Darbo rinkos problemoms spręsti skirtos Seimo darbo grupės posėdyje kalbėjęs ekspertas išreiškė nusivylimą šios kadencijos valdančiaisiais dėl esą nesprendžiamų problemų – kritikuota Finansų ministerijos kuruojama Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė.

Pasak jo, norint išlaikyti talentingus darbuotojus ir jų pritraukti daugiau, visų pirma būtina keisti darbo apmokestinimo sistemą.

P. Kunčinas kritikuoja seną Lietuvos problemą, kad šalyje galioja daug mokesčių lengvatų profesijoms, kurios, jo teigimu, yra vietinės, pavyzdžiui, ūkininkai, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą. Anot P. Kunčino, tokios lengvatos ir dideli darbo mokesčiai atbaido aukštos kvalifikacijos darbuotojus, o vietiniai talentai Lietuvą palieka.

„Tai labai atbaido aukštos kvalifikacijos specialistus (...), tiesiog neapsimoka investuoti į Lietuvą, nes darbo mokesčiai pagal darbo sutartį yra tiesiog per aukšti. Mes nebyliai paleidžiame labai daug savo talentų, kurie išvyksta“, – parlamentarams sakė ekonomistas.

Jis taip pat pažymi, kad Lietuvoje nesprendžiama emigracijos problema, esą ji vis dar traktuojama kaip „laisvės kaina“.

Be to, nors ir pastebi teigiamus pokyčius, supaprastinus migracijos ir įdarbinimo procedūras nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, P. Kunčinas akcentuoja, jog Lietuvos imigracijos reikalavimai pernelyg griežti.

„Istoriškai problema, kad mes per daug sunkiai įsileidžiame imigraciją, nors tas požiūris dabar keičiasi teigiamai. (...) Ačiū Dievui, imigracijos tendencija gerėja“, – sakė P. Kunčinas.

„Ne tik prarandame žmones, mokesčių mokėtojus, prastiname demografinę situaciją, bet ir prarandame konkurencingumą. Įmonės rinksis šalis, kur yra talentai, jos eis paskui juos“, – pridūrė ekonomistas.

P. Kunčinas aiškino, kad pastaruoju metu šalys, kurios kartu konkuruoja dėl kvalifikuotų talentų, investuoja į aukštųjų technologijų plėtrą – tokias sritis, kaip informacinės technologijos (IT), dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, kriptovaliutos, finansinės technologijos.

Ekonomisto nuomone, jei nebus imtasi reformų, Lietuva šioje konkurencinėje kovoje atsiliks.

„Visi šitie sektoriai Lietuvai yra labai svarbūs ir nesugebėsime padaryti proveržio, jei nepritrauksime žmonių“, – reziumuoja P. Kunčinas.

Jo teigimu, kad Lietuva taptų patrauklia atvykti ir dirbti kvalifikuotiems darbuotojams, visų pirma reikėtų supaprastinti mokesčių sistemą ir atsisakyti perteklinių mokestinių lengvatų, pavyzdžiui, dirbantiems pagal individualią veiklą.

„Nes dabar patys produktyviausi Lietuvos žmonės dirba pagal individualią veiklą. Dėl to jiems nėra motyvacijos keisti šią sistemą“, – pažymi P. Kunčinas.

Daug talentingos darbo jėgos, pasak jo, prarandama Jungtinei Karalystei, Vokietijai, labiausiai konkuruojama su Lenkija, Ispanija, daug IT specialistų pastaruoju metu pritraukia Jungtiniai Arabų Emyratai. Palankiausias sąlygas talentingiems darbuotojams siūlo Portugalija, Italija, Prancūzija, Norvegija, Danija.

Eksperto pavyzdžiu, Portugalija aukštos kvalifikacijos darbuotojams siūlo bene palankiausias sąlygas Europoje – fiksuotą 10 metų trukmės 20 proc. tarifą, jei asmuo dirba IT, medicinos, architektūros, inžinerijos srityse, dėl ko į šalį jau atvykę apie 30 tūkst. asmenų.

Savo ruožtu Italija 50 proc. sumažina gyventojų pajamų mokestį kvalifikuotiems darbuotojams, 70 proc. lengvatą taiko emigravusiems Italijos specialistams, o 90 proc. – jei įsidarbinama Pietų Italijoje. Prancūzija GPM sumažina 50 proc.

Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė dirba neefektyviai

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje eksperto minimas proveržis nevyksta, P. Kunčinas įvardija politinės valios trūkumą, ypač – reformuojant mokesčių sistemą.

„Trūksta politinės valios. Lietuvos politikoje ši tema yra nepopuliari, nes labai sunku įtikinti žmones, rinkėjus, todėl šios temos nė viena partija nedrįsta liesti“, – teigia P. Kunčinas.

Anot jo, paskutinė mokestinė reforma Lietuvoje vyko dar prieš stojant į Europos Sąjungą, o nuo 2004 m. tiesiog „plaukiame pasroviui“: „Vyksta daug politinių diskusijų, bet nė viena nevyksta dėl mokesčių reformų.“

Ekonomistas parlamentarams teigė esąs nusivylęs šios kadencijos valdančiųjų pastangomis sistemą keisti – jis ypač pasigedo Finansų ministerijos prieš daugiau nei metus suburtos Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės veikla.

„Naujas Seimas nuvylė mus šioje vietoje, nes, nors ir buvo apie tai kalbėta, darbo grupė prie Finansų ministerijos šiuo metu yra visiškai neefektyvi“, – sakė P. Kunčinas.

Nors pats nedalyvauja minimos darbo grupės veikloje, ekonomistas tikino girdėjęs kolegų atsiliepimus, jog ministerijos inicijuotos diskusijos tapo „eiliniu pageidavimų koncertu“ su „labai daug žmonių ir labai daug pasiūlymų“. Dėl posėdžiavimo darbo grupėje P. Kunčinas kritikavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską.

„Vienas įrašas (darbo grupės posėdžio – ELTA) buvo paviešintas – vyko pusantros valandos, visi kalbėjo po 5 minutes (...) ir galiausiai gerb. Majauskas pasakė: „ačiū visiems už gerus pasiūlymus, bet spręsiu viską aš ir šiuo metu ne laikas. Bet ačiū ir viso gero“, – pasakojo P. Kunčinas.

„Supratau, kad politinės valios lygiai nulis ir tiesiog tai buvo tiesiog apklausa – pasidalinkime nuomonėmis“, – apibendrino jis.

Seimo narys konservatorius Kazys Starkevičius sutiko, kad ministerijos kuruojama darbo grupė iš tikrųjų vis dar nėra pateikusi jokių iniciatyvų ir svarstė, kad būtų galima pateikti bent pirminius planus, kaip būtų galima keisti mokestinę sistemą dabartinių įvykių kontekste. Jis siūlė darbo grupės atstovus pakviesti jos išvadas pateikti parlamentarams.

„Iš tikrųjų didelės viltys buvo dedamos į darbo grupę, kuri buvo prie Finansų ministerijos. (...) Vis dėlto girdime iš verslo, kad buvo tikėtasi pasiūlymų. Kodėl mes jų nematome? Bent dabar pateiktų preliminariai, kokia kryptis, atsižvelgiant į pandemiją, į karą, kas bus naujo“, – teigė K. Starkevičius.

ELTA primena, kad į pirmąjį posėdį Finansų ministerijos suburta Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė rinkosi praėjusių metų vasario pabaigoje. Paskelbusi apie grupės kūrimą, ministerija sulaukė per 200 mokestinių pasiūlymų.

Darbo grupei vadovauja finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, ją sudaro 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.

Kaip Eltą ministerija informavo sausio pabaigoje, ministerija analizuoja iki šiol grupėje siūlytus mokesčių sistemos pokyčius ir jų fiskalinį poveikį.

Tuomet ministerija žadėjo atnaujinti darbo grupės susitikimus, į juos kviesti gyventojus, verslo ir suinteresuotų organizacijų atstovus, kad šie susipažintų su pirminiais pasiūlymais ir pateiktų savo pastabas.

Anot ministerijos, visi pasiūlyti mokestiniai pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2023 metų.

„Dar vis vyrauja įsitikinimas, kad šita krizė yra vos ne dar viena eilinė finansinė krizė, kur turime daug laiko pasiruošimui ir matuojame reakciją mėnesiais, o ne dienomis. Laiko turime labai mažai gaivinti ekonomikai. Dabar vyksta labai didelis darbo vietų praradimas. Turime veikti ir paskui suvesime sąskaitas. Deja, šioje neįprastoje situacijoje vienintelė valstybė turi visus instrumentus veikti mūsų visų vardu, todėl valstybė turi maksimaliai prisiimti gelbėjimą ir jau šiandien veikti, o ne laukti“, – penktadienį surengtame vaizdo seminare sakė P. Kunčinas.

Jo teigimu, jei nebus reaguojama greitai, patirti nuostoliai vėliau atsilieps šalies mokesčių sistemoje.

„Niekas neturi aiškaus įsivaizdavimo, kiek gali kristi BVP per šį ir kitą mėnesį. Viskas priklausys nuo to, kaip reaguos valstybės. Geriausiai šiuo metu reaguoja Vokietija, nes turėjo visus mechanizmus, jie buvo paleisti per praeitą krizė. Pavyzdžiui, prastovų kompensacijos mechanizmas, jis buvo paleistas ir per 24 valandas vokiečių darbdaviai galėjo gauti kompensacijas, kai Ispanijoje, kur nebuvo sistema paleista, matome, kad vėluoja išmokėjimai. Čia geriausia pamoka, kad reikia reaguoti greitai. Jei darbo vietų neišsaugosime, tai per metus ar trejus metus ta skylė pasirodys mokesčių sistemoje“, – teigė P. Kunčinas.

„Per metus ta skylė gali išaugti iki 14,4 mln. eurų, per 3 metus – iki 44 mln. eurų, kuri (skylė – ELTA) egzistuos ilgą laiką“, – pridūrė jis.

Anot analitiko, per dieną Lietuva praranda apie 2 tūkst. darbuotojų.

„Lemiamo šuolio“ padarytus kampanijos finansavimo pažeidimus VRK antradienį pripažino šiurkščiais, priimtas sprendimas taikyti administracinę atsakomybę, o surinktą medžiagą perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai.

Visuomeninio rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ rinkimų finansavimo ataskaitas palyginusi su reklamos skleidėjų pateiktais duomenimis, VRK rado nedeklaruotų išlaidų už daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

Taip pat paaiškėjo, kad kelios komunikacijos agentūros „Bosanova“ sąskaitos apmokėtos bendrovės „Oxon Capital LTD“, nors įstatymai draudžia juridinių asmenų paramą politinėms kampanijoms.

P. Kunčinas antradienį į VRK posėdį neatvyko, kaip informavo pažymą pristačiusi VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, su buvusiu komiteto lyderiu buvo sudėtinga susisiekti ir elektroniniu paštu.

„Pažyma buvo siųsta, negautas joks atsakymas iš sąrašo lyderio, į mūsų laiškus jis irgi nelabai atsakinėjo“, – per posėdį sakė L. Petronienė.

Iš viso VRK pažymoje nurodo keturias „Bosanova“ sąskaitas už 9 tūkst eurų – vieną jų, siekiančią 1,1 tūkst. eurų apmokėjo pats P. Kunčinas, o likusias tris už 8,2 tūkst. eurų – „Oxon Capital LTD“.

Pažyma buvo siųsta, negautas joks atsakymas iš sąrašo lyderio, į mūsų laiškus jis irgi nelabai atsakinėjo.

VRK pažymoje teigiama, kad visos sąskaitos faktūros buvo išrašytos komiteto vardu, pirkėja įvardyta visuomeninio rinkimų komiteto koordinatorė Nijolė Steponkutė.

„Už „Bosanova“ suteiktas paslaugas visuomeniniam rinkimų komitetui „Lemiamas šuolis“ sumokėjo trečiasis asmuo „Oxon Capital LTD“, kuris neturėjo teisės finansuoti politinės kampanijos. Visuomeninio rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ finansavimas per juridinį asmenį laikytinas neteisėtu“, – nurodoma pažymoje.

VRK duomenimis, „Lemiamas šuolis“ finansavimo ataskaitoje nenurodė išlaidų už politinę reklamą, skelbtą daugiau nei 10 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų, taip pat kitų politinei kampanijai skirtų išlaidų.

Nedeklaruotos kampanijos išlaidos siekia 54,8 tūkst. eurų, iš jų 38,5 tūkst. eurų liko neapmokėtos.

Atsakymuose dėl nedeklaruotų išlaidų P. Kunčinas dažniausiai VRK nurodė, kad išlaidos neįtrauktos, nes sąskaitos buvo gautos jau pateikus ataskaitą, arba tokių sąskaitų iš viso negavęs, tačiau tai neigia viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai.

Pvz., delfi.lt pateiktoje deklaracijoje nurodoma, kad „Lemiamo šuolio“ politinės reklamos sklaida atsiėjo 17,9 tūkst. eurų. Komiteto „Lemiamas šuolis“ politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ši suma mažėja iki 11,4 tūkst. eurų.

Anot VRK, lapkritį iš P. Kunčino gautas atsakymas, kad delfi.lt komitetui pateikė vieną 11,4 tūkst. eurų sąskaitą, o kitos sąskaitos nėra pateikusi.

Delfi.lt tuo tarpu VRK pateikė informaciją, kad „Lemiamas šuolis“ balandį ir gegužę užsakė reklamos už 14,8 tūkst. eurų be PVM, užsakovui buvo pateiktos dvi sąskaitos, sutartį nuo kliento pasirašė judėjimo koordinatorė N. Steponkutė.

Delfi.lt taip pat informuoja, kad užsakovas laiku neatsiskaitė už reklamą, tad su juo buvo suderintas mokėjimų grafikas, „tačiau ir pagal paties patvirtintą grafiką užsakovas pinigų nemoka“.

„Skola šiuo momentu – 8 tūkst. eur be PVM. Pinigus veda judėjimo lyderis p. Paulius Kunčinas“, – VRK nurodo bendrovė.

Bendrovei „Baltic Digital Printing“ komitetas liko skolingas 36,6 tūkst. eurų – šios išlaidos irgi nebuvo nurodytos politinės kampanijos ataskaitoje. Ši bendrovė rūpinosi reklaminio žurnalo „Šuolis“ spausdinimu, lauko reklama, kitais darbais.

„Lemiamas šuolis“ ataskaitoje nurodė vieną „Baltic Digitas Printing“ 8 tūkst. eurų sąskaitą už platinimo bei lauko reklamos paslaugas, plakatų, skrajučių spaudą.

P. Kunčinas teikdamas atsakymus VRK tvirtino, jog už visas kampanijos metu suteiktas paslaugas bendrovė išrašė vieną sąskaitą, tačiau „Baltic Digital Printing“ pateikė duomenis, kad sąskaitos buvo dvi – viena nurodyta ataskaitoje, ir dar viena, už 36,6 tūkst. eurų, kuri dar neapmokėta.

Šuolis vietoje šliaužimo

„Kai kiti siūlo šliaužti, mes siūlome šuolį!“ Šis šūkis taikliai atitinka P.Kunčino suburto rinkimų komiteto Klaipėdai ir Lietuvai siūlomą racionalų ir praktika paremtą pažangos skatinimo planą.

Jį P.Kunčinas su komanda parengė naudodamasis savo kelių dešimtmečių patirtimi konsultuojant įvairių šalių vyriausybes bei darbo vietas kuriančius investuotojus 35 valstybėse.  Kandidatas Oksfordo universitete baigė filosofiją, politiką ir ekonomiką, 14 metų dirbo „Oxford Business Group“ leidinio redaktoriumi.

Klaipėdą jis pažino per misijas, kai šį miestą išsamiai rengdavosi pristatyti investuotojams iš užsienio.

„Klaipėdos potencialas – milžiniškas. Turi priėjimą prie jūros, tačiau neišnaudoja nei jūrų uosto, nei gretimai esančio Palangos oro uosto teikiamų galimybių. Turizmo sritis, miestui galinti atnešti didžiulę naudą, yra apleista. Reikia aktyvinti ir paslaugų sferą, nes miestas, palyginus su kitais Europos uostamiesčiais, kurių esu daug išmaišęs, atrodo apmiręs“, – priekaištavo kandidatas į Europos Parlamentą. 

Būtinas strateginis požiūris

P.Kunčino nuomone, uoste reikia esminių pokyčių, kurių keli – uostą gilinti, praplėsti  krantinę, taip sudarant galimybes priimti ir aptarnauti daugiau bei didesnių konteinerinių bei kruizinių laivų.

„Tokius sprendimus priimti reikia valstybiniu mastu, tad būtinas bendras valstybinis strateginis požiūris, o kartu turi būti gerinama verslo aplinka,  kovojama dėl talentų, apsaugomos gerai apmokamos darbo vietos, kad miestas galėtų vystytis“, – kalbėjo ekonomistas.

P.Kunčino nuomone, tautiečiai pernelyg nuvertina savo įtaką Europos Parlamente. „Europos Parlamente galime padaryti daug, tereikia aiškiai įvardyti ir ginti nacionalinį interesą, ieškant ir buriant sąjungininkus iš kitų ES šalių ir įvairių frakcijų. Moku tą daryti ir noriu tarnauti Lietuvai“, – pabrėžė kandidatas.

Planas dėl emigracijos

Ekspertiškumas ir nacionalinis interesas – tai vieni „Lemtingo šuolio“ privalumų, kurie šį visuomeninį komitetą išskiria iš kitų kandidatų į Europos Parlamentą. „Neatstovaujame siauriems interesams. Siekiame pažangos visai šaliai“, – sakė P.Kunčinas, iš emigracijos grįžęs su visa šeima. Su žmona jis augina dukrą, kuriai dabar – treji.

„Jaučiuosi skolingas Lietuvai“, – apie pasiryžimą dirbti visos šalies labui ir turimas tam būtinas kompetencijas kalbėjo ekonomistas.

Galvoti, kad žmonės išvažiuoja iš šalies, nes nemyli savo tėvynės, anot jo, yra didelė klaida. Jie bėga, nes nesuduria galo su galu. „Mūsų šalis – fantastiška“, –  didžiavosi P.Kunčinas. Tačiau tam, kad joje būtų gera gyventi, pridūrė ekonomistas, reikia darbo su oriu atlyginimu, reikia investuoti į žmones. Dabar Klaipėdoje daug investuota į uostą, į įvairią techniką, viadukus, kelius, trinkeles. O kur investicijos į žmones?

„Laisvas žmonių judėjimas yra dovana, kurios iš nieko nenorėčiau atimti, pats gyvenęs, mokęsis ir dirbęs virš 30 šalių. Tačiau ekonomisto patirtis leidžia žinoti, kad galima valstybėms pritaikyti tam tikrą apsaugos modelį, kuris veikia ir tai jau yra įrodyta“, – tikino ekonomistas, pristatydamas Europos talentų stabilumo planą.

Šis modelis užtikrintų, kad valstybės, kurios kenčia nuo didelės gyventojų emigracijos, gautų nustatyto dydžio finansinę paramą gerai apmokamų darbo vietų subsidijavimui. „Svarbu yra kapitalas, žinios ir žmogus, nes šuolio be žmonių nebus“, – kalbėjo P.Kunčinas.

Svarbiausia, anot kandidato į Europos Parlamentą, susitelkti ir dirbti užuot blaškiusis, gyvenant nuo rinkimų iki rinkimų. „Turime gerus pramonės pagrindus, plėtojame paslaugas, tereikia pasirinkti mums naudingiausias kryptis, susikurti ilgalaikį planą ir jo laikytis“, – akcentavo patyręs specialistas.

Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužės 26 d.

Politinė reklama bus apmokėta iš Visuomeninio rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ rinkimų sąskaitos. Užs. 1684515

Atstovauja Vyčio genui

P.Kunčinas savo suburtą rinkimų komitetą į EP rinkimus veda su šūkiu „Kai kiti siūlo šliaužti, mes siūlome šuolį!“ Argumentuotą planą, kaip to pasiekti Kaunui ir Lietuvai, P.Kunčinas su komanda parengė naudodamasis savo kelių dešimtmečių patirtimi konsultuojant Europos ir Azijos šalių vyriausybes bei darbo vietas kuriančius investuotojus 35 valstybėse.

Kauną nuo pat vaikystės gerai pažįstantis kandidatas, Oksfordo universitete baigęs filosofiją, politiką ir ekonomiką, o vėliau 14 metų dirbęs „Oxford Business Group“ leidinio redaktoriumi, neslėpė, kad jį žavi kauniečių verslumas, atsakingas požiūris į darbą.

„Tikiu Kaunu. Kauniečiai pasitiki savo jėgomis, o ne visas viltis deda į valstybinį ar ES fondų finansavimą. Kaune daug privačių iniciatyvų, polėkio. Kauniečiai atstovauja Vyčio genui“, – palygino ekonomistas, kurio seneliai gyveno Kaune, čia tuokėsi jo tėvai, čia jis pats priėmė Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus.

Neribotas Kauno potencialas

Kauną, o kartu ir Lietuvą, garsina ne viena sėkmingai veikianti bendrovė, tačiau šuoliui, kurio nusipelnėme, įsitikinęs P.Kunčinas, vien privačių iniciatyvų negana. Būtinas bendras valstybinis strateginis požiūris, gerinama verslo aplinka, kovojama dėl talentų, apsaugomos gerai apmokamos darbo vietos, kad miestas galėtų vystytis.

„Mūsų šalis – fantastiška“, – sakė P.Kunčinas. Tačiau tam, kad joje būtų gera gyventi, pridūrė ekonomistas, reikia darbo su oriu atlyginimu, reikia investuoti į žmones, o dabar didžiausios sumos nukreipiamos į kelius, viadukus, įrangą ir pan.

Didžiausią Kauno potencialą jis įžvelgia medicinos įrangos ir sveikatos paslaugų bei logistikos sektoriuje, o dėl palankios infrastruktūros ir geografinės padėties Kauną mato kaip ES logistikos centrą.

„Reikia dirbti ties tuo, ką turime geriausio, pavyzdžiui, vystyti ir išnaudoti logistikos privalumus, kurių vienas – Tarptautinis oro uostas, taip pat prie Kauno esantys tarptautinių sausumos kelių mazgai. Tarptautinio geležinkelio ir automobilių transporto linijos, einančios pro Kauną, Baltijos šalis jungia su Vakarų ir Rytų Europa“, – vardijo didžiulę tarptautinę patirtį turintis specialistas.

Planas dėl emigracijos

Ekspertiškumas ir nacionalinis interesas – tai vieni „Lemtingo šuolio“ privalumų, kurie šį visuomeninį komitetą išskiria iš kitų kandidatų į EP. „Neatstovaujame siauriems interesams. Siekiame pažangos visai šaliai“, – sakė P.Kunčinas, iš emigracijos grįžęs su visa šeima. Su žmona jis augina dukrą, kuriai dabar – treji.

„Jaučiuosi skolingas Lietuvai“, – apie pasiryžimą dirbti visos šalies labui ir turimas tam būtinas kompetencijas kalbėjo ekonomistas.

P.Kunčino nuomone, tautiečiai pernelyg nuvertina savo įtaką EP. „Europos Parlamente galime padaryti daug, tereikia aiškiai įvardyti ir ginti nacionalinį interesą, ieškant ir buriant sąjungininkus iš kitų ES šalių ir įvairių frakcijų. Moku tai daryti ir noriu tarnauti Lietuvai“, – pabrėžė kandidatas, pristatydamas Europos talentų stabilumo planą.

Galvoti, kad žmonės išvažiuoja iš šalies, nes nemyli savo tėvynės, anot jo, yra didelė klaida. Jie bėga, nes nesuduria galo su galu.

„Laisvas žmonių judėjimas yra dovana, kurios iš nieko nenorėčiau atimti, pats gyvenęs, mokęsis ir dirbęs daugiau kaip 30 šalių. Tačiau ekonomisto patirtis padeda suvokti, kad galima valstybėms pritaikyti tam tikrą apsaugos modelį, kuris veikia, ir tai jau yra įrodyta“, – tikino pašnekovas.

Šis modelis užtikrintų, kad valstybės, kurios kenčia nuo didelės gyventojų emigracijos, gautų nustatyto dydžio finansinę paramą gerai apmokamoms darbo vietoms subsidijuoti. „Svarbu yra kapitalas, žinios ir žmogus, nes šuolio be žmonių nebus“, – kalbėjo P.Kunčinas. Svarbiausia, anot kandidato į EP, susitelkti ir dirbti, užuot blaškiusis ar gyvenant nuo rinkimų iki rinkimų. „Turime gerus pramonės pagrindus, plėtojame paslaugas, tereikia pasirinkti mums naudingiausias kryptis, susikurti ilgalaikį planą ir jo laikytis“, – akcentavo ekonomistas.

Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužės 26 d.

Pirmadienį, gegužės 20 d., 12 val. visi laukiami Kauno rotušės aikštėje. Ruošdamiesi lemiamam šuoliui kartu sudėliosime didžiausią proveržį simbolizuojantį ženklą.

Politinė reklama bus apmokėta iš Visuomeninio rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ rinkiminės sąskaitos. Užs. 1684519.

Apie visa tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su ekonomikos ir investicijų apžvalgos žurnalo „Oxford Business Group“ Pietryčių Azijos regiono leidinių vyr. redaktoriumi, Lietuvos-Malaizijos verslo tarybos prezidentu, iš Kvala Lumpūro į Lietuvą atvykusiu P. Kunčinu.

– Esate baigęs ekonomiką, politiką ir filosofiją Oksfordo universitete, taip pat studijavote Rusijos ir Rytų Europos studijas. Šiuo metu gyvenate ir dirbate Malaizijoje. Kas jus nuvedė į šią šalį?

– Paskutinius 12 metų važinėju į šalis, kuriose yra augimas ir kurios nori pritraukti investicijas. Mano darbas yra papasakoti investuotojams, kur jie gali investuoti. Esu dirbęs Rytų Europoje, teko gyventi Bulgarijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Turkijoje, netgi Sirijoje ir kitose šalyse. Dabar Azija laikoma geriausiai augančiu regionu, ten BVP augimas – mažiausiai 4–5 proc. per metus. To galėtų pavydėti ir Europa, ir Amerika. Jie yra labai atviri verslui, prekybai ir ten vyksta labai dinamiškas augimas, pritraukiamos investicijos.

Šioje srityje dirbu jau 12 metų, prieš 5–6 metus pradėjau aktyviai bendrauti ir su Lietuvos verslu. Ne paslaptis, kad Azijoje mes dar esame mažai žinomi, turime vos kelias ambasadas. Kiek galime, kartu su kolegomis padedame Lietuvos verslui ten atrasti galimybes.

– Jūs kalbėjote apie tris dalykus, kuriuos Lietuva turėtų įgyvendinti nedelsiant. Pirmas dalykas – „Sodros“ įmokų lubos. Ką tai paskatintų?

– Pirmiausia, tai iš karto sukurtų aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Yra eilė investuotojų, kurie čia jau turėdami nedidelius ofisus yra pasiruošę plėstis. Bet ne Lietuvoje.

– Jūs tai žinote konkrečiai?

– Aš turiu konkrečius pavyzdžius, kai investuotojai jau pakuojasi lagaminus ir eina į tokius miestus, kaip Varšuva, Bukareštas ar Ryga. Jie išeina iš Lietuvos. Praradimai yra konkretūs.

Mane labiausiai piktina, kad šitas klausimas yra pateiktas, kaip verslininkų ir turtingųjų žmonių klausimas. Tai yra visiškai netiesa. Šis klausimas turi rūpėti kiekvienam dirbančiajam. Lietuvoje kiekvienas norime turėti darbo ir gauti padorius, europietiškus atlyginimus. Per pastarąsias 48 val. susitikau beveik su visų partijų lyderiais, nesenai turėjau susitikimą su premjeru. Jis man konkrečiai pasakė, kad mes visi tai palaikome, jau 12 metų apie tai kalbame. Tik kažkodėl niekas nenori priimti ryžtingo sprendimo, nors yra net parengtas projektas. Mes susitaikome, kad reforma turi būti palaipsniui. Iš pradžių „Sodros“ lubos turi būti 10 vidutinių atlyginimų. Palaipsniui, nedarant jokių drastiškų žingsnių, kad tai leistų sukurti pasitikėjimą investuotojui.

– Ar esate susidūręs su konkrečiu atveju, kad investuotojai būtų norėję, investuoti Lietuvoje, bet jie pasirinko kitą valstybę dėl „Sodros“ lubų?

– Taip. Šitą klausimą reikia spręsti dabar. Globalinė ekonomika yra labai lanksti. Dabar ofisą atidaryti labai lengva bet kurioje šalyje. Yra internetas, yra lėktuvai, žmonės keliauja ir renkasi. Investuotojas negali laukti. Dabar yra strateginis laikas, kai po krizės įmonės ieško, kaip optimizuoti savo verslą. Ir jie mato, kad Rytų Europa yra labai patrauklus regionas. Mes esame geroje laiko zonoje Europoje, šalia Londono, Ciūricho, kitų didelių miestų. Taip pat čia labai vertina žmones. Pas mus yra puikūs studentai, ekonomistai, IT specialistai. Bet tuo pačiu tai yra patys mobiliausi žmonės. Jie jau šiandien gali sėsti į lėktuvą ir išskristi į Londoną, kur iš karto 10 kartų padidėja jų atlyginimas.

– Talentų vizos. Ką jūs turite omenyje? Kaip tai veiktų?

– Tai yra kita medalio pusė. Kadangi per paskutinius ketverius metus jau išvažiavo 80 tūkst. lietuvių, atsirado kvalifikuotų specialistų trūkumas. Jei norite dabar išplėsti savo IT ofisą ir jums reikia 300 programuotojų, jūs jų šioje rinkoje nerasite. Vienintelis sprendimas – galvoti lanksčiai, kaip tai darė Singapūras, Dubajus, Amerika.

Jie turi kvotas, kad įsileistų kvalifikuotus gerus darbuotojus iš kaimyninių šalių. Mes turime puikų istorinį šansą pritraukti talentus iš Ukrainos, Moldovos, kitų kaimyninių šalių, kurios labai palankiai žiūri į Lietuvą. Mes pasiekėme tikrai labai daug, bet susidaro įspūdis, kad suklumpame finišo tiesiojoje ir atsisakome gauti tą prizą, kurio nusipelnėme.

Mes įsivedėme eurą, yra makroekonominis stabilumas, sugėrėme kainų šuolį, bet nenorime priimti sprendimo, kuris leistų didinti atlyginimus. Kainų šuolis yra skausmingas todėl, kad kainos kyla, o atlyginimai ne. Aš kalbėjau su daug verslininkų. Tie, kurie gauna geras kainas, nebeišsimoka per atlyginimą. Yra didžiulis šešėlis – gal 40–50 proc. nuo BVP. Verslininkai priversti išsimokėti kitais būdais, per dividendus ir t.t. Mes apsimetinėjame, nekalbame. „Sodros“ lubų klausimas yra politinis apsileidimas. Mums tikrai yra pikta.

– Tie, kurie susiduria su statybomis, pastebi, kad leidimai Lietuvoje jau išdavinėjami daug greičiau. Čia ko gero vienas esminių buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio nuopelnų. Jūs sakote, kad tai turėtų būti dar labiau pagreitinti procesai?

– Šitas klausimas jau gerėja. Apskritai, konkurencingumas jau yra pagerėjęs. Dabar yra labai kalbama apie investuotojų pritraukimą į regionus. Manau, kad būtų sveika sukurti konkurenciją tarp regionų, pavyzdžiui, tarp Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, kad investuotojams būtų dar patraukliau. Ne paslaptis, kad jei leidimo išdavimas užtrunka 3 metus, investuotojas tiek tikrai negalės laukti.

Todėl šitos trys temos yra labai konkrečios ir suprantamos. Pikčiausia, kad visi pasisako „už“, bet dėl kelių žmonių, kurie yra „prieš“, projektas guli Seime. Beje, čia ne ideologinis klausimas. Jei taip galima sakyti, tai čia kartos, supratimo klausimas. Kiek man tenka kalbėti su jaunos kartos išvažiavusiais lietuviais, tai niekas nesupranta, kodėl tai nevyksta. Emigravę lietuviai, kurie norėtų grįžti, taip pat stebisi. Tai yra ir emigracijos klausimas. Kodėl mes prarandame tiek talentingų, šaunių žmonių? Kodėl jie negrįžta, nors ir sukaupia kapitalą? Nes neapsimoka.

Lietuvoje per brangu kurti gerai apmokamas darbo vietas. Per brangu mokėti atlyginimą, didesnį nei 1000 eurų. Kai aš pasakau, kad kompanijos pasiruošusios mokėti 3000–4000 eurų, tai man sako „kosmosas“. Atsakau, kad kol kas „kosmosas“, nes tų darbo vietų dar nėra, jos dar nesukurtos. Kai kalbama apie buhalterinius praradimus, taip pat negaliu garantuoti, kad juos padengsime per vieną naktį, bet galiu garantuoti, kad tų darbo vietų tikrai nebus, nes investuotojui paprasčiausiai neapsimoka.

– Ar teko susipažinti su dabar Seime svarstomu naujuoju Darbo kodeksu? Ką apie jį manote?

– Taip. Vyksta gera, sveika diskusija. Nesakau, kad „Sodros“ lubos ar talentų vizos yra panacėja. Yra kiti klausimai, kurie yra jautrūs ir vyksta normali politinė diskusija. Bet šitas klausimas per ilgai ignoruojamas. Jau buvo įvestos lubos, paskui vėl anuliuotos. Vėliau įvestos atskiroms profesijoms. Tai neužbaigtas, labai rimtas ir ignoruojamas klausimas, dėl kurio jau šiai dienai turime didelius praradimus.

– Apie tuos žmones, apie kuriuos jūs kalbėjote. Skeptiškai žiūrinčių į daugelį klausimų yra visose partijose. Jie sako, kad valstybė tokiu būdu parodys, kad ji rūpinasi tik turtingaisiais ir praras pajamų į valstybės biudžetą. Kaip į tai reaguojate?

– Tai yra pigus populizmas. Pirmiausia, tai yra neteisybė. Tai elektorato laikymas neraštingu. Manau liberalai daugiausiai dirba šita tema, jie važinėja po regionus. Visi supranta, kad turtingiesiems „Sodros“ lubų nereikia, nes jie jau senai išsprendė savo visus finansinius klausimus. Jie turi nusisamdę komandas, kurios jiems padeda legaliai optimizuoti mokesčius.

„Sodros“ lubų reikia dirbantiesiems. Jų reikia gydytojams, ūkininkams, vairuotojams ir apskritai visiems normaliai dirbantiems, visai vidurinei klasei. Labiausiai jų reikia jauniems studentams, kurie nori čia gyventi, o ne užsienyje. Arba tiems, kurie jau išvažiavę ir nori čia sugrįžę kurti geras darbo vietas ar gauti paprasčiausią padorų atlyginimą, kokį siūlo Airijoje, Vokietijoje ar Norvegijoje.

– Kaip Lietuva atrodo investuotojams, lyginant su regionu?

– Čia ir liūdniausia. Mūsų reitingai be galo geri. Vilnius – vos ne trečias patraukliausias miestas po Edinburgo ir Ciūricho. Makrorodikliai neblogi, tai tame fone mes tikrai neblogai atrodome. Ypač kalbant apie darbo jėgą.

Į mus žiūri kaip į patikimus, dorus. Čia yra teisinė visuomenė, veikia įstatymai, net ir politikai pas mus yra modernūs ir progresyvūs. Bet mes dažnai nematome paprasčiausių žingsnių. Galiausiai darbo vietų mokestis stabdo, nes gali turėti 9 iš 10 punktų, bet jei to vieno neturėsi, investuotojas tikrai neateis. Čia yra skaudžiausia, kad padarę tiek daug, mes suklumpame finišo tiesiojoje.

Mano misija įtikinti ne politikus, ne turtingus verslininkus, bet paprastus žmones, kad jiems tai yra svarbu, kad jų vaikai čia turės darbus, kad augant BVP augs jų socialinė sistema. Į iždą bus sumokama daugiau pinigų, mes galėsime daugiau mokėti gydytojams, policininkams, gaisrininkams, pagaliau išlipsime iš to skurdo, apie kurį kalba pensininkai. Mes nusipelnėme gyventi geriau ir gauti tokius atlyginimus, kokie mokami užsienyje.