„Įgyvendinus sinchronizacijos projektą bus galutinai užtikrintas regiono energetinis saugumas. Baltijos šalys atsijungs nuo iš Rusijos valdomo elektros žiedo BRELL ir taps integruota kontinentinės Europos elektros sistemos dalimi. Tai užkirs kelią trečiosioms šalims per energetiką daryti politinį spaudimą“, – rašoma pranešime.

Sinchronizavimo įstatymų pakeitimai numato priemones, kad Lietuvos energetikos sistema iki 2025 metų būtų parengta susijungti su Europos tinklais per Lenkiją.

Sinchronizavimo projektui bus suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas. Tai leis spartinti  teritorijų planavimo procedūras, nustatyti servitutus bei greitai atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Sinchronizavimo įstatymo ir kitų teisės aktų pataisas Seimas priėmė birželio 13 dieną.

Birželio 20 dieną prezidentė kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos Pirmininku Jeanu Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) Briuselyje patvirtino sinchronizavimo projekto darbų kalendorių (angl. implementation roadmap). Sutarta, kad šis strateginės reikšmės projektas turi būti baigtas vėliausiai iki 2025 metų.

Pernai birželio 28 dieną Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas (angl. political roadmap) dėl projekto.

Gegužės pabaigoje įsigaliojo svarbi vadinamoji prisijungimo prie Europos elektros tinklų sutartis. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.

Lietuva į maždaug 1,5 mlrd. eurų vertės projektą turėtų investuoti daugiausiai regione – apie 650 mln. eurų (su ES parama), informuoja Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Europos Komisija kovą skyrė finansavimą pirmajam sinchronizavimo  etapui: trims Baltijos šalims iš Europos Infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) iš viso skirta 323 mln. eurų, iš šios sumos 125 mln. eurų – Lietuvos elektros energetikos sistemai.

Antrajame finansavimo etape didžiausių investicijų pareikalaus nauja jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“. Įgyvendinant sinchronizavimo projektą kiekvienoje iš Baltijos šalių taip pat numatoma statyti po 3 sinchroninius kompensatorius.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Anksčiau parlamento patvirtintas įstatymas sumažina bausmę už smurtą prieš šeimos narius, jeigu tai yra pirmas smurto atvejis ir jo metu nebuvo patirtas rimtas sveikatos sutrikdymas. Už pirmą tokio smurto atvejį bus taikoma administracinė atsakomybė, pažeidėją baudžiant pinigine bauda.

Iki šiol ir už pirmą smurto artimoje aplinkoje atvejį buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė, numatanti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Konservatyvūs šio pokyčio iniciatoriai teigė, kad bausti tėvus už savo vaikų auklėjimą nėra teisinga. Jie taip pat nurodė, kad valstybė neturėtų kištis į privačius buitinius santykius.

Tačiau pataisos iššaukė pasipiktinimą Rusijoje. Kritikai sakė, kad jos paaštrins jau šiuo metu plačiai paplitusią smurto prieš moteris artimoje aplinkoje problemą, apsunkinant galimybes joms gauti pagalbą per teisinę šalies sistemą.

Anot valstybinės statistikos agentūros, 2015 metais įvyko 49579 nusikaltimai, kuriuose fiksuotas smurtas šeimoje. 35899-iuose iš jų buvo smurtaujama prieš moteris.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas praėjusį mėnesį sakė, kad yra svarbu numatyti skirtumą tarp tikro smurto ir „įvairių šeimų santykių apraiškų“.