Anglijoje sunkiai adaptavosi
Anglijoje Paula gyvena nuo vienuolikos metų – jau ilgiau nei Lietuvoje. Kaip atsidūrė Jungtinėje Karalystėje?
„Mama važiavo, išsivežė ir mane. Neturėjau pasirinkimo. Kaune baigiau šešias klases ir išvykau“, – pradeda pasakoti emigrantės istoriją.
Tuo metu, kai Urbanavičių šeimos gyvenime vyko permainos, paauglei buvo itin sunku. Ypač pirmuosius trejus metus, kol adaptavosi vienoje iš Londono mokyklų.
„Į žmones iš Rytų Europos ten iki šiol žiūrima šiek tiek kitaip. Nesijaučiau lygi savo bendraklasiams. Ir dėl to, kad buvau naujokė, ir dėl to, kad buvau emigrantė, prasčiau mokėjau anglų kalbą“, – paauglystės nuoskaudomis dalijasi Paula. Ji daug ko nesuprasdavo, nes šnekamojoje mokinių kalboje daug žargono.
Ar turėjo draugų? „Iš pradžių nelabai… Tiesa, mano klasėje buvo vienas lietuvis, bet jis slėpė, kad kalba lietuviškai“, – prisimena ji.
A. Šimkienės nuotr., L. Narbutienės įvaizdis
Gimė muzikalioje šeimoje
Kai Paula pradėjo lankyti dramos pamokas, mokytoja paprašė padainuoti. Padainavo populiarios Anglijos atlikėjos Adele’ės dainą ir sulaukė daug gražių atsiliepimų.
„Kai mokykloje užsirekomendavau kaip dainininkė, turinti gražų balsą, į visus renginius, dramos vaidinimus ėjau pirmoji. Tai suteikė man daugiau pasitikėjimo, bet nelabai patiko klasės draugėms. Sulaukiau apkalbų, patyriau, kas yra konkurencija“, – pasakoja Paula.
Paklausta, iš ko paveldėjo gražų balsą, muzikalumą, mergina mini savo šeimą. Jos mama Ernesta Urbanavičienė – profesionali smuikininkė, grojanti ir fortepijonu, abu seneliai – muzikantai. Vienas tai darė mėgėjiškai, kitas – Rimantas Urbanavičius – buvo chorvedys, baigęs Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, dabartinę Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją.
Kodėl mama neleido Paulos į muzikos mokyklą, jei mergaitė turėjo gerą klausą? Paula atsakymo nežino, bet iš mamos kalbų suprato, kad kalta galbūt anų laikų mokymo specifika, kuri mamai nepatiko. Bendravimas tarp mokytojų ir mokinių, muzikinių disciplinų dėstymas, pasak mamos, buvo paremtas ne draugišku dialogu, bet labiau muštru.
„Užtai Anglijoje santykiai tarp mokytojų ir mokinių buvo tiesiog puikūs. Ypač tada, kai sulaukusi šešiolikos perėjau mokytis į koledžą“, – džiaugiasi lietuvė.
A. Šimkienės nuotr., L. Narbutienės įvaizdis
Dainų autorė ir atlikėja
Koledže Paula studijavo dvejus metus. Mokėsi muzikos, kad vėliau galėtų stoti į universitetą ir tęsti muzikos studijas.
„Be muzikos, dar studijavau fotografiją ir grafinį dizainą. Baigusi koledžą, įstojau į Šiuolaikinės muzikos institutą (ICMP – Institute of Contemporary Music Performance). Pasirinkau kūrybinio muzikavimo specialybę – mokiausi rašyti ir atlikti dainas, prodiusavimo“, – aiškina šiųmetės „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos dalyvė, save pirmiausia vadinanti dainų autore, o tik paskui – atlikėja.
Dainas Paula rašo anglų kalba. Neskaičiavo, kiek jų yra sukūrusi. Tikina, kad nemažai. Dainą, su kuria dalyvaus nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, sako, rašiusi savo baigiamajam bakalauro darbui.
„Tai buvo kaip mini EP albumas (angl. Extended Play – muzikinis albumas, kurį sudaro daugiau nei single, tačiau mažiau nei visame albume dainų – aut. past.). Į atranką eisiu su trečiąja daina iš šio albumo“, – painiais muzikiniais terminais kalba debiutantė ir tikisi per nacionalinę atranką pasiekti didesnę klausytojų auditoriją.
Labai džiaugiuosi, kad likimas mane suvedė su įvaizdžio kūrėja L. Narbu, kuri mielai sutiko įgyvendinti mano eurovizinio kostiumo viziją.
Kūryboje – santykių tema
Paklausta, kodėl nebandė laimės Anglijoje, Paula paaiškina, kad anglai atlikėją ar grupę į tarptautinį „Eurovizijos“ konkursą renka kitaip nei lietuviai. Lietuvoje atlikėjai siunčia komisijai dainą, kuri arba pereina atranką, arba ne. Anglijoje atlikėją (grupę) renka radijo stotys ir dažniausiai tai būna muzikos pasaulyje jau gerai žinomos asmenybės.
Paula laiminga, kad jos daina sudomino lietuvių komisiją ir kad ji pateko į antrąjį nacionalinės atrankos pusfinalį. Stoti prieš „Eurovizijos“ gerbėjų ir muzikos profesionalų teismą nepaprasta, todėl mergina keletą savaičių gyvena Lietuvoje.
Eurovizinė Paulos daina vadinasi „It Is What It Is“ (liet. „Yra kaip yra“). Joje dainuojama apie susigyvenimą su tam tikra situacija, jos priėmimą. Atlikėja atvirauja, kad visos jos dainos yra apie vienokius ar kitokius santykius – ne vien apie meilę.
„Daina „It Is What It Is“ – iš mano mini albumo, kuris vadinasi „Post Humanity“ – „Po žmonijos“. Jame rašiau apie žmogų, su kuriuo esu susidūrusi. Santykių pradžioje viskas lyg ir atrodo gerai, tačiau ilgainiui kažkas pasikeičia ir jame nebelieka žmogiškumo“, – pasakoja Paula ir siūlo jos mini albumą skaitmeniniu formatu klausytis nuo pradžių iki galo, nes visos dainos yra susijusios viena su kita.
A. Šimkienės nuotr., L. Narbutienės įvaizdis
Nori kurti sau ir kitiems
Tuos, kuriems patiks jos eurovizinė daina „It Is What It Is“, Paula Urbana kviečia tapti jos sekėjais instagrame ir „TikTok“ platformoje. Mergina prisipažįsta, kad pradedančiam atlikėjui sunku rasti savo klausytoją, ypač tada, kai muzika nekomercinė.
„Prieš pandemiją teko bendrauti su viena įrašų studija Lietuvoje, deja, bendradarbiavimas nebuvo sėkmingas. Todėl pasirinkau tolesnes muzikos studijas, kurios man padėjo atrasti savąjį braižą“, – kalba P. Urbana ir priduria, kad ateityje norėtų ne tik būti scenoje, bet ir kurti dainas sau, kitiems.
Tai labai pelningas užsiėmimas, ypač jei tavo dainos sudomina populiarius atlikėjus. Paula mini dainininkės Dolly Parton atvejį, kai jos parašyta daina „I Will Always Love You“, sudainuota Whitney Houston, tapo pasauliniu hitu.
Lietuvės iš Londono svajonė – kuo daugiau solinių pasirodymų, o kol mergina ruošia jiems dirvą – nesiskiria su fotoaparatu. Viskas, ką matome jos socialiniuose tinkluose, – Paulos kūrybiškumo rezultatas. Pašnekovė neslepia, kad šiuo metu pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis – fotografija.
„Užsidirbu fotografuodama artistus, taip pat – įvairius produktus. Kaip jau sakiau, koledže šalia muzikos buvo ir fotografijos pradžiamokslis, tad šį tą apie fotografijos meną tikrai išmanau“, – šypsosi Paula, jau nuo šešiolikos metų Anglijoje išbandžiusi įvairiausius darbus.
Į Lietuvą – tik atostogų
Ar ją tenkina gyvenimas Londone, o gal svajoja kada nors grįžti ir apsigyventi gimtajame Kaune? Pasak Paulos, labai smagu Lietuvoje pabūti savaitę, kitą.
„Gyventi? Jei atvirai, nebesijaučiu tokia lietuviška, kokia buvau vienuolikos metų, kai išvykau gyventi į užsienį“, – atvirauja dainininkė, į gimtinę grįžtanti kelis kartus per metus.
Paklausta, ar Anglijoje populiaru groti gatvėse, Paula sako, kad turi nemažai draugų, kurie tuo užsiima ir netgi neblogai uždirba, tačiau pati nebandė. Pasirodo, ne taip paprasta, kaip atrodo.
„Norintis groti gatvėje oficialiai turi gauti leidimą, išsipirkti draudimą – o jei kas ims ir užklius už tavo kolonėlės laido?“ – paaiškina ji.
Laisvalaikiu Paula mėgsta vaikščioti gamtoje, kuri jai padeda prablaškyti mintis. Kur didmiestyje randa gamtos? „Priemiestyje, kur mūsų namai, yra daug parkų, atvirų golfo laukų. Ten visada galima smagiai pasivaikščioti“, – tikina ji.
Ar Paulos dainų tekstai gimsta pasivaikščiojimų metu? Mergina juokiasi ir purto galvą. Sako, taip dar nebuvo. Dažniausiai ji sėdasi prie pianino arba ima į rankas gitarą, susiranda patinkančius akordus, susižiūri ritmus ir galiausiai ima niūniuoti melodiją. „Kai atsiranda melodija, gimsta ir žodžiai“, – dalijasi savo dainų gimimo procesu.
A. Šimkienės nuotr., L. Narbutienės įvaizdis
Raktas į sėkmę
Amžinas galvosūkis, kurį nori įminti visi atlikėjai, bandantys laimę tarptautiniame „Eurovizijos“ konkurse: ko reikia, kad nugalėtum? Paulos nuomone, – nuoširdumo ir unikalumo. Ir žmogaus, ir dainos, ir paties pasirodymo.
„Turi būti kažkas autentiško, kažkas naujo, dar negirdėto. Žiūrėdama pernykštes atrankas pastebėjau, kad daug lietuvių į šį konkursą eina su tomis pačiomis kaip prieš 20 metų Balkanų šalių dainomis. Džiugu, kad atsirado „The Roop“, Monika Liu, Monika Linkytė, kurių pasirodymai ir buvo unikalūs“, – savo nuomone dalijasi Paula Urbana, žiūrovų ir komisijos simpatijas bandysianti laimėti savo unikalumu.
Sceninį įvaizdį jai padėjo sukurti Lina Narbu. „Nedrįsau kreiptis į garsiausius Lietuvos dizainerius. Labai džiaugiuosi, kad likimas mane suvedė su įvaizdžio kūrėja L. Narbu, kuri mielai sutiko įgyvendinti mano eurovizinio kostiumo viziją“, – džiaugiasi P. Urbana.
