„Po dvejų metų (nuo paskutinio jo vizito Vilniuje 2022-ųjų sausį – BNS) infliacija mažėja, jūsų ekonomika auga, ji augs ir kitais metais. Tuo pačiu metu pas jus buvo išlaikytas aukštas užimtumo lygis ir tai tikrai yra įspūdingas pasiekimas, atsižvelgiant į tai, kad ši ekonomika patyrė visus ankstyvuosius ekonominius karo iššūkius“, – pirmadienį po susitikimo su finansų ministre Gintare Skaiste sakė P. Donhoe.

„Nepaisant tų iššūkių, tiek šiemet, tiek kitais metais jūsų ekonomika tikrai augs ir pralenks euro zonos vidurkį. Nepaisant to, kad patyrėte didesnį poveikį nei kitos euro zonos ekonomikos, atsigavote greičiau“, – pridūrė Euro grupės vadovas.

Nepaisant tų iššūkių, tiek šiemet, tiek kitais metais jūsų ekonomika tikrai augs ir pralenks euro zonos vidurkį.

Euro grupės vadovo teigimu, atsparumą per pastaruosius metus parodė ir visa euro zona, kuri, jo teigimu, artimiausius metus augs.

„Nepaisant visų smūgių, Europos ekonomika tikrai atsilaikė. Nepaisant to, kad ji tiesiogiai buvo paveikta daugybės ekonominių pokyčių, kuriuos nulėmė karas“, – teigė P. Donhoe.

„Mūsų ekonomikos auga, infliacija mažėja, nedarbas žemas kaip niekada, o užimtumas aukštame lygyje“, – pridūrė jis.

Pasak P. Donhoe, ekonomika atsigavo ir dėl ekonominės krizės metu ES institucijų priimtų sprendimų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad panašios ekonomikos atsigavimo tendencijos matomos tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje.

„Po gana sudėtingų 2023 metų, kuomet matėme tam tikrą ekonomikos sulėtėjimą, tiek mūsų šalies, tiek euro zonos ekonomikos grįš prie augimo. Darbo rinkos yra stabilios, nedarbo lygio augimo taip pat nesitikima, panašu, kad infliacijos pikas yra už nugaros tiek Lietuvoje tiek euro zonoje“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Pagal naujausias kovo viduryje paskelbtas Finansų ministerijos prognozes šalies ekonomika šiemet augs 1,6 proc., o 2025–2027 metais ji turėtų augti vidutiniškai iki 2,9 proc. per metus.

Euro zonoje šiemet prognozuojamas 0,9 proc. ekonomikos augimas, kitais metais – 1,5 proc.

Ketvirtadienį vykusios vaizdo konferencijos metu 19-os euro zonos finansų ministrų dauguma nubalsavo už P. Donohoe, kuris taps M. Centeno įpėdiniu.

Nors tikslūs balsavimo rezultatai nebuvo viešai paskelbti, pagal rinkimų taisykles P. Donohoe turėjo surinkti bent 10 iš 19 balsų.

Jis įveikė Liuksemburgo finansų ministrą Pierre'ą Gramegną ir Ispanijos finansų ministrę Nadią Calvino.

Euro zonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės naujojo vadovo laukia nelengva užduotis – parengti atsaką į koronaviruso pandemijos, įstūmusios Europą į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ekonomines pasekmes.

"Sveikinimai naujajam Eurogrupės pirmininkui", - per "Twitter" paskelbė atsistatydinti nusprendęs jo pirmtakas, Portugalijos finansų ministras Mario Centeno (Marijus Sentenu).

P. Donohoe įveikė favorite laikytą ispanę Nadia Calvino (Nadiją Kalvinjo) ir Liuksemburgo finansų ministrą Pierre'ą Gramegną (Pjerą Gramenją).

Vadovaujant M. Centeno Eurogrupės reikšmė sumažėjo, palyginti su skolos krizės dienomis, kai institucijos priešakyje buvo liuksemburgietis Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir olandas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas).

Teoriškai Eurogrupės vadovas atlieka svarbiausią vaidmenį: jis kas mėnesį pirmininkauja šalių, įsivedusių bendrą valiutą, finansų ministrų susitikimams.

Pagrindinis šių susitikimų tikslas – geriau koordinuoti nacionalinę ekonomikos politiką ir spausti šalis, kad jų biudžetai būtų tvarkingi.

Taigi, Eurogrupės pirmininkas privalo ieškoti kompromiso tarp turtingų šiaurinių valstybių, reikalaujančių laikytis biudžeto drausmės, ir jų pietinių kaimynių, daugelio laikomų labiau linkusiomis išlaidauti.

„Man, kaip vienam iš ilgiausiai tarnaujančių ES finansų ministrų ir Eurogrupės narių, būtų didžiulė garbė vesti grupę per iššūkius ir galimybes, atsirasiančias ateinančiais metais“, – tviteryje parašė P. Donohoe.

Eurogrupei kurį laiką vadovavo Portugalijos finansų ministras Mario Centeno – jis birželio 9 dieną paskelbė, kad netrukus pasitrauks iš užimamų pareigų ir nesieks naujo mandato.

Eurogrupė vienija euro zonos finansų ministrus. Ji suvaidino itin svarbų vaidmenį koordinuojant Europos atsaką į 2008 metų pasaulinę finansų krizę.

Šiuo metu grupė ženkliai prisideda prie Europos atsako į koronavirusą formavimo. Apie tai savo kandidatūrą keldamas užsiminė ir P. Donohoe.

Eurogrupė „vaidina pagrindinį vaidmenį formuojant ES ekonominį atsaką į COVID-19“, teigė jis atskirame Airijos vyriausybės pranešime.

„Stipri Europos ekonomika, kurios širdyje yra euras, yra būtina atsigavimui, augimui ir darbo vietų kūrimui Airijoje ir visoje ES“, – pridūrė ministras.

Eurogrupė naująjį vadovą rinks liepos 9 dieną. Kandidatūras kelti buvo galima iki šio ketvirtadienio.

Fondas bus įkurtas, siekiant sumažinti galimas rizikas dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES.

Fondas bus papildytas 500 mln. eurų kasmet, pradedant nuo 2019 m., praneša Airijos finansų ministras Paschalis Donohoe.

„Mūsų gebėjimas atlaikyti ekonominius sukrėtimus turi būti sustiprintas, todėl aš įkuriu šį „lietingos dienos fondą“, kuris padės šaliai atsilaikyti ekonominės sumaišties akivaizdoje“, - teigė jis.

P. Donohoe taip pat pripažino, kad „Brexit“ be prekybos sutarties pasirašymo galimybė taip pat buvo aptarta sudarant 2019 m. biudžeto planus.

Be to, buvo paskelbta apie naujų skolinimosi programų mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms bei ūkininkams įgyvendinimą. Šių programų vertė sieks 300 mln. eurų, rašoma vyriausybės pranešime.

Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras pasveikino vyriausybę, sakydamas, kad 2019 m. biudžetas yra „subalansuotas ir leidžiantis, esant reikalui, papildomai skolintis“.