Palikimas ateities kartoms

KVMT vadovė Laima Vilimienė džiaugėsi šį įvykį lydėjusiais prasmingais skaičiais ir datomis: 204 – tiek metų įvairiomis formomis Klaipėdoje gyvuoja muzikinis teatras; 100 – prieš tiek metų, šiomis dienomis, buvo pasirašyta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos konvencija Paryžiuje; 34 – tiek metų gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje.

„Klaipėdoje publikai duris atveria vienintelė, pirmoji Nepriklausomoje Lietuvoje sukurta ir iš pagrindų pastatyta, sceniniam menui skirta erdvė, – džiaugėsi L. Vilimienė. – Siekiame, kad Klaipėdos kultūrą reprezentuojantis KVMT taptų šalies kultūros vartais į pasaulį. Teatro bendruomenės tvirtybė, visų gero linkinčių, sumanių ir profesionalių žmonių palaikymas padėjo įveikti visas kliūtis, vienaip ar kitaip trikdžiusias sklandų statybų procesą ir teatro veiklą. Grakštus teatro pastatas, kurio eksterjerą ir interjerą įkvėpė Baltijos jūros gamtos formos ir faktūros, taps ne tik teatro kolektyvų naujaisiais namais, bet ir palikimu ateities kartoms.“

204 – tiek metų įvairiomis formomis Klaipėdoje gyvuoja muzikinis teatras.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja dr. Jolanta Karpavičienė susirinkusiems perdavė jo sveikinimus. „Daugiau nei po penkerių metų klajonių KVMT pagaliau grįžta namo, grįžta į „Jūros“ ir „Marių“ sales […]. Tai džiugi žinia kiekvienam tikram muzikos ir teatro gerbėjui, kuris negali įsivaizduoti teatrinės kultūros vakarų be Klaipėdos muzikinio teatro. Jau daugiau nei 200 metų šis fenomenas formuoja mūsų kultūrinę tapatybę ir savitomis spalvomis praturtina kultūrinį gyvenimą visoje Lietuvoje“, – pabrėžė šalies vadovas.

Vizija: KVMT vadovė L. Vilimienė patikino, kad teatras sieks tapti šalies kultūros vartais į pasaulį. / M. Aleksos nuotr.

Dėmesys kultūrai

Kultūros ministras Simonas Kairys pastebėjo, kad kultūrinis vyksmas šalyje – vienas aktyviausių per visą Nepriklausomybės laikotarpį, viena po kitos atidaromos naujos kultūrinės erdvės.

„Džiaugiuosi Lietuvos valstybės branda ir kultūrai skiriamu dėmesiu. Net netoli vykstant karui tiesiog būtina dalyvauti kultūriniuose renginiuose ir patirti meną. Kviečiu nepasiduoti ir visada prisiminti, kad Klaipėdoje duris atvėrė naujas teatras, kuriam esate labai reikalingi! Linkiu, kad šis teatras taptų traukos centru ne tik šaliai, bet ir Baltijos jūros regionui“, – linkėjo S. Kairys.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus džiaugėsi ne tik moderniu nauju pastatu, kūrybai ypatingas galias suteikiančiais sprendiniais, įspūdingu interjeru ir eksterjeru, bet ir čia dirbančiais žmonėmis, linkėdamas jiems pasaulį stebinti dar ne vienu įspūdingu pastatymu.

Grakštus: teatro eksterjerą ir interjerą įkvėpė Baltijos jūros gamtos formos ir faktūros. / M. Aleksos nuotr.

Įspūdinga muzikinė puota

Į iškilmingą koncertą susirinko būrys garbių svečių iš Lietuvos nacionalinių ir valstybinių teatrų, koncertinių organizacijų, kultūros įstaigų, verslo, teatro rėmėjų. Uostamiestyje sulaukta ir svečių iš kitų Europos teatrų.

Publika mėgavosi įspūdingu teatro atidarymo koncertu, sujungusiu KVMT istorinę praeitį ir modernumą, kurį sukūrė režisierius Dalius Abaris, režisieriaus asistentė Karina Novikova, kostiumų stilistė Agnė Kuzmickaitė, grimo dailininkė Aira Braždienė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Džiaugiuosi Lietuvos valstybės branda ir kultūrai skiriamu dėmesiu.

Nuskambėjus specialiai šiam renginiui kompozitoriaus Donato Bielkausko sukurtam prologui, kuriame susipynė statybiniai garsai ir orkestro instrumentų skambesiai, koncerto programą fanfaromis iš Richardo Strausso simfoninės poemos „Taip kalbėjo Zaratustra“ pradėjo vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio diriguojamas KVMT orkestras.

Pirmasis į salę „Jūra“ atplaukė Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ kapitonas – kone 30 metų „Aalto“ muzikiniame teatre Esene (Vokietija) dainuojantis klaipėdietis, bosas Almas Švilpa. Būtent operos „Skrajojantis olandas“ pastatymas senajame elinge muzikinio teatro rengiamą Tarptautinį Klaipėdos festivalį išgarsino visame pasaulyje ir atnešė visus šalies apdovanojimus.

Pasaulinėse scenose dainuojanti operos solistė Katerina Estrada Tretyakova džiaugėsi galėdama dainuoti teatro, kuriame ir prasidėjo jos karjera, atidarymo iškilmėse.

Koncerte skambėjo ištrauka iš pirmojo nacionalinio kūrinio, pastatyto Klaipėdoje šaliai atgavus Nepriklausomybę – Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“. Klausytojus sužavėjo ištrauka iš J. Bock miuziklo „Smuikininkas ant stogo“. Publika daugiau nei 20 metų šį spektaklį tituluoja vienu mylimiausių ir neleidžia užleisti pozicijų repertuare.

Iškilmingame koncerte skambėjo ryškiausių Lietuvos operos žvaigždžių balsai, penki dirigentai keitė vienas kitą.