Laikas sau – ne egoizmas

Šiemet atliktas IKEA tyrimas apie Kalėdas rodo, kad 44 proc. apklaustųjų per šventinį laikotarpį niekada arba beveik niekada neranda laiko sau, o trečdalis šalies gyventojų šiuo metų laiku ant savo pečių turi visas atsakomybes: namų tvarkymą ir dekoravimą, maisto supirkimą ir gaminimą, rūpinimąsi dovanomis.

Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad mūsų visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad laikas sau – egoizmo forma.

„Šventiniu laikotarpiu irgi dažnai galvojame apie kitus: dovanas, šventinės nuotaikos kūrimą kitiems, rūpinimąsi visais. Tik  tada, jei liks laiko, pasirūpinsime savimi. Tačiau pagalvokite, kokį save norite pasiūlyti savo patiems brangiausiems? Demonstratyviai lekiantį ir nuvargusį? Gal ramų ir kartu gyvybingą? Galbūt tokia motyvacija padės pasirūpinti pirmiausia savimi“, – klausimų kelia psichologas.

Remiantis apklausa, su partneriu ar šeima kalėdinio pasiruošimo darbais dalijasi tik kas antras gyventojas, o daugiau nei trečdalis sako viską darantis vienas: tvarkosi, ruošia maistą, dekoruoja namus ir rūpinasi dovanomis. Psichologas sako, kad nereikėtų bijoti paprašyti artimųjų prisidėti prie ruošos, net jei iš pradžių tai padaryti atrodys nelengva.

Paulius Rakštikas / Asmeninio archyvo nuotr.

„Kai kurie žmonės prisiima tiek atsakomybių, kad vos gali aprėpti. Dar liūdniau: palaipsniui jos tarsi tampa norma tiek mums patiems, tiek mūsų aplinkai. Vėliau atsiranda baimė keistis, kelti šiuos klausimus. Daliai žmonių prisiimtos atsakomybės leidžia jaustis saugiau, labiau kontroliuoti situaciją. Vis dėlto, pasidalijus namų dekoravimu, tvarkymu, maisto gaminimu ar kitais pasiruošimo darbais su šeimos nariais, galutinis rezultatas gal ir nebus idealus, bet tai gal suteiks kitų privalumų: sukurs bendrystės, atsipalaidavimo ir buities lengvumo jausmus“, – sako P. Rakštikas.

Tvarkytis pradėti dabar

Kas trečias Lietuvos gyventojas prieš Kalėdas paprastai atlieka generalinį namų tvarkymą. Interjero dizainerė Eimantė Nemanė dalijasi gudrybėmis ir pataria, kaip nepalikti visų užduočių paskutinei minutei, kad galėtume ramiai mėgautis Kalėdų laukimu jaukesniuose namuose.

Pagalvokite, kokį save norite pasiūlyti savo patiems brangiausiems? Demonstratyviai lekiantį ir nuvargusį? Gal ramų ir kartu gyvybingą?

„Išeitis – suskaidyti namų tvarkymo darbus į atskirus etapus ir paskirstyti juos per savaitę, kelias savaites ar net mėnesį. Gali atrodyti neįveikiama išvalyti visus virtuvės stalčius ir lentynas, bet jei suplanuosite valyti tik vieną iš jų ir tam skirsite vakarą ar savaitgalį – jau atrodys įgyvendinama. Taip generaliniam tvarkymui skirsime pusvalandį, o ne visą savaitgalį, o jeigu pradėsime dabar, greičiausiai prieš šventes turėsime daugiau laiko sau ir šventinei nuotaikai“, – pataria interjero dizainerė.

Ji primena dar vieną paprastą taisyklę – organizuotuose namuose visada lengviau ir greičiau palaikyti tvarką, todėl rekomenduojama įprasti rūšiuoti turimus daiktus pagal funkcijas ar kambarius ir rasti jiems tinkamų laikymo sprendimų.

„Tam itin pasitarnauja įvairios dėžės ir dėžutės. Jos leidžia sutvarkyti daiktus lentynose, stalčiuose ar virtuvės spintelėse, užima mažiau vietos ir supaprastina daiktų paiešką. Jei kartą skirsite laiko ir jėgų daiktams organizuoti ir kiekvienas jų turės aiškią savo vietą namuose, tuomet tvarkos palaikymas ar didysis tvarkymasis prieš šventes visada bus paprastesnis, lengviau rasite daugiau laiko sau, dovanų paieškai ar bet kam, kas jums teikia malonumą ir sukelia gerų emocijų“, – sako interjero dizainerė.

Eimantė Namanė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kai mažiau yra daugiau

Nors Kalėdos, rodos, asocijuojasi su geromis emocijomis, 44 proc. gyventojų prisipažįsta per šventinį periodą patiriantys spaudimą iš aplinkos, kaip reikėtų ruoštis ir švęsti. Psichologas tokiu atveju pataria stabtelėti ir įsiklausyti, ar išorės spaudimas sutampa su mūsų pačių norais.

„Aplinkos spaudimo įtaka sumažės, kai mes patys sau įsivardysime, kas mums svarbu ir sieksime tai atliepti. Kartais mus nuvargina ne tiek fizinė skuba, kai norime daug suspėti ir aprėpti, bet bandymas atitikti mums aplinkos keliamus lūkesčius, šiuo atveju – idealų Kalėdų šventimo paveiksliuką, kuris gal mums net netinka. Tad ruoškimės taip, kad atėjus šventėms turėtume jėgų jomis pasidžiaugti“, – ragina P. Rakštikas.

Taip generaliniam tvarkymui skirsime pusvalandį, o ne visą savaitgalį. Jeigu pradėsime dabar, greičiausiai prieš šventes turėsime daugiau laiko sau ir šventinei nuotaikai.

Jis ragina atminti, kad Kalėdų laukimo laikotarpis – kaip ir pačios šventės – gali būti gerų emocijų šaltinis. Tam, kad taip nutiktų, anot jo, dar laukiant Kalėdų galima permąstyti, kurie šventiniai elementai mums išties būtini, ir atsirinkti tai, kas svarbiausia.

„Išbandykite paprastą pratimą – prirašykite visą lapą asociacijų, su kuo jums siejasi šventės ir tuomet padarykite drąsų žingsnį – išsirinkite tris svarbiausius dalykus. Tuomet susitelkite į jų įgyvendinimą, visą kitą palikdami su pačiais mažiausiais lūkesčiais, o gal net išvis juos išbraukdami iš švenčių sąrašo. Juk tikrai visi kažkur girdėjome: mažiau yra daugiau. Gal tai galioja ir šventinei nuotaikai?“ – patarimą užbaigia P. Rakštikas.

Bendros tendencijos ir atlikti tyrimai rodo, kad pasaulyje daugėja nerimo, streso, depresijos ir dėl to atsirandančių kitokių sutrikimų. Tokia yra "tikslų civilizacijos" kaina, sako P.Rakštikas.

Laimė palikta atsitiktinumui

Jau prieš šimtą metų visuomenę ir žmogų tyrinėję filosofai bei psichologai įspėjo apie technologijų veržimąsi į žmonių gyvenimą ir aiškiai identifikavo didėsiantį stresą bei gyvenimo greitį, nors tuo metu nieko nežinojo apie internetą, socialinius tinklus ar gresiantį populiacijos augimą.

"Žmogui natūralu siekti tikslų, nes jie varo pirmyn. Tačiau laimės siekimas lieka antraeilis – jei išeis, tai gerai", – sako jis.

Moderniose visuomenėse vaikai nuo mažens mokomi siekti karjeros, materialinės gerovės, įtakos, tačiau neretai pamirštama išmokyti augančias asmenybes rasti pusiausvyrą tarp materialių ir dvasinių dalykų bei tausoti save, atkreipia dėmesį jis.

"Pietų Korėjoje stebimas bene didžiausias gyvenimo tempas, kurį lydi aukščiausi savižudybių skaičiai. Lietuva savo ruožtu įvardijama kaip startuolių ir technologijų šalis, kurioje psichinės sveikatos rodikliai taip pat prasti. Tai kaina, kurią moka pažangi žmonija. Todėl verta kasdien savęs paklausti: ar savo pavyzdžiu rodau vaikams, kad reikia būti garsiam ir turtingam, ar sveikam ir laimingam?" – retoriškai klausia P.Rakštikas.

Atostogaujame taip, kaip gyvename

Naivu tikėtis, kad gyvenant įtemptą ir greitą gyvenimą, atostogos bus kuo nors kitokios. Tai – saviapgaulė, teigia psichologas ir priduria, kad vasaros metu visus metus kultivuoti įpročiai niekur nedingsta.

Žmonės neskiria deramo dėmesio ir laiko atostogoms. Psichologo teigimu, kartą per metus būtina atostogauti bent 3–4 savaites. Pirmąją savaitę vyksta įžanga į atostogas, vėliau prasideda poilsis, o po jo – sugrįžimas į mintis apie darbus. Tie, kurie galvoja, kad pakanka pailsėti kelis kartus per metus po savaitę ar kelias dienas, klysta ir netausoja savęs.

Psichinės sveikatos požiūriu, bent kartą per metus būtinas ilgesnis atsitraukimas nuo darbo reikalų ir streso, tačiau harmoningai gyvenant kartais pakanka ir trumpesnio laiko pasiekti atostogų režimą.

Stresas – ir vasarą

Nors vasara laikoma atsipalaidavimo sezonu, tačiau daug žmonių vasarą patiria stresą. Dėl ko?

Verta kasdien savęs paklausti: ar savo pavyzdžiu rodau vaikams, kad reikia būti garsiam ir turtingam, ar sveikam ir laimingam?

P.Rakštikas sako, kad stresą gali sukelti tai, kad intensyviai dirbdami nespėjame susiplanuoti atostogų, tad joms prasidėjus toliau gyvename greitu tempu. Jo patarimas – dar iki atostogų bent dalį jų susiplanuoti, o dalį pasilikti ir nieko nieko neveikti.

Tas pats taikoma ir vaikams: patartina nebandyti užimti visos jų vasaros stovyklomis, kelionėmis, žaidimais ir pramogomis. Taip vaikai įvedami į nuolatinio lėkimo būseną ir neišmoksta nieko neveikti.

Nieko neveikimas – būtina kūrybiškumo sąlyga, sako psichologas. Šiais laikais kai kurie darbdaviai primygtinai rekomenduoja darbuotojams daryti pertraukas ir kurį laiką nieko neveikti, kad šie atsikvėptų ir pasikrautų kūrybinės energijos.

Nebandykime pasivyti gyvenimo

Pasak P.Rakštiko, vasarą nereikėtų vytis to, ko visus metus nespėjome ar neleidome sau daryti. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad būtent tai ir neleidžia atsipalaiduoti. Vasarą norisi gerai atrodyti su maudymosi drabužiais, todėl puolama sportuoti ar mesti svorį; norima pamatyti jūrą, kalnus, pilis ir bokštus, todėl skubiai ieškoma kelionių ir pan.

"Norėti, turėti tikslų yra puiku, tačiau kartais žmonės visų norų išpildymą laiko būtina laimės ar pasitenkinimo sąlyga. Jei nepavyksta ar nespėjama, kyla stresas, įtampa, nes norima visada daugiau, nei įmanoma gauti. Todėl mano patarimas – neiškelti lūkesčių, geriau daryti mažiau ir priimti tai kaip pakankamą pasiekimą", – sako psichologas.

Anot jo, sveikiausia visus metus gyventi harmoningai, dėmesingai, o vasaron atsinešti visų metų geros savijautos receptus: miego režimą, nuolatinį fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, pozityvų bendravimą.

Ypač specialistas pabrėžia žmogaus ryšį su gamta. Vasara – pats palankiausias metas būti saulėje ir gamtoje, judėti, maudytis, tačiau tai daryti reikėtų ir likusiais sezonais. Kaip pavyzdį jis pateikia skandinavus, kurie nevengia sportuoti ar pramogauti ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais.

"Vasarą žmonės naudoja daugiau gamtos resursų, valgo vaisius, daržoves, uogas, geria žolelių arbatas, daugiau bendrauja. Perkėlus šiuos įpročius ir į kitus metų laikus, išmintingiau ir harmoningiau gyventumėme visą laiką, o vasara netaptų "kraštiniu" laiku, kai kompensuojame nepriteklius", – teigia sąmoningumo mokytojas.

Žmogus – gamtos dalis

Nepailsėję, patiriantys stresą žmonės dažnai ieško stebuklingų tablečių, kurios padėtų jiems greitai atsipalaiduoti. Tačiau psichologas sako, kad visi atsakymai slypi ne tabletėse, o gamtos resursuose. Žmogus visų pirma yra gamtos dalis, tik tai primiršta, teigia jis.

Todėl verta mokytis save tausoti. Pavyzdžiui, pasitenkinimą gyvenimu ir veikla didina dėmesingumo ugdymas ir pastebėjimas to, kas "po nosimi": saulės, ežero, artumo su mylimais žmonėmis, lietaus ar saujos žemuogių, sako P.Rakštikas.

Kuo mažiau laiko jis rekomenduoja praleisti su telefonais rankose. "Padovanokite sau savaitę be technologijų. Pažadu – pajusite daugiau ramybės, ryšį su gamta, kokybiškiau pailsėsite", – primena psichologas.

Jis vasaros metą pataria išnaudoti valgant sezono uogas ir daržoves. Be to, tempą sumažinti gali įvairūs ritualai, kad ir arbatos gėrimas ir knygos skaitymas ar mėgstamas filmas. Dienai baigiantis galima pasimėgauti valerijonų, melisų, pipirmėčių, apynių, ramunėlių arbatomis ar jų deriniais.

Kruopščiai parinktų žolelių derinių arbatos itin naudingos vos pajutus nuovargio, nerimo, streso, prasto miego požymius. Be to, jos nesukelia jokio nemalonaus šalutinio poveikio ir atpalaiduoja, ramina, pagerina miegą.

Tad save saugoti galima kompleksu priemonių: nuolat pasilepinant gamtos dovanomis, koreguojant gyvenimo būdą, nepamirštant laiku išjungti kompiuterio ir mėgaujantis mažais kasdieniais džiaugsmais.

Taip pat verta planuoti ne tik darbus, bet ir laisvalaikį, taip pasisemiant įspūdžių, ramybės ir geros nuotaikos.

O juk šventės yra nuostabus laikas, nes jų metu žmonės linkę sau ir kitiems dovanoti tai, ko jie nusipelnė paties geriausio. Bet kas tai? Pagalvokime.

Apklausos, tyrimai ir statistika sako, kad šis geriausias dalykas yra nuperkamas. Jis turi konkrečią kainą ir ji proporcingai priklauso nuo mūsų pajamų. Galima sakyti, kad šios geriausios dovanos kaina yra kiek didesnė, nei mūsų galimybės ją nupirkti. Tai patvirtina Lietuvoje jau skelbiama žinia, kad kreditų įstaigų paslaugos suaktyvėja būtent šiuo laikotarpiu. Vakarų pasaulis su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje yra išvystęs didžiulį verslą, vadinamą kalėdinėmis paskolomis. Nuostabus žodžių junginys. O jei dar pridėtume ir tą žinutę, kad kasmet šimtai milijonų eurų išleidžiama toms dovanoms, kurios nėra geidžiamos (nepatinka gavėjams), tada viskas skamba dar liūdniau. Šis kasmet didėjantis dovanų pirkimo bumas dažnai stimuliuojamas iš mūsų vidinio noro padaryti viską teisingai. Bet gal kaip tik dėl šio noro ir klystame? Gal visgi kažkuri dovanos dalis nėra nuperkama?

Atlikta nemažai tyrimų dovanų ir dovanojimo tematika. Žvilgtelėkime, ką šie tyrimai atskleidžia.

Daiktų praktiškumas

Daiktus dovanoms žmonės perka dažniausiai. Tai yra maistas ir gėrimai, drabužiai, technikos įrenginiai (populiariausi telefonai ir planšetės), papuošalai, dovanų kuponai. Šiai dovanų grupei išleidžiama daugiausia pinigų, nes dažnai siekiama nupirkti naujausius ir ypatingiausius daiktus, todėl jau įprasta, kad kainos žymiai pakyla. Tai dažnai yra ir rinkodaros dalis, todėl verta būti budriems ir savęs paklausti, ar jūsų išrinktas daiktas tikrai bus prasmingas tam, kuriam jį dovanosite. Jeilio universiteto apklausos atskleidė, kad mes kur kas labiau vertiname daikto pritaikomumo ir dažno naudojimo galimybę, o ne patį daiktą savaime. Galbūt skambės keistai, bet žavus kavos puodelis, kurį naudosime kasdien, gali suteikti daugiau džiaugsmo nei slidinėjimo abonementas, kuriuo pasinaudosime du kartus per metus, nors pastarojo kaina ir akimirkos įspūdis gali būti kur kas efektingesni.

Taigi, dovanos brangumas nereiškia garantuotai didesnio džiaugsmo, nes praktiškumas yra svarbesnis kriterijus.

Patirtys

Greičiausiai daug kas girdėjo ir žino, bet statistika skatina priminti. Tik apie 20 proc. (Jungtinių Valstijų duomenys) perkamų dovanų yra ne daiktai, o patirtys, t. y. kelionės, kino ar teatro bilietai ir kitos pramogos. Tačiau patirtys yra būtent tai, ką žmonės (ypač jaunesni, Z karta) vertina žymiai labiau nei daiktus. Jei dovanojate bilietus į teatrą dviem, jūs padovanojate ne tik teatro reginį, bet dar ir laiką su jumis ar su kitu žmogumi, o tai kuria dar didesnę vertę.

Taigi, dovana, žadanti ir kviečianti į patirtį, palyginti su daiktais turi daugiau galimybių sukurti tikrą dėkingumą ir džiaugsmą ją gavus.

Simbolizmas

Tiek daiktai, tiek patirtys gali sukurti dar daugiau džiaugsmo, jei dovanodami juos suteiksite simbolinę reikšmę. Šis simbolis gali būti jūsų ir to žmogaus santykių, praėjusių metų, pasiektų tikslų, įveiktų sunkumų, prasmingų susitarimų, susitaikymo, amžinos draugystės ar ko kito simbolis. Gimus Jėzui Trys Karaliai atnešė dovanų, tačiau jos turėjo simbolinę reikšmę: auksas, smilkalai ir mira. Dovana be simbolio nuvertėja itin greitai.

Taigi, simbolio suteikimas dovanai padidins jos vertę labiau nei kaina.

Klauskime artimųjų ne apie tai, ko jie nori dovanų, o ko jiems trūksta.

Suasmeninimas

Visi norime būti išskirtiniai, todėl žmogų neabejotinai pradžiugins asmeniškai jam sukurta dovana. Tačiau dovanoti tokias dovanas nėra lengva, rizikuojame stipriai prašauti, nes mūsų manymas, kas pradžiugins žmogų, ir tai, kas jį iš tiesų pradžiugins, gali būti labai skirtingi. Suasmeninimas gali būti gana paprastas, pvz., dovanoti puodelį termosą su ant jo išgraviruota gavėjo mėgstama fraze, arba sudėtingesnis – žinant artimojo mėgstamą lietuvių rašytoją suorganizuoti su juo susitikimą (žinoma, ne Kalėdų rytą) arba bent jau linkėjimą ant knygos.

Taigi, suasmeninimas reikalauja daugiau kūrybos, bet ir emocionaliai labai sujaudina.

Nuostaba

Žmonės, nelinkę atskleisti ar klausti, ko kitas norėtų dovanų, rizikuoja pirkti ir gauti daug nereikalingų dalykų. Nuostaba ir staigmena yra tarsi neatsiejama dovanos dalis, tačiau ji kiek pervertinama. Galime pagalvoti taip: ar vertingiau yra padovanoti tai, ko žmogus tikrai nori, ar mums svarbiau jį nustebinti mažiau jam reikalinga dovana? Siekis nustebinti kartais yra svarbus tik dovanotojui, o tas, kas gauna dovaną, labiau vertina pačią dovaną. Galime ieškoti aukso vidurio, pvz., šeimoje susikurti asmeninius norų sąrašus ir pasidalyti jais su kitais. Tokiu atveju paliksime ir staigmenos džiaugsmą, o taip pat apsisaugosime nuo nereikalingų dalykų pirkimo ir gavimo.

Taigi, siekdami nustebinti labiau rizikuojame. Ar verta?

Įpakavimas

Įspūdingas dovanos įpakavimas sukuria ir didesnę viltį rasti įspūdingą dovaną viduje. Didelė dovanų dėžė, prabangus popierius ir kitos vizualiai įspūdį kuriančios pakuotės gali turėti visai priešingą efektą, todėl su įpakavimu geriau nepersistengti ir nesuteikti per didelių vilčių.

Taigi, ypatingas dovanos įpakavimas gali sumenkinti pačią dovaną, todėl geriau rinktis kuklesnį variantą.

Tai ką pirkti?

Geriau savęs klausti, ką dovanoti, o ne, ką pirkti, nes tai lengviau pametės mintį, kad dovanos vertę dažniau kuria ne pati dovana, o jos asmeninė ar simbolinė reikšmė bei pritaikomumas. Tam nereikia paskolų. Klauskime artimųjų ne apie tai, ko jie nori dovanų, o ko jiems trūksta. Jei bičiuliui trūksta motyvacijos sportuoti, padovanokite jam pažadą kasdien daryti mankštą kartu, gyvai ar virtualiai. Tokio 2 mėnesių sporto abonemento nepranoks joks sporto klubas. Jei vaikai prašo žaislų, padovanokime tokius, kurie skatins leisti laiką kartu, o ne atsiriboti nuo šeimos.

Jei sutuoktiniui trūksta laiko sau, dovanokime laiką. Tokia dovana gali būti suplanuotas jūsų dviejų poilsio savaitgalis, keletas bilietų į renginius (vienam asmeniui), o gal ramybės simbolis – vaistažolių arbata, su jūsų kvietimu ir pažadu ją išgerti kiekvieną vakarą kartu. Dažnai pakanka tiesiog pasivaikščioti gryname ore ir atsigręžti į gamtą, kuri yra neišsemiamas sveikatos ir geros savijautos šaltinis, padedantis atgauti vidinę ramybę. Būtent ramybė yra didžiausia vertybė šioje prieššventinėje psichozėje. O tam tikras vaistažolių derinys, pvz., iš ramunėlių, melisų, valerijonų, apynių spurgų ir mėtų, turi ne tik simbolinę prasmę – tai natūralus gamtos turtas, mokslo patikrintas kaip turintis raminamą poveikį ir gerinantis miego kokybę. 

Pati dovana itin retai yra vertinga savaime ir neabejoju, kad mažiau ar daugiau visi tą jaučiame. Mes nusipelnėme paties geriausio. Reikia tik paklausti ir nuoširdžiai išgirsti.

Ko norėtumėte jūs?