Prancūzijoje studijavęs Rokas teigė, kad valstybiniuose universitetuose mokslas – nemokamas visiems. 26 metų vaikinas pasirinko studijuoti pusiau privačiame universitete, kuriame suma už mokslą yra apskaičiuojama pagal tai, kiek uždirba studento tėvai.
„Jeigu tavo tėvai yra turtingi, tai gali mokėti dideles sumas: ir 12, ir 15 tūkst. Tuo tarpu lietuviams studentams nereikia Prancūzijoje mokėti už mokslą ir dar gauni pakankamai dideles stipendijas“, – pasakojo užsienyje studijavęs lietuvis Rokas.
Studijuoti užsienyje Rokas pasirinko todėl, kad užsienyje studentams yra suteikiamos geresnės garantijos mokesčių už mokslą atžvilgiu. Lietuvoje to nėra.
„Pabaigiant mokslus nėra garanto, kad gausi darbą ar gerai apmokamus darbus, tačiau baigę studentai turi skolą, kurią turi iškart grąžinti. Alternatyvūs modeliai, tos pačios Jungtinės Karalystės, kur daugelis pasiima paskolą, jeigu tu neuždirbi tam tikros sumos, tu neturi jos grąžinti“, – sakė Rokas.
Studentai, kurie neišgali susimokėti už studijas ar pragyvenimą, gali kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl paskolos. Tokia galimybe pasinaudoja kasmet apie 5 tūkst. Lietuvos studentų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Vidutinė paskolos suma yra apie 2,5 tūkst. eurų. Dažniausiai ima paskolas dėl to, kad susimokėtų už studijų kainą“, – akcentavo Valstybinio studijų fondo atstovė Eglė Žygė.
Tokios paskolos grąžinimas prasideda metams po studijų baigimo. Praėjusiais metais Valstybinis studijų fondas teismui pateikė virš 700 ieškinių dėl paskolų negrąžinančių buvusių studentų. Jeigu teismams nepavyksta išieškoti skolos, absolventai atsiduria antstolių akiratyje.
Tie skaičiai, kurie yra perduoti antstoliams ar teismams, neramina.
„Su buvusiais studentais darbas vyksta kaip ir su eiliniais skolininkais. Siunčiamas raginimas, areštuojamos sąskaitos, areštuojamas turtas. Jeigu žmonės slapstosi, išieškotojo prašymu yra skelbiamos paieškos“, – tvirtino antstolė Sonata Vaicekauskienė.
Anot Lietuvos antstolių rūmų, šiuo metu skolingų Valstybiniam studijų fondui ir antstoliams perduotų buvusių studentų yra virš 1600.
„Tie skaičiai, kurie yra perduoti antstoliams ar teismams, neramina. Pabaigus studijas turėti „kardą virš galvos“ nėra geriausias būdas pradėti gyvenimą“, – akcentavo Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.
„Skolos didėja, skola priteisiama su palūkanomis kreditoriui. Pavyzdžiui, nuo 2018 metų turėjau išieškojimą 10-čiai tūkst., šiai dienai palūkanos tam žmogui yra 4 tūkst. eurų“, – skelbė S. Vaicekauskienė.
Antstoliai sako, kad šioms skoloms senaties termino nėra. Jų nemokant, suma didėja iki gyvenimo galo.
„Iki antstolių procesas yra labai ilgas. Pirmiausiai, asmuo, kuris vėluoja grąžinti paskolą ilgiau nei 90 dienų, yra nukreipiamas į fondą per valstybės garantiją. Kuomet fondas padengia garantiją, tuomet prasideda išieškojimo procesas, asmeniui siunčiami įspėjimai“, – tvirtino E. Žygė.
Ministerija ruošia palengvinimus, kurie negali sumokėti paskolų už studijas.
„Yra galimybė mokėti už mokslą ne metams po studijų, o po dviejų. Galimybė atidėti iki penkių kartų, kiekvienas atidėjimas iki metų trukmės. O tie, kas turi pagrindimą, net gali kreiptis dėl paskolos anuliavimo“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Studentai mano, kad tokie pokyčiai situacijos neišspręs.
„Galbūt reikėtų žiūrėti į kitus modelius užsienyje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, grąžinimo momentas sietinas su tam tikru atlyginimo pasiekimu, kada studentas jau gali sau leisti grąžinti tą įsipareigojimą, kurį prisiėmė studijų pradžioje“, – akcentavo P. Vaitiekus.
Paskolų modelių pakeitimai jau perduoti Vyriausybei. Kada pokyčiai galėtų įsigalioti, dar neaišku.
