Apie kasdienybę dirbant pasienyje pasakojo Kapčiamiesčio užkardos vadas Ramūnas Kulakauskas.

„Darbo – kaip įprastai. Nepadaugėjo. Tik padaugėjo iššūkių, kad kiekvienas yra stabdomas, tikrinamas, kokiu tikslu vyksta, bet šioje vietoje visi savivaldybės gyventojai ir atvykstantys gyventojai yra geranoriški, supranta nepaprastosios padėties esmę. Viskas būna išaiškinta – kada jie gali atvykit, kada negali. Jei jie turi teisę atvykti, jie yra įleidžiami, jokių problemų šioje vietoje mes neturime“, – sakė R. Kulakauskas.

„Mūsų užkarda yra pati paskutinė sankirtoje su Baltarusijos ir Lenkijos Respublika. Mes tų iššūkių kiekvieną sykį turime, nes jeigu migrantai yra neįleidžiami į Lenkijos teritoriją, jie greičiausiai renkasi mūsų kryptį. Mes savo ruože tikrai turime iššūkių, turime darbo su neteisėta migracija“, – kalbėjo R. Kulakauskas.

Mes stebime tokią aktyvią grupę, ten yra 35 neteisėti migrantai, kiek teko susiskaičiuoti. Jie ten įsikūrę stovyklavietę.

„Mes savo ruože koncertinos kol kas neturime, yra tik parengiamieji darbai. Turbūt šią savaitę jau prasidės realūs koncertinos tiesimo darbai. Tačiau toje sankirtoje mes kiekvieną sykį turime iššūkių – per savaitgalį buvo neįleista 75 migrantai, atgrasini 21. Skaičiai viską pasako“, – tikino užkardos vadas.

Pasak R. Kulakausko, vienoje pasienio ruožo vietoje, Baltarusijos pusėje, kurį laiką matoma viena iš migrantų grupių.

„Mes stebime tokią aktyvią grupę, ten yra 35 neteisėti migrantai, kiek teko susiskaičiuoti. Jie ten įsikūrę stovyklavietę, mūsų pajėgos juos stebi ir mes užkirsime kelią patekti į Lietuvos Respubliką. Jie ten įsikūrę gyvena. Mes tokias grupes stengiamės stebėti, jas lydime visu pasienio ruožu. Kai jie mato mūsų pajėgas, kad mes juos stebime ir lydime, tai jie neketina patekti. Mes užkardom jų patekimą į Lietuvos Respubliką“, – aiškino jis.

„Mes vykdome nenutrūkstamą sienos stebėjimą, darbas vyksta pamainomis. Pamainos keičiasi taip pat ir ruože, vyksta nenutrūkstamas stebėjimas ir migrantų lydėjimas į Baltarusijos Respublikos teritoriją“, – kalbėjo R. Kulakauskas.

Pasienyje lankęsis žurnalistas Šarūnas Dvareckas tikino: situacija pasienyje kelia liūdesį.

„Buvau Kapčiamiesčio užkardoje, toje vietoje, kur susijungia keturių valstybių sienos – Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos. Tai yra viena sudėtingiausių užkardų, kaip pats pasienio vadas įvardijo, nes iš esmės tai yra didžiulis srautas, migrantų ten netrūksta. Iš esmės, mes pasivažinėjome po visą pasienio ruožą, pamatėme, kokia situacija ten yra, kokiomis nuotaikomis gyvena pasieniečiai, kariškiai, kurie jau nuo vasaros vidurio padeda pasieniečiams kartu patruliuoti. Ta situacija kelia liūdnas emocijas“, – sakė Š. Dvareckas.

„Kaip minėjau, ten yra trys susijungimo vietos. Jei vienoje pusėje migrantai nepatenka, jie keliauja į Lietuvą. Tačiau, kas mane labiausiai nustebino, kaip pasieniečiams, prižiūrint 50 kilometrų ruožą, jį migrantams peržengti yra paprasta. Yra tik vienas ar du kilometrai tvoros, o kitose vietose padėti paprasčiausi borteliai. Užkardos vado paklausus, kas tai yra, jis pasakė, kad tai kažkuriuo momentu bus stebėjimo kameros. Kamerų dar nėra, pasieniečiai tiesiog viską stebi liaudišku principu – kojomis ir akimis“, – šnekėjo žurnalistas.

Jis papasakojo, kaip atrodo pasieniečių darbas.

Kamerų dar nėra, pasieniečiai tiesiog viską stebi liaudišku principu – kojomis ir akimis.

„Pasieniečių darbas šiek tiek ramesnis. Vasarą  daugybė pasieniečių susirinkdavo į vieną kambarį, turėdavo dalytis vienu kambariu, valgyti tame pačiame kambaryje, nes visi kiti kambariai buvo užimti nelegalų. Šiandien pasivaikščiojus po užkardą, ji gana tuštoka. Buvau toje pačioje užkardoje prieš tris mėnesius ir ta situacija yra ganėtinai pasikeitusi“, – tvirtino Š. Dvareckas.

Esą Lietuva buvo kritikuojama, kad neprileidžia žurnalistų į pasienio ruožą. Š. Dvareckas paaiškino, kokias procedūras reikia pereiti žurnalistui, norint patekti į pasienio ruožą.

„Lenkijoje irgi nematėme jokių žurnalistų, ten irgi kol kas yra štilis. Žurnalistams reikia užpildyti keletą blankų, dokumentų, parodyti, kad tu susipažinai su taisyklėmis, žinai, kokios bus pasekmės. Tu turi informuoti vadovybę, kad tu vyksti atlikti darbą. Jei tu važiuoji su pasieniečiais, yra žymiai paprasčiau, nes jei tu važiuotum vienas, turėtum užpildyti kitokius dokumentus. Dirbant su pasieniečiais, tave prižiūri koks nors asmuo iš viršaus, stebi, ką tu darysi, ką tu filmuosi. Dar kai nebuvo paskelbta nepaprastoji padėtis, mes atvykome į vieną užkardą ir ten mes jau buvo paprašyti pasirašyti dokumentus – jei kažkas bus, kas nepatiks užkardos vadui, tu turėsi tą informaciją ištrinti. Šiandien to nebuvo. Situacija nustebino – pasienio vadas leido visur važiuoti, viską apžiūrėti. Aišku, jis pats vairavo transporto priemonę“, – pasakojo žurnalistas.

„Tik atvažiavę į pasienio užkardą, mes išgirdome informaciją, kad yra viena grupelė žmonių, kurie nuo vakaro degina laužus. Jų yra apie 30–40 asmenų, jie Baltarusijos pusėje. Pamatę žurnalistus, jie visi apsisuko ir grįžo atgal į Baltarusijos gilumą. Ką girdėjome iš pasieniečių, jie patraukė toliau, o ne ieškoti naujų kelių, kaip apeiti Lietuvos teritoriją“, – teigė Š. Dvareckas.

Pirmoji stotelė – Kapčiamiesčio užkarda Lazdijų rajone, vėliau – kitos pasienio rinktinės Varėnos užkardos.

„Situacija, žinoma, yra labai prasta“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Užkardose apgyvendinti neteisėtus migrantus – ne vieta. Visgi atvykėliai čia apgyvendinami netgi pareigūnų kabinetuose. Pastatytos palapinės, tačiau ir jos persipildė.

„Pasieniečiai turi vos vieną kambarį, kuriame gali pasibūti, išgerti kavos, nes, pavyzdžiui, ir valgomasis, kuriame pasieniečiai dažniausiai valgydavo, leisdavo savo laisvalaikį, kai kiti pasieniečiai tuo metu apžiūrėdavo teritoriją, to neliko. Šiuo metu tame kambaryje yra lovos, pastatyti čiužiniai, miega nelegalūs migrantai, kurie buvo sugauti. Štai tokios sąlygos“, – kalbėjo žurnalistas Šarūnas Dvareckas.

Mūsų tikslas tuos žmones kuo greičiau išsiųsti į jų kilmės šalis.

„Mes neteisėtiems migrantams buvome numatę 38 apgyvendinimo vietas. Įvykus šia krizei įrengėme beveik 700 gyvenamųjų vietų. Tačiau šiuo metu mūsų veikimo teritorijoje jau yra sulaikyta virš 900 migrantų. Kaip matome, tas skaičius nemažėja“, – teigė Varėnos pasienio rinktinės vadas Virgilijus Raugalė.

„Netgi archyvo kabinetas yra užimtas ir dirba migracijos pareigūnai, nes mes neturime kitokių sąlygų suteikti jiems. Visa užkarda pilnai užimta“, – kalbėjo Kapčiamiesčio pasienio užkardos vadas Ramūnas Kolkauskas.

Dėl to, kas vyksta, mūsų tautiečių baimė ir nerimas pateisinami. Tačiau, anot ministrės, atvykėliai dėl to ir privalomi būti saugomi, o tam reikia pajėgumų.  „Yra labai rimta situacija. Labai svarbus visų susitelkimas. Nėra taip, kad mes tų neteisėtų migrantų laukiame eilėje atvykstant. Mūsų tikslas tuos žmones kuo greičiau išsiųsti į jų kilmės šalis. Ir mūsų dabar klausimas yra, kad jeigu jau jie atvyko, mes turime užtikrinti tų žmonių saugų laikymą tose teritorijose. Tam, kad ir mūsų visa visuomenė būtų apsaugota. Prašymas yra netrukdyti dirbti mums savo darbą“, – žurnalistams teigė A. Bilotaitė.

Lankantis užkardose akis krypo ne tik į migrantus, bet ir į čia dirbančius pasienio pareigūnus. O šie, nepaisant to, kad užkardose patys beveik nebeturi vietos, kenčia dar ir nuo krūvių. „Žinote, esame ant išsekimo ribos ir įtampa tikrai didžiulė pareigūnų tarpe jaučiasi, kadangi yra skiriamos didžiulės pajėgos, pareigūnai dirba viršvalandžius“, – situaciją komentavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Vidas Mačaitis.

Situacija būtų kuriozinė, jeigu nebūtų graudi. Pasieniečiai dabar tampa ne tik sveikatos darbuotojais, bet ir padavėjais, kurie migrantams nešioja maistą. „Priežiūrai, maitinimui, apgyvendinimui, spręsti medicinos klausimus, susijusius su higiena klausimus, rūpintis sergant COVID-19 ir tokių turime šešis asmenis, kurie yra mūsų patalpose, kadangi iš mūsų niekas jų nebepaima. Tikrai situacija yra sudėtinga. Tampame ne tik sienos saugotojais, bet visų paslaugų teikėjais“, – kalbėjo V. Maičaitis.

Prašymas yra netrukdyti dirbti mums savo darbą.

O kur dar atvykėlių pageidavimai, pavyzdžiui, gyventi kartu. „Atsižvelgti į visus tuos pageidavimus tiesiog nėra galimybių, kadangi apgyvendiname ten, kur yra laisvų vietų. Žinoma, tai yra problema. Dėl maitinimo – reikia parinkti tam tikrą maistą, kuris yra jų tradicinis maistas. Negalima teikti tokio maisto, ką įprastai valgo Lietuvos piliečiai. Susiduriame su problemomis ir su medicinos paslaugomis“, – teigė Varėnos pasienio rinktinės vadas V. Raugalė.

„Pinigų neprašo, šokdinti nešokdina. Mūsų užkardoje viskas ramiai. Aišku, du incidentus turėjome. Vienas buvo dėl maitinimo, nes gauna sausą davinį. Kaip sakoma, tie patys konservai gali pabosti. Kitas buvo toks incidentas: žaidė kamuoliu, vienas kitam pataikė, religijos skirtingos“, – kalbėjo Kapčiamiesčio pasienio užkardos vadas.

Pareigūnai prašo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kad medicinos paslaugos punktai būtų kiekvienoje užkardoje. Gydytojai čia šaukiami dažnai – mažamečiai susižaloja, kanda vabzdžiai, kas atvykėliams kelia stresą, yra ir nejudančių, sergančių vėžiu, ar sulaužytais kaulais po to, kai neteisėtai kirto sieną, kai kurie žaloja ir save.

„Mums reikia pagalbos, ateikite pažiūrėti, mes negalime čia taip būti. Mes visi turime vaikų, nėra pieno, nėra gero maisto. Padėkite mums“, – žurnalistams sakė migrantas.

Mes norime papasakoti apie sąlygas, čia kaip konclageryje, kai lietus lyja, čia viskas plaukia.

„Mes norime papasakoti apie sąlygas, čia kaip konclageryje, kai lietus lyja, čia viskas plaukia. Jeigu namie būtų buvę gerai, čia niekas nebūtų važiavę. Gal jūs galėtumėte mums kokiame pastate apgyvendinti?“ – teiravosi kitas migrantas.

„Ten nėra gyvenimo, aš noriu gyvenimo čia. Bet netgi ir čia nėra gyvenimo“, – kalbėjo kitas pašnekovas.

Dėl susiklosčiusios situacijos sienos apsauga dabar lieka antrame plane. „Mes juo sulaikome, tai turime tikrai didžiulius iššūkius, mes, kaip pasieniečiai, turime užtikrinti sienos apsaugą ir sulaikyti visus neteisėtus migrantus, patenkančius į Lietuvą“, – teigė V. Mačaitis.

Daugiau vaizdų iš pasienio užkardų – įraše:

VSAT vadas Renatas Požėla ketvirtadienį pasirašė įsakymą, kuriuo 33-ejų S.Baltakis vadovauti Zoknių užkardai skiriamas nuo birželio 28 dienos.

Šiauliuose įsikūrusiai Zoknių užkardai, kurioje tarnauja keturios dešimtys pasieniečių, priskirtas 206 km sienos ruožas su Latvija.

Kaip pranešė VSAT, anksčiau šiam padaliniui vadovavęs Laimutis Jomantas išėjo į pensiją.

S.Baltakis vidaus tarnybos sistemoje tarnauti pradėjo 2004 metais, dirbo patruliu, patrulių būrio vadu, kelių patrulių kuopos būrio vadu.

Nuo 2014 metų gegužės vadovavo Radviliškio rajono policijos komisariatui.

Per tarnybos laikotarpį komisaras inspektorius S.Baltakis šešis kartus skatintas, apdovanotas 3-ojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, padėkomis, vardine dovana.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) stabdo pasienio užkardų stebėjimo ir kitų sistemų įsigijimo ir diegimo sutartį, kilus įtarimų dėl galbūt neadekvačių įkainių.

Kaip pranešė VRM, ministras Saulius Skvernelis nurodymą stabdyti sutartį perdavė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadui Vainiui Butinui. Sutartis, pagal kurią turi būti įdiegiamos bei atnaujinamos kai kurių pasienio užkardų stebėjimo bei kitos sistemos, verta 2,75 mln. eurų (9,5 mln. litų).

VRM teigimu, tokių veiksmų imtasi gavus informacijos, kad tiekėjo paslaugų bei darbų įkainiai galimai yra neadekvačiai išpūsti.

Preliminariais vertinimais, kai kurios paslaugos įkainotos keliais ar net keliomis dešimtimis kartų brangiau nei reali rinkos kaina.

„Duotas pavedimas įvertinti pirkimą atlikusių pareigūnų veiksmų teisėtumą. Taip pat laukiu išvadų dėl įkainių pagrįstumo bei viešojo pirkimo procedūrų“, – sako ministras S.Skvernelis.

Minėtoji sutartis įgyvendinama pagal Išorės sienų fondo 2013 metų programą, ji pasirašyta šiemet.

VSAT vadas V.Butinas BNS sakė, kad šis pirkimas derintas su ankstesniais ministerijos vadovais, o tai, jog įkainiai gali būti dirbtinai išpūsti, esą neužkliuvo nei centralizuotais pirkimais besirūpinančiai Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA), nei jam pačiam.

„Dabar tik tą sužinojau - aiškinsimės, žiūrėsime. Jei bus nustatyti kokie nors piktnaudžiavimai, kaltieji bus nubausti. Yra ir viešųjų pirkimų komisija speciali sudaryta. Pirkimų daug vykdoma - nemačiau, kad kažkokios problemos būtų. Viskas logiška - ministerija turi teisę stabdyti, komisija rinksis, žiūrės, CPVA išsiaiškins“, - sakė jis.

Kai kuriose Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasienio užkardose neužtikrinamos žmogaus teisės, pranešė Seimo kontrolierių įstaiga.

Kaip penktadienį informavo tarnyba, itin reikšmingų žmogaus teisių pažeidimų Seimo kontrolierius Augustinas Normantas nustatė apsilankęs Ignalinos ir Vilniaus rinktinių Švenčionių, G.Žagunio, Dievenišikių, Pavoverės, Adutiškio, Tverečiaus ir Puškų užkardose.

Seimo kontrolierius konstatavo, kad užkardose sulaikytų asmenų uždarymas į patalpas nėra fiksuojamas Pristatytų į užkardą asmenų apskaitos registre, o asmenys patekę į užkardą nėra informuojami apie vykdomą vaizdo stebėjimą.

„G.Žagunio ir Dieveniškių užkardose sulaikytų asmenų patalpose nėra atliekama dezinfekcija, dezincekcija ir deratizacija, užkardose nėra pirmosios medicininės pagalbos vaistinėlių“, – konstatavo A.Normantas.

Ataskaitoje dėl sulaikytų asmenų teisių padėties Seimo kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį, kad pagrindiniai užkardų įėjimai nepritaikyti neįgaliesiems, o laikino sulaikymo asmenų patalpose nėra įrengta apšildymo, vėdinimo sistema, neįrengtas natūralus apšvietimas. Laikinojo sulaikymo vietose neįrengtos ir stebėjimo kameros, pasikalbėjimo įrenginiai su užkardos budėtojų dalimi.

Kontrolierius taip pat pažymi, kad į nustatytus pažeidimus VSAT reagavo operatyviai - daugelis jų esą planuojami pašalinti dar šiemet, dalis - iki 2015-ųjų vasaros.

Seimo kontrolierių įstaiga nuo 2014-ųjų pradžios vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose. Šis mandatas įstaigai numatytas įgyvendinant Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą (OPCAT).

Lietuvoje veikia per 400 laisvės apribojimo įstaigų - kalėjimų, izoliatorių, areštinių, taip pat laisvės suvaržymo vietų psichiatrijos įstaigose, pasienio kontrolės punktuose, globos ir pataisos namuose.