Alsto karnavalas – ne vieną šimtmetį centrinėje Belgijoje organizuojamas renginys, per kurį išjuokiami įvairūs visuomenės veikėjai, – pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl žydus įžeidžiančių ir žeminančių vaizdų.
Pernai šis populiarus renginys buvo išbrauktas iš Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) kultūros paveldo sąrašo dėl numanomo antisemitizmo.
Per sekmadienį įvykusį paradą buvo rodomos karikatūros, vaizduojančios kupranosius, pamišusius dėl pinigų ir apsirengusius drabužiais, darančiais juos panašius į vabzdžius, žydus.
„Iš tikrųjų turėtų būti savaime suprantama, kad mūsų matyti vaizdai neturėtų būti demonstruojami Europos gatvėse praėjus 75 metams po Holokausto“, – žurnalistams sakė EK atstovas Adalbertas Jahnzas (Adalbertas Jancas).
Pasak jo, pagrindinė ES vykdomosios valdžios institucija yra gavusi „daugybę skundų“ dėl renginio Alste, bet pabrėžė, kad veiksmų turi imtis pačios Belgijos institucijos.
Kalbėdamas EK vardu A. Jahnzas pareiškė: „Mes griežtai nepritariame jokioms antisemitizmo formoms.“
Jis pridūrė, kad minėtos parado platformos „prieštarauja vertybėms ir principams, kuriais grindžiama ES“.
EK pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas savo ruožtu pažymėjo, kad Alsto karnavalas yra „gėdingas“.
„Tai turi liautis; Europoje tam nėra vietos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Schinas.
Trijų dienų karnavalas, rengiamas prieš katalikų minimą Pelenų dieną ir Gavėnios pradžią, pritraukia dešimtis tūkstančių žmonių.
„Politiškai korektiška cenzūra“
Alsto meras Christophas D'Haese (Kristofas D'Ėzė) gynė renginį, tvirtindamas, kad jis nėra antisemitinio pobūdžio.
Jis paragino atsižvelgti į „bendrą kontekstą“, palygindamas paradą su trijų dienų „apsivertimo ritualu“, per kurį „vargšai tampa turtuoliais, turtuoliai – vargšais, vyrai tampa moterimis, o moterys – vyrais“.
„Čia mes juokiamės iš visko: iš karališkosios šeimos, „Brexito“, vietos ir nacionalinės politikos ir visų religijų – islamo, judaizmo ir katalikybės“, – sakė jis.
2019 metais per Alsto karnavalą vežta platforma, vaizduojanti kumpanosius žydus ortodoksus ir ant pinigų maišų tupinčias žiurkes, išprovokavo pasipiktinimą ir paskatino UNESCO išbraukti šį renginį iš „nematerialaus kultūros paveldo“ sąrašo.
Tačiau sekmadienį naujienų agentūros AFP kalbinti karnavalo dalyviai, nė kiek dėl to neapgailestavo, o vienas jų, atsisakęs prisistatyti, pareiškė, kad kontroversija buvo „visiškai išpūsta“.
Kitas kalbintas karnavalo dalyvis, gydytojas Guy Verhulstas (Gi Verhiulstas), apgailestavo, jog esą „žydai neturi humoro jausmo“.
Kai kurie dalyviai buvo užsidėję antsnukius, protestuodami prieš „politiškai korektišką cenzūrą“, o pats UNESCO sprendimas tapo pajuokos objektu – buvo demonstruojamos platformos, vaizduojančios JT kultūros agentūrą kaip ne į savo reikalus besikišantį, kerštingą „Didįjį brolį“.
Tuo metu Belgijos ministrė pirmininkė Sophie Wilmes (Sofi Vilmes) pareiškė, kad karnavalas „kenkia mūsų vertybėms ir mūsų šalies reputacijai“.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
