„Irano neapgalvotas sprendimas toliau platinti naikinamuosius bepiločius orlaivius ir kitus ginklus ilgina daugybę konfliktų viso pasaulio regionuose“, – išplatintame pareiškime teigė už kovą su terorizmu ir finansinę žvalgybą atsakingas iždo sekretorės pavaduotojas Brianas E. Nelsonas (Brajanas E. Nelsonas). 

Be to, Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų, jog Iranui ir toliau būtų taikomos Bendrijos branduolinio ginklo neplatinimo režimo ribojamosios priemonės, nesulaukus galutinio termino, nustatyto svarbiame branduoliniame susitarime.

Trečiadienį JAV iždo departamentas paskelbtame pareiškime nurodė, kad sankcijos taikomos 11 asmenų, aštuoniems subjektams ir vienam laivui.

Iždo departamentas pridūrė, kad asmenys, kuriems pritaikytos naujausios sankcijos, Teheranui teikė „materialinę paramą“ „gaminant ir platinant raketas ir bepiločius orlaivius“.

Šių veiksmų Iždo departamentas ėmėsi kartu su Valstybės departamentu, kuris į sąrašą įtraukė aštuonis asmenis ir subjektus.

Praėjus beveik pusantrų metų nuo konflikto Ukrainoje pradžios, užsienio reikalų ministerija pasmerkė „nepajudinamą Londono karinę paramą“ Kyjivui ir „agresyvų... priešiškos antirusiškos politikos įgyvendinimą“.

TBT prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas), kuris yra britas, kovą išdavė V. Putino arešto orderį dėl kaltinimo neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.

Rusija, kuri nėra TBT narė, V. Putino arešto orderį vadina niekiniu.

Gegužę TBT pareiškė, kad jo nesutrikdė tai, kad Rusija įtraukė prokurorą K. Khaną į ieškomų asmenų sąrašą, Teismui išdavus V. Putino arešto orderį.

Į Rusijos sankcijų, nukreiptų prieš JK piliečius, sąrašą buvo įtraukti iš viso 54 asmenys, pranešė Rusija.

Tarp jų yra JK sporto ministrė Lucy Frazer (Liusi Freizer), „aktyviai siekianti tarptautinės sporto izoliacijos Rusijai, ir JK jaunesnioji gynybos ministrė Annabel Goldie (Anabel Goldi), atsakinga už ginklų tiekimą Ukrainai“, rašoma Rusijos URM pranešime.

Sankcijos taip pat paskelbtos BBC, „The Guardian“ ir „The Daily Telegraph“ žurnalistams britams, kuriuos Maskva kaltina „dalyvaujant skleidžiant melagingą informaciją“ apie Rusiją ir „remiant Kyjivo informacinę ir propagandinę veiklą“.

Nuo konflikto Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį Londonas buvo ir tebėra vienas pagrindinių Kyjivo finansinių ir karinių rėmėjų.

„Taikomės į asmenis, vykdančius manipuliavimą informacija ir kišimąsi, kurie yra platesnės Rusijos hibridinės kampanijos prieš ES ir valstybes nares dalis“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Įtraukę šiuos naujus asmenis į juodąjį sąrašą siunčiame aiškų ženklą, jog žinome, kaip jie manipuliuoja mūsų informacine erdve ir kaip jie veikia.“

ES teigė, kad šia dezinformacijos kampanija, pavadinta „Naujausios patikimos žinios“, siekiama „iškraipyti informaciją ir skleisti propagandą, remiant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“.

Blokas teigė, kad vykdant kampaniją buvo naudoti „suklastoti tinklalapiai, pasisavinantys [Vakarų] nacionalinių žiniasklaidos priemonių ir vyriausybinių svetainių tapatybę“, o sklaidai buvo pasitelktos Rusijos valstybinės institucijos.

ES galiūnė Prancūzija birželį pareiškė atskleidusi didelę Rusijos dezinformacijos kampaniją, kurios metu buvo, Paryžiaus žodžiais, apsimetama pagrindiniais Prancūzijos dienraščiais ir Vokietijos leidiniais.

Taikydama sankcijas, ES įtraukė Rusijos interneto portalą „Inforos“ ir tris jo įkūrėjus į turto įšaldymo ir vizų draudimo juodąjį sąrašą.

Pasak ES, „Inforos“ yra susijusi su Rusijos karine žvalgyba ir „atsakinga už daugiau kaip 270 žiniasklaidos tarpinių svetainių sukūrimą“ propagandai apie invaziją į Ukrainą skleisti.

Į juodąjį sąrašą taip pat buvo įtraukta nevyriausybinė organizacija „ANO Dialog“, susijusi su Rusijos prezidento administracija, ir dvi IT bendrovės, kaltinamos dalyvavimu kampanijoje.

Vakarai jau seniai stengiasi kovoti su Maskvos dezinformacine veikla, kuri tapo dar aktyvesnė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Kremliaus pajėgos kirto Ukrainos sieną, ES jau ne kartą paskelbė Rusijai precedento neturinčių sankcijų.

Tarp asmenų, kuriems taikomos sankcijos, yra ir pagrindinių Rusijos valstybės propagandistų, ir Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos atstovų.

Vašingtono teigimu, „Wagner“ veikia kaip Kremliaus įgaliota karinė jėga.

Jau daugelį metų „Wagner“ yra laikoma priemone Maskvos ginkluotai įtakai keliose Afrikos šalyse plėsti.

Pirmadienį išplatintame pranešime nurodoma, kad JAV iždo departamentas skyrė sankcijas Malio gynybos ministrui Sadio Camarui (Sadijui Kamarui), oro pajėgų štabo viršininkui Alou Boi Diarrui (Alui Boi Diarui) ir oro pajėgų štabo viršininko pavaduotojui Adamui Bagayoko (Adamui Bagajokui). Priduriama, kad jie sulaukė sankcijų už pagalbą dislokuojant ir plečiant „Wagner“ veiklą šalyje.

„Šie pareigūnai padarė savo žmones pažeidžiamus „Wagner“ destabilizuojančiai veiklai ir žmogaus teisių pažeidimams, tuo pačiu sudarydami sąlygas išnaudoti savo šalies valstybinius išteklius „Wagner“ operacijoms Ukrainoje“, – sakė Iždo departamento sankcijų pareigūnas Brianas E. Nelsonas (Brajanas E. Nelsonas).

Taip pat pirmadienį žmogaus teisių grupė „Human Rights Watch“ (HRW) apkaltino Malio ginkluotąsias pajėgas ir kovotojus užsieniečius, kurie, kaip manoma, yra " Wagner“ samdiniai, per operacijas prieš džihadistus įvykdžius egzekucijas dešimtims civilių gyventojų.

HRW teigimu, šie veiksmai buvo vykdomi nuo 2022 metų pabaigos per karines operacijas reaguojant į islamistų ginkluotų grupuočių buvimą keliuose miestuose.

Jungtinės Tautos gegužę apkaltino Malio pajėgas ir kovotojus užsieniečius, kuriuos JAV įvardijo kaip „Wagner“ narius, nužudžius 500 žmonių per operaciją prieš džihadistus. Malio chunta šiuos kaltinimus neigia.

Taip pat tą patį mėnesį JAV paskelbė sankcijas „Wagner“ vadovui Malyje Ivanui Maslovui.

Nuo pat atėjimo į valdžią 2020 metais Malio chunta nutraukė bendradarbiavimą gynybos srityje su Prancūzija ir užmezgė glaudesnius ryšius su Rusija.

Praėjusį mėnesį JT Saugumo Taryba balsavo už dešimtmetį trukusios taikos palaikymo misijos nutraukimą Malyje, kur chunta reikalauja išvesti su džihadistais kovojančias tarptautines pajėgas.

Maskva pareiškė, kad „Wagner“ ketina ir toliau tęsti operacijas Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR).

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželį pareiškė, kad Malio ir CAR vyriausybių prašymu „Wagner“ šiose valstybėse dirba „instruktoriais“.

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė paskelbė sankcijas 13 asmenų ir įmonių, kurios, jos manymu, yra susijusios su „Wagner“ veikla Malyje, CAR ir Sudane. JK nurodė, kad šiose valstybėse „Wagner“ vykdė nusikaltimus, įskaitant žudymus ir kankinimus.

Tarp jų yra I. Maslovas, „Wagner“ vadovas CAR Vitalijus Perfilevas ir grupės operacijų vadovas Konstantinas Pikalovas.

JAV, daugelį dešimtmečių daugiausiai dėmesio skyrusios islamiškajam ekstremizmui, vis dažniau įžvelgia kraštutinių dešiniųjų keliamą pavojų. 2020 metais šalis teroristine organizacija pripažino „Rusijos imperinį judėjimą“ (RID), pirmą kartą imdamasi tokių veiksmų prieš kurią nors baltųjų viršenybės šalininkų grupę.

Trečiadienį Valstybės departamentas prie teroristų priskyrė Antoną Thuliną (Antoną Tuliną) – Švedijos pilietį, kaip įtariama, besilankiusį Sankt Peterburge, kad gautų nurodymų iš šios sukarintos Rusijos grupuotės.

2017 metais jis buvo nuteistas kalėti už bombos detonavimą prie pabėgėlių centro Švedijoje, o vėliau, išėjęs į laisvę, buvo išsiųstas iš Lenkijos, kur, pasak vietos valdžios, siekė padidinti savo kovinę parengtį.

„JAV vyriausybė tebėra labai susirūpinusi dėl kylančios rasiškai ar etniškai motyvuotos smurtinio ekstremizmo grėsmės visame pasaulyje“, – nurodė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Vienas iš jos elementų – smurtaujančių baltųjų viršenybės šalininkų tarptautinės kelionės, skirtos mokytis ir kovoti panašiai mąstančių asmenų pusėje“, – pridūrė jis.

Tuo metu Iždo departamentas paskelbė sankcijas dviem RID nariams – Stanislavui Ševčukui ir Aleksandrui Žučkovskiui. Su jais uždrausta palaikyti finansinius ryšius, o bet kokį jų turtą JAV nurodyta įšaldyti.

Departamento duomenimis, S. Ševčukas yra keliavęs į Jungtines Valstijas ir Europą vienyti kraštutinių dešiniųjų ekstremistų, o A. Žučkovskis, pasinaudojęs socialine žiniasklaida ir internetinėmis mokėjimo sistemomis, pirko karinių reikmenų į Ukrainą įsiveržusiems rusų kariams.

Rusijos grupuotė pasmerkė Vašingtono sprendimą 2020 metais įtraukti ją į teroristinių organizacijų sąrašą. RID teigimu, judėjimas padeda savanoriams, kovojantiems prorusiškų separatistų pusėje Ukrainoje.

Šių metų pradžioje JAV pavyzdžiu pasekė ir Kanada, uždraudusį šį judėjimą kaip teroristinį. Tokių pat veiksmų Otava ėmėsi ir prieš amerikiečių ultradešiniųjų grupę „Proud Boys“, prisidėjusią prie riaušių JAV Kapitolijuje praėjusių metų sausio 6-ąją.

Užsienio reikalų ministerija Maskvoje antradienį pranešė, kad į atitinkamą „juodąjį sąrašą“ įtraukta iš viso 313 Kanados vyriausybės atstovų ir oficialių asmenų.

Tai esą yra atsakas į Kanados įvestą kelionių draudimą aukštiems Rusijos politikams. Rusija į šalį, be kitų, neįsileis Kanados užsienio reikalų ministrės Melanie Joly, gynybos ministrės Anitos Anand bei daug parlamentarų. Taip pat antradienį Rusija įvedė kelionių draudimą keliolikai aukštų JAV vyriausybės narių, įskaitant prezidentą Joe Bideną ir valstybės sekretorių Antony‘į Blinkeną.

Ministerija kalbėjo apie „reakciją į begėdišką dabartinio Kanados režimo priešiškumą“. Į kiekvieną rusofobišką išpuolį, ar tai būtų atakos prieš Rusijos atstovybes, Kanados oro erdvės uždarymas Rusijos lėktuvams ar faktiškas dvišalių ekonominių santykių nutraukimas, esą nedelsiant bus ryžtingai reaguojama. Kanada „karštligiškai“ paskelbė draudimus prieš Rusiją ir „rusofobiškame įtūžyje“ konkuravo su JAV.

Sankcijos įvedamos „už jų dalyvavimą ar galimą įsitraukimą į veiklą, prieštaraujančią JAV užsienio politikai ir nacionalinio saugumo interesams“, sakoma Prekybos departamento pranešime.

Keturiolika šių subjektų yra įsikūrę Kinijoje ir prisideda prie komunistinės valdžios represinės politikos uigūrų ir kitų tautinių mažumų atžvilgiu šiaurės vakariniame Sindziango regione, kur, pasak pareiškimo, Pekinas „toliau vykdo genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui“.

Dar penkios į sąrašą įtrauktos įmonės padėjo Kinijos kariuomenei įsigyti lazerių ir kitų modernių technologijų, Pekinui siekiant modernizuoti savo kariuomenę.

Aštuoni subjektai į sankcijų sąrašą įtraukti už JAV technologijų eksportą į Iraną, nurodė Prekybos departamentas, o penki – už ryšius su Rusijos kariuomene.

„Mes ir toliau agresyviai kontroliuosime eksportą, kad vyriausybės, bendrovės ir privatūs asmenys atsakytų už bandymą gauti prieigą prie JAV kilmės produktų, [naudojamų] ardomajai veiklai tokių šalių kaip Kinija, Iranas ir Rusija“, – nurodė JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo (Džina Raimondo).

Ukrainos vyriausybė su Rusijos remiamais separatistais rytinėse Donecko ir Luhanskos srityse kovoja nuo 2014 metų. Šis konfliktas prasidėjo Maskvai anksčiau tais pačiais metais aneksavus Krymo pusiasalį po Kijeve įvykusios proeuropietiškos Maidano revoliucijos.

Kijevas kaltina Maskvą kurstant konfliktą į Rytų Ukrainą siunčiamais kariais ir ginklais, taip pat vadina separatistus ir jų rėmėjus teroristais.

66 metų V. Medvedčukas, uolus Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, ne kartą buvo Ukrainoje kaltinamas užsiimantis verslu Rusijoje.

Penktadienį Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba paskelbė sankcijas V. Medvedčukui, jo žmonai Oksanai Marčenko, penkiems Rusijos piliečiams ir 19-ai bendrovių.

„Sankcijos bus taikomos visam Medvedčuko turtui“, – žurnalistams sakė tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Pasak jo, V. Medvedčukas ir O. Marčenko figūruoja baudžiamajame tyrime dėl „terorizmo finansavimo“, bet nepateikė daugiau detalių apie sutuoktinių statusą šioje byloje.

Nuo 2014 metų smarkiai pašlijusius Kijevo ir Maskvos dar labiau pablogino Ukrainos šį mėnesį priimtas sprendimas uždrausti tris prorusiškus televizijos kanalus, siekiant pažaboti Kremliaus propagandos skleidimą.

Šį žingsnį sveikino Vakarų šalys, ypač Jungtinės Valstijos, įvedusios sankcijų V. Medvečukui, kai Maskva aneksavo Krymą.

Pastarosiomis savaitėmis šis V. Putino sąjungininkas taip pat aktyviai ragino Ukrainą patvirtinti rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, bet provakarietiška šalies vadovybė pareiškė, kad šis preparatas yra Kremliaus geopolitikos priemonė.

Iždo departamentas nurodė, kad sankcijos bus taikomos 18-ai stambių Irano bankų. Tikėtina, kad šis žingsnis smarkiai suvaržys 80 mln. gyventojų turinčios šiitiškos respublikos ryšius su pasauline finansų sistema, Iranui tebesistengiant suvaldyti koronaviruso epidemiją.

D. Trumpo administracija daugumai bankų nepaskelbė konkrečių kaltinimų, tik aptakiai pareiškė, jog visas Irano finansų sektorius gali būti pasitelkiamas remti kontroversišką vyriausybės branduolinę programą ir stiprinti Teherano „kenkėjišką įtaką regione“.

Iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) sakė, kad šie veiksmai „sustabdys neteisėtą prieigą prie JAV dolerių“.

„Mūsų sankcijų programos bus tęsiamos, kol Iranas sustabdys paramą teroristinėms veiklom ir užbaigs savo branduolines programas“, – sakoma S. Mnuchino pranešime.

Iždo departamentas pažymėjo, kad išimtys bus daromos humanitarinės paskirties finansinėms operacijoms, pavyzdžiui, įsigyjant maisto produktų ar vaistų.

Tačiau Europos diplomatai sako, kad JAV sankcijos bet kokiu atveju sukels sunkių humanitarinių pasekmių, nes tik nedaugelis kitų šalių institucijų bus linkusios rizikuoti gresiant didžiausios pasaulyje ekonomikos teisiniam atsakui.

Iždo departamentas paskelbė, kad sankcijos įsigalios per 45 dienas, kad bendrovės galėtų užbaigti sandorius Irane.

Tokiu atveju subjektai, bendradarbiaujantys su Iranu, prieš įsigaliojant sankcijoms taip pat spės sužinoti lapkričio 3 dieną vyksiančių JAV prezidento rinkimų baigtį. Šiuo metu apklausos rodo, kad D. Trumpas pagal populiarumą atsilieka nuo savo varžovo demokrato Joe Bideno (Džo Baideno), pasisakančio už diplomatinio proceso su Iranu atkūrimą.

D. Trumpas savo ruožtu vykdė „maksimalaus spaudimo“ politiką, turinčią smarkiai suvaržyti Iraną, pagrindinį JAV sąjungininkių Saudo Arabijos ir Izraelio priešininką.

Vašingtono administracija jau ėmėsi priemonių, kad sustabdytų visą Irano naftos eksportą, taip pat atsiribojo nuo daugiašalės sutarties, sudarytos vadovaujant ankstesniam JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamui), įpareigojusios Teheraną reikšmingai apriboti savo branduolinę programą.

JAV „ir toliau taikysis į korumpuotus Maduro aplinkos žmones, įskaitant tuos, kurie vykdo diplomatiją ir teisingumą šio neteisėto režimo vardu“, pranešime sakė Iždo departamento vadovas Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas).

Venesuelos Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas Juanas Guaido (Chuanas Gvaidas) sausį pasiskelbė laikinuoju šalies prezidentu ir jau sulaukė daugiau nei pusės šimto valstybių, tarp jų Jungtinių Valstijų, palaikymo. 

J. Guaido siekia priversti N. Maduro, kurio valdžią laiko nelegitimia, palikti prezidento postą. Jis nori, kad būtų sudaryta pereinamojo laikotarpio vyriausybė, ir tada organizuoti nauji rinkimai.