„Pagrindinis ir didysis šios dienos posėdžio klausimas – valstybės gynimo plano patvirtinimas, šiandien VGT jam pritarė, patvirtino, ir tai reiškia, kad Lietuvoje turime viešą, paprastą ir visiems prieinamą dokumentą, kuris pasako, kaip valstybė mato save karo metu ir kiekvieno piliečio ar organizacijos įsitraukimą“, –  spaudos konferencijoje po VGT posėdžio sakė K. Budrys.

Pasak jo, šis planas numato kiekvieno piliečio vietą šalies gynyboje, „kad neliktų nei vieno piliečio, įmonės ar organizacijos, kurie nežinotų, ką darys“.

Taip pat numatyta įkurti Nacionalinę visuotinės gynybos koordinavimo tarybą, kuri užtikrintų sąveiką tarp įmonių ir valstybės institucijų, sprendimų paiešką savivaldybių lygmenyje.

Skatins žmones domėtis, kuo galėtų prisidėti

Pasak K. Budrio, pirmadienį patvirtintu planu siekiama ne tik aiškiai bei paprastai žmonėms apibrėžti, kaip būtų organizuojama valstybės gynyba, bet paskatinti piliečius, įmones, organizacijas pačius domėtis, kaip galėtų prisidėti.

„Į ką orientuojamasi plane – įtraukti kuo daugiau įmones, organizacijas, piliečius, kurie nėra valstybės institucinėje sąrangoje, ir jų įsitraukimas mus duos didžiulį postūmį į priekį“, – pažymėjo K. Budrys.

Pasak jo, tam tikroms asmenų grupėms karo atveju veiksmai būtų pakankamai aiškūs, pvz., vyrai nuo 18 ir 65 metų amžiaus, jei leidžia sveikatos būklė, būtų mobilizuojami, dirbantys valstybės ir savivaldybių įstaigose, tikėtina, priklauso civiliniam mobilizaciniam personalo rezervui.

Prezidento patarėjas pabrėžė, jog visuotinės gynybos plane svarbi dar viena grupė – žmonės, kuriais reikėtų pasirūpinti, tai neįgalieji, senoliai.

„Siekiamybė yra, kad artimiausioje ateityje neliktų nei vieno, kuris nežinotų, ką darys“, – pabrėžė K. Budrys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas sakė, jog pagrindinis šio plano iššūkis – kaip padaryti, kad „popierius taptų realiai veikiantis“.

„Reikia pasiekti, kad saugumo jausmas taptų visų mūsų jausmu, tiek visuomenės, tiek piliečių, tiek institucijų, Kai mes tą perlaušim, tai bus didžiulis proveržis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pabrėžė karo komendantūrų vaidmenį

Seimo NSGK vadovas įgyvendinant planą praktiškai pabrėžė karo komendantūrų vaidmenį: „Čia yra geriausia platforma, jei žmogus su ginklu nori įsitraukti į gynybą ir žmogus, turintis įgūdį tai padaryti, čia rastų vietą“.

„Mes šiek tiek diskutuojam su krašto apsaugos sistema dėl karo komendantūrų vaidmens taikos metu. Pagal logiką, tai karo komendantūros, jos pradeda veikti, kai prasideda karas, bet komitete mes pasisakome, kad pasirengimas joms privalomas ir taikos metu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Prezidentūra nurodo, jog Valstybės gynybos planas parengtas, kad skirtingi visuotinės gynybos elementai veiktų kaip darni visuma. Jis apima ginkluotą gynybą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.

Šio plano tikslas yra sutelktomis ginkluotųjų pajėgų ir NATO, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, piliečių ir jų organizacijų pastangomis ir ištekliais apginti Lietuvos suverenitetą ir teritorinį vientisumą nuo ginkluoto užpuolimo.

Planą rengė Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Dalyvavimas operacijose iš esmės nesikeičia

VGT taip pat svarstė Valstybės mobilizacijos sistemos būklę bei tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 metais mandatą.

Nuo 2023-ųjų pradžios galiojantis karinis mandatas numato galimybę į 14 misijų siųsti kelis šimtus Lietuvos karių ir civilių.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu misijose tarnauja 60 karių, pusė jų – NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Irake.

Pasak K. Budrio, Lietuvos dalyvavimas operacijose mažėja, nes mažėja ir tarptautinių operacijų, kuriose dalyvauja sąjungininkai, skaičius, didesnių esminių pokyčių nenumatoma.

„Bendras skaičius operacijose dalyvaujančių karių išliks panašus, apie 300, o budėjimuose, NATO, ES ir Jungtinių ekspedicinių pajėgų formate – virš 400“, – sakė K. Budrys.

Svarstymai dėl ateinančių metų misijų vyko mažėjant Lietuvos įsitraukimui į šias operacijas, daliai šalių atitraukiant pajėgas iš karštųjų taškų.

Strasbūre susirinkę europarlamentarai J. Kingo paskyrimą patvirtino 394 balsais prieš 161, o 83 deputatai susilaikė. Balsavimas buvo surengtas praėjus trims dienoms po Parlamento komiteto posėdžio, per kurį J. Kingas deklaravo savo ištikimybę Europai.

J. Kingas, kuris iki šiol buvo Didžiosios Britanijos ambasadorius Prancūzijoje, tikriausiai bus paskutinis britų ES komisaras, nes jo šalis rengiasi išstoti iš 28 narių bloko.

„Jūs imatės šio vaidmens nepaprastomis aplinkybėmis“, – po balsavimo jam pasakė Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas), kuriam kalbant grupė europarlamentarų švilpė.

„Jūs tvirtai rėmėte Jungtinės Karalystės pasilikimą Europos Sąjungoje, tada manau, kad vykdysite savo pareigas turėdamas tai galvoje“, – pridūrė M. Schulzas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) anksčiau yra siūlęs J. Kingą kaip pamainą finansinių paslaugų komisarui Jonathanui Hillui (Džonatanui Hilui).

J. Hillas atsistatydino po birželio 23 dieną Britanijoje įvykusio referendumo, per kurį rinkėjai nubalsavo už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Tačiau J. Hillą finansinių paslaugų komisaro postą galiausiai pakeitė latvis Valdis Dombrovskis, o J.-C. Junckeris įsteigė J. Kingui naują saugumo postą.

Naujojo komisaro portfelis apims daugelį sričių, įskaitant kovą su terorizmu, radikalizacijos prevenciją, kovą su organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais.

Patyręs diplomatas J. Kingas turės gerinti dalijimąsi žvalgybine informacija. Ši užduotis apims Europolo Europos kovos su terorizmu centro modernizavimą.