertintos pagrindinės grėsmės, kylančios vertybei dėl socialinių, ekonominių, aplinkos ar kitų veiksnių, suformuota jų valdymo strategija.

Rengiant gaires vadovautasi tarptautine gerąja praktika, vyko konsultacijos su tarptautiniais ir vietos ekspertais, UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdytojais, atsakingų ministerijų atstovais.

Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis vertybėmis, įrašytomis į Pasaulio paveldo sąrašą: Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove, Struvės geodezinio lanko punktais. UNESCO Pasaulio paveldo centrui Lietuva taip pat yra pateikusi paraišką dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą.

Šiemet bus pradedami rengti Vilniaus istorinio centro ir Kernavės archeologinės vietovės valdymo planai.

Pranešimus skaitys Talino miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus, Rygos savivaldybės Plėtros departamento ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros specialistai, diskutuoti galės visi dalyviai.

„Į Seminarą maloniai kviečiame atsakingųjų institucijų ir bendruomenių atstovus. Seminaras vyks VSAA agentūros (organizatoriaus) patalpose Stiklių g. 4; anglų kalba“, – rašoma pranešime.

Registracija: el. p. j.raugaliene@vsaa.lt

Seminaras – tarptautinio projekto, skirto sostinių Senamiesčių įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 25-mečiui, dalis. Jo tikslas – pradėti kurti atvirą duomenų ir bendradarbiavimo platformą, atspindinčią trijų sostinių: Rygos, Talino ir Vilniaus – UNESCO pasaulio paveldo vietovių apsaugos ir tvarkybos patirtis.  Projektą remia Šiaurės ir Baltijos šalių mobilumo programa, „Nordic Culture Point“ (2020 05 18–2021 10 15).

Pirmasis projekto seminaras įvyko Rygoje 2020 liepos 8–10 d. Rygos Rotušėje atidaryta paroda „Vilniaus senamiesčio apsauga ir tvarkyba 1994–2019“. Antrasis  seminaras vyko Taline 2021 m. liepos 14–15 d. Lankyti vertingiausi paveldo objektai ir restauruojami ir šiuolaikiniam naudojimui pritaikomi apleisti istoriniai pastatai bei teritorijos.

Abiejuose seminaruose pristatytos miestų paveldo objektų puoselėjimo ir gyventojų dalyvavimo šioje srityje patirtys, naujos architektūros istorinėje aplinkoje iššūkiai ir pasiekimai, diskutuojama šiais ir susijusiais klausimais.

„Kaunui ši paraiška svarbi tuo, kad UNESCO yra labai stiprus ženklas pasauliniame žemėlapyje. UNESCO pasaulio paveldo ženklas yra vienas geriausiai atpažįstamų ženklų pasaulyje“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistė Sigita Bugenienė. 

Kauno modernizmo architektūros įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą miestui ir regionui atneštų didelės ekonominės naudos, pritrauktų turistų ir investicijų.

„Kaunas tikrai turi išskirtinumo ir galėtų papildyti Pasaulio paveldo sąrašą. Norėtųsi pasidžiaugti ir tuo, kad Kaune paveldui skiriamas didelis dėmesys ir finansavimas, reglamentavimas. Tačiau tuo pačiu su šia paraiška savivaldybė dar labiau įsipareigoja paveldą išsaugoti, puoselėti. Tad jeigu paraiška patvirtinta, tai bus ne tik didelis pripažinimas, bet ir įsipareigojimas“, – kalbėjo S. Bugenienė.

M. Plepio nuotr.

400 puslapių paraiškoje tarpukario Kaunas pristatomas kaip vientisa urbanistinė vertybė. Išskiriamas Kauno naujamiestis ir Žaliakalnis.

„Paraiška paremta tikrai išsamiai. Ir iš mokslinės pusės dirbo labai stiprūs ekspertai. Noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad sąrašui teikiame ne architektūrą, o saugomą miestovaizdį, ne vien išskirtinės architektūrinės vertės pastatus“, – teigė paraiškos rengimo grupės narė.

Anot jos, Kauno išskirtinumas yra tas, kad daugeliu atvejų modernizmas, ypač Europoje, atėjo kaip nauja labai aktyvi banga, ir ji formavo arba visai naujus kvartalus, arba per karą sugriautuose miestuose formavo naują užstatymą.

Noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad sąrašui teikiame ne architektūrą, o saugomą miestovaizdį, ne vien išskirtinės architektūrinės vertės pastatus.

„Kaune modernistinės tedencijos atėjo į jau susiformavusį urbanistinį audinį ir jo iš esmės nepakeitė, o prisitaikė. Tai yra Kauno išskirtinumas. Modernizmo idėjos čia integravosi į urbanistinį audinį, susiformavusią urbanistinę struktūrą ir darniai pratęsė tos struktūros vystymąsi. Darnų vystymąsi, darnią teritorijų plėtrą turėjome jau tarpukariu. Galime tuo pelnytai didžiuotis“, – sakė S. Bugenienė.        

Dar vienas svarbus paraiškos akcentas – tarpukario modernizmo architektūros optimizmas. Laikai, kuriais Kaune teko kurti modernią europietišką sostinę, buvo sunkūs ir ekonomine, ir politine, ir socialine prasme. Stebėtina, kiek visko pavyko padaryti vos per 20 metų. 

Ši paraiška reprezentuoja ne tik Kauną, bet visą regioną, kur tarpukariu kūrėsi naujos valstybės.

Skelbta, kad paraiškos vertinimas iš viso truks apie pusantrų metų. „Tai yra įprasta praktika. Tikimės, kad vertinimas truks tik tiek, bet gali būti, kad dėl pandemijos  galutinis sprendimas bus nukeltas dar metams. Su paraiškomis susipažinti, jas įvertinti, apsilankyti prie vertinamų pastatų ar vertinamose teritorijose turi daug pasaulio specialistų. Be to, paraiškų pateikiama nemažai. Tad natūralu, kad daugiapakopės vertinimo procedūros užima laiko“, – komentavo savivaldybės atstovė.

Laukdami UNESCO atstovų verdikto, Kauno paveldo specialistai, anot jos, toliau stengiasi vykdyti įsipareigojimus, kurie padės atsiskleisti ir daugiau Kauno verčių. „Toliau vyksta paveldotvarkos programa, kasdienė veikla, susijusi su kultūros paveldo apsauga, taip pat su teritorijų planavimu“, – sakė S. Bugenienė, papildžiusi, kad urbanistinės vertybės sąvoka apima ir viešąsias erdves, jų tvarkymą, gatvių tvarkymą.

M. Plepio nuotr.

Pagal paraišką, vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas).

Paraiškos forma yra labai griežtai apibrėžta UNESCO Pasaulio paveldo centro. Jos pagrindas yra šeši punktai:

• Vertybės nustatymas. Nustatytos tikslios vertybės ir apsaugos zonos.

• Vertybės aprašas. Pristatymas, istorijos bei raidos apžvalga.

• Įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą pagrindimas. Trumpas ypatybių aprašas, kriterijai, vientisumo ir autentiškumo patvirtinimas bei lyginamoji analizė.

• Išsaugojimo būklė bei vertybei įtakos turintys veiksniai.

• Apsauga ir valdymas. Pristatyta esama apsaugos sistema, jos efektyvumas bei valdymo planas.

• Stebėsena. Pagrindiniai esami ir siūlomi vertinimo rodikliai.

Prieš ketverius metus Kauno tarpukario architektūra buvo įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą.

Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės.

Kauno tarpukario architektūra būtų penktasis lietuviškas objektas UNIESCO sąraše (jame jau yra Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinio lanko punktai).

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį vaizdo skambučiu kalbėjosi su buvusiais Lietuvos nuolatiniais atstovais prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), ambasadoriais prof. dr. Irena Vaišvilaite ir dr. Arūnu Gelūnu.

Ambasadoriai pristatė prezidentui, kaip Lietuvos rūpinimasis UNESCO pasaulio paveldo vertybėmis atrodo iš tarptautinės perspektyvos.

Remdamiesi diplomatine patirtimi, I. Vaišvilaitė ir A. Gelūnas išdėstė šalies vadovui savo nuomonę, kokia yra Lietuvos narystės šioje tarptautinėje organizacijoje svarba ir vertė, buvo kalbėta kodėl Lietuvai, kandidatuojančiai į UNESCO Vykdomąją tarybą, verta dalyvauti jos veikloje, kokios yra svarbiausios problemos, įgyvendinant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją Lietuvoje. Buvo aptarti itin aktualūs pasaulio paveldo vertybių Lietuvoje valdymo klausimai - pabrėžta, kad iki šiol nėra parengti Vilniaus istorinio centro ir Kuršių nerijos valdymo planai, akcentuota, kad yra būtinas aktyvesnis savivaldybių ir ministerijų įsitraukimas, skiriant daugiau dėmesio šių objektų viešinimui.

I. Vaišvilaitė buvo ambasadorė prie UNESCO 2017-2019 m., o A. Gelūnas 2012-2016 metais.

2020-ieji Lietuvoje buvo paskelbti UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Lietuvos Respublika į UNESCO įstojo 1991 m. spalio 7 d., tad šiemet minėsime įstojimo 30 m. jubiliejų, o kitąmet - prisijungimo prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos 30-mečio sukaktį.

Vasario 11 d. prezidentas inicijuoja nuotolinį kultūros forumą „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?", kuriame atsakingų valstybinių institucijų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovai ir ekspertai aptars Lietuvos įsipareigojimus įgyvendinant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatas ir ją integruojant į nacionalinę teisę, numatys prioritetus bei konkrečias priemones problemoms kompleksiškai spręsti.

Suomijoje yra apie 3,2 mln. saunų. 90 proc. suomių kartą per savaitę eina į pirtį.

„Sauna yra neatsiejama suomių kasdienybės ir švenčių, geros savijautos ir gyvenimo būdo dalis“, - sakė mokslo ir kultūros ministrė Annika Saarikko.

Kad ši tradicija būtų įtraukta į sąrašą, Suomija turėjo įsipareigoti saugoti originalią saunos kultūrą ir pabrėžti jos reikšmę papročiams, gerai savijautai ir demokratijai.

„Černobylio zona jau yra visame pasaulyje garsi vieta“, – naujienų agentūrai AFP sakė gidas Maksymas Polivka, grupelei lankytojų vieną žiemos dieną su Geigerio skaitikliais vaikštinėjant po miestu vaiduokliu tapusią Pripetę.

„Tačiau šiandien šis rajonas neturi oficialaus statuso“, – sakė 38 metų gidas, kalbėdamas apie draudžiamą zoną, kur laukinė gamta ima gožti apleistus sovietinių laikų daugiabučius, parduotuves ir įstaigas.

Tai gali pasikeisti, nes vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad Černobylio zona būtų įrašyta greta tokių pasaulio paveldo lobių kaip Tadž Mahal mauzoliejus Indijoje ar Stounhendžas Anglijoje.

Pareigūnai tikisi, kad Jungtinių Tautų kultūros agentūros pripažinimas padės pritraukti daugiau turistų ir, tuo pačiu, išsaugoti senstančius pastatus.

Didžiausia pasaulyje atominės energetikos katastrofa laikoma avarija Černobylyje įvyko 1986 metų balandį, kai sprogo 4-asis atominės elektrinės reaktorius. Po sprogimo didelės Ukrainos ir kaimyninės Baltarusijos dalys buvo smarkiai užterštos, teko nustatyti aplink elektrinę draudžiamąją zoną, kurios dydis maždaug prilygsta Liuksemburgui.

Buvo palikta dešimtys kaimų ir miestelių, kuriuose gyveno šimtai tūkstančių žmonių. Pripetėje nykių daugiabučių kambariuose yra likę buvusių gyventojų daiktai.

Vis dėlto per 100 pagyvenusių žmonių vis dar gyvena zonoje nepaisydami radiacinio pavojaus.

Ukrainos pareigūnai sako, kad žmonėms draudžiamojoje zonoje dar 24 tūkst. metų gali būti nesaugu gyventi. Tačiau zona tapo saugiu prieglobsčiu laukiniams gyvūnams, jos miškuose galima pamatyti briedžių ir elnių.

„Naujas prioritetas“

Snyguriuojant turistus vedžiojęs M. Polivka tikisi, kad naujas vietos statusas paskatins pareigūnus veikti „atsakingiau“ ir išsaugoti yrančius sovietinius pastatus aplink elektrinę.

„Visiems šiems objektams reikia remonto“, – sakė jis.

Panašiai kalbėjo Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka, kuris pastaruoju metu išaugusį vietos ir užsienio turistų srautą pavadino Černobylio svarbos „ne tik ukrainiečiams, bet ir visai žmonijai“ įrodymu.

2019-aisiais pasirodžius didžiulio populiarumo sulaukusiam JAV televizijos HBO miniserialui „Černobylis“ (Chernobyl), pernai Černobylio zonoje apsilankė rekordiškai daug – 124 tūkst. – turistų, įskaitant 100 tūkst. užsieniečių.

Pasak O. Tkačenkos, UNESCO statusas sustiprintų Černobylio zonos kaip „atmintinos vietos“, įspėjančios dėl branduolinių katastrofų, reikšmę.

„Zona gali ir turėtų būti atvira lankytojams, bet ji turėtų būti daugiau nei tik nuotykių vieta“, – AFP sakė ministras.

Vyriausybė konkrečius objektus paveldo statusui pasiūlys iki kovo, bet galutinis sprendimas gali būti priimtas tik 2023 metais.

Po sprogimo 1986-aisiais trys kiti Černobylio elektrinės reaktoriai toliau gamino elektrą, kol 2000-aisiais elektrinė buvo galutinai uždaryta. Gruodžio 15-ąją Ukraina minės 20-ąsias jos uždarymo metines.

O. Tkačenkos teigimu, pastangos dėl UNESCO statuso yra naujas prioritetas 2016-aisiais užbaigus didžiulio apsauginio gaubto virš 4-ojo reaktoriaus statybas.

Vieta dabar bus saugi 100 metų, sakė jis ir išreiškė viltį, kad gavus pasaulio paveldo statusą į Černobylį atvyks po milijoną lankytojų per metus.

Tokiam turistų srautui reiktų pertvarkyti vietos infrastruktūrą, be to, tokiomis sąlygomis vargiai apsidirbtų vienintelis zonoje veikiantis suvenyrų kioskas, kuriame pardavinėjami puodeliai ir drabužiai su pavojingos spinduliuotės ženklais.

Medina Azahara aptikta XX amžiaus pradžioje. Vietovėje rasti pirmojo Al-Andalusijos kalifo įkurto miesto griuvėsiai.

Miestą 940 arba 941 metais įkūrė kalifas Abdas al-Rahmanas. Tačiau miestas trumpai gyvavo, jis sugriautas per riaušes 1010 metais.

Be kita ko, UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą papildė Italijos XX amžiaus pramonės miestas Ivrea, kuris pastatytas laikotarpiu tarp 1930 ir 1960 metų.

Prezidentės teigimu, UNESCO misija stiprinti taiką skatinant valstybių dialogą mokslo, švietimo, kultūros klausimais šiandien yra ypač reikalinga ir svarbi. Tačiau UNESCO išgyvena politinę, finansinę ir tapatybės krizes - jos veikla tapo itin politizuota ir dubliuoja kitas JT organizacijas. Pokyčiai - būtini, todėl Lietuva nuosekliai remia strategines UNESCO reformas.

Nesutarimai tarp šalių narių sprendžiant už UNESCO mandato ribų esančius politinius klausimus paralyžiuoja organizacijos veiklą. Apie ketinimus nutraukti savo narystę praneša JAV ir Izraelis, organizacija patiria biudžeto trūkumus, dėl veiklos politizavimo, išsikerojusios biurokratijos prastėja programų kokybė.

Todėl, pasak D. Grybauskaitės, reformų atidėlioti nebegalima. Kad vėl taptų efektyvi, organizacija turi grįžti prie savo pagrindinės misijos ir sutelkti veiklą į konkrečius švietimo, mokslo, kultūros, paveldo apsaugos klausimus.

Praėjusių metų rudenį išrinkta UNESCO generalinė direktorė įgyvendina ambicingą reformų programą, siekiant sukoncentruoti organizacijos veiklas, išvengti jų dubliavimo, geriau integruoti UNESCO į JT sistemą. Šiuos tikslus palaiko ir Lietuva.

Sieks, kad patektų Kaunas ir Trakai

Prezidentė vizito išvakarėse LRT radijui pabrėžė, kad UNESCO dabar susiduria su rimtomis problemomis, todėl reformos, anot jos, šiai organizacijai yra būtinos.

Pasak šalies vadovės, UNESCO veikla yra paralyžiuota, nes pastaruoju metu ji išgyvena ir politinę, ir finansinę, ir tapatybės krizę.

D. Grybauskaitė pabrėžė, kad UNESCO veikla yra labai politizuota, jog ji sprendžia klausimus, kurių neturėtų spręsti. Kaip viena iš svarbių UNESCO problemų D. Grybauskaitė įvardijo ir tai, kad JAV pasitraukė iš organizacijos ir jai nebeteikia finansavimo.

„Organizacija turi grįžti prie pagrindinės savo funkcijos ir kalbėti apie mokslą, švietimą, pasaulio paveldo išsaugojimą ir mažiau veltis į politines peripetijas, kurios kelia įtampas ir trukdo organizacijos veiklai“, - LRT radijui kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat pažymėjo, kad sieks, jog į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą būtų įtrauktas Trakų istorinis nacionalinis parkas bei Kauno tarpukario modernioji architektūra.

Šiuo metu Lietuvoje yra 7 į UNESCO sąrašus įtrauktos vertybės.

JAV 2017 m. spalį paskelbė ketinančios pasitraukti UNESCO, kurią kaltina „antiizraelietišku tendencingumu“. Vašingtonas priešinasi bet kokiems Jungtinių Tautų organizacijų veiksmams, kuriais palestiniečių teritorijos pripažįstamos kaip valstybė. JAV mano, kad tai turėtų būti daroma tik sulaukus Artimųjų Rytų taikos susitarimo.

JAV valstybės departamento pranešime skelbta, kad oficialiai JAV iš UNESCO turėtų pasitraukti 2018 metų gruodį.

Komitetas pabrėžia, kad reikšmingiems istoriniams objektams pavojus kyla dėl nestabilios politinės situacijos ir ginkluotų grupuočių, veikiančių netoli jų.

Senovės graikų pastatytos kolonijos Kirenėje liekanos, senoviniai Leptis Magna ir Sabratos miestai, priešistoriniai piešiniai ant uolų Tadrart Akakuse, 7 tūkst. metų berberų gyvenamas miestas oazėje – Gadamesas – tai vietos, kurios nuo šiol pripažįstamos kaip esančios pavojuje.

Libijoje šiuo metu veikia dvi vyriausybės, kurios abi teigia valdančios šalį. Situaciją puikiai išnaudoja įvairios sukilėlių grupės, ištikimybę prisiekusios „Al-Qaeda“ ar „Islamo valstybei“. Komitetas oficialiai kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, politikus, kad šie imtųsi veiksmų istoriniam palikimui apsaugoti.

Artimiausias kelias dienas galime tikėtis, kad Stambule vykstančioje UNESCO sesijoje bus išplėstas Pasaulio paveldo objektų sąrašas.