„Mes kitą savaitė turėsime Istorinės atminties komisijos posėdį ir svarstysime dviejų mokyklų pavadinimų pakeitimus. Bus Vilniaus Salomėjos Nėries ir Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijų pavadinimų pakeitimai“, – Eltai teigė Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.

Anot politikės, abi mokyklos pačios kreipėsi į savivaldybę dėl jų pavadinimų pakeitimų.

„Tai mes neturime svertų nesvarstyti jų kreipimųsi. Ir tuomet po mūsų komisijos jau keliaus vasario 28 dieną sprendimai į tarybą“, – sakė ji, pažymėdama, kad ugdymo įstaigos pasiūlė ir variantus, kaip norėtų būti pervadintos.

Salomėjos Nėries gimnazija siūlo keturis variantus, kaip būtų galima pakeisti įstaigos pavadinimą: Vilniaus medijų gimnazija,  Vilniaus Šventos Kotrynos gimnazija, Vilniaus senamiesčio gimnazija ir Vilniaus senamiesčio medijų gimnazija.

Tuo metu Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos pavadinimą ugdymo įstaiga siūlo pakeisti į Vilniaus Sostinės gimnaziją.

Diskusijos dėl Vilniaus Salomėjos Nėries mokyklos pavadinimo keitimo viešoje erdvėje tęsiasi jau kurį laiką. Mokyklos vadovybė jau anksčiau buvo prakalbusi apie ketinimus keisti ugdymo įstaigos vardą.

ELTA primena, kad nuo 2023 metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius teigia, kad jo vadovaujamos ministerijos vaidmuo ir struktūra neatitinka šiuolaikinės ekonomikos iššūkių, todėl ministerija pertvarkoma, stiprinant sritis, kurios artimiausioje ateityje privalo tapti šalies ekonomikos varikliu: inovacijų, skaitmeninės ekonomikos, pramonės, eksporto, investicijų.

„Atsižvelgiant į šiuos procesus, ministerijos pavadinimo keitimas nėra pats svarbiausias veiksmas, tačiau jis atskleis ministerijos virsmą į modernią viešojo administravimo instituciją ir tiksliau atspindės ministerijos kuruojamas viešojo valdymo sritis“, – pranešime teigė V. Sinkevičius.

Pasak ministerijos, ji šiemet tapo vienvalde inovacijų politikos formuotoja – jai patikėta skaitmeninės ekonomikos politika ir šalies informacinių išteklių konsolidacija.

Planuojama, kad papildomų asignavimų nebus prašoma – su Ūkio ministerijos ir Nacionalinio akreditacijos biuro pavadinimo pakeitimu susijusios išlaidos bus padengtos iš vidinių ministerijos išteklių.

„Pakeitus Ūkio ministerijos pavadinimą, bus kuriamas modernus valstybės požiūris ir atkreipiamas dėmesys į šiuolaikišką ekonominių procesų reguliavimą, o visų pirma – į inovacijas. (...) Ministerijos pavadinimas bus labiau suprantamas tarptautinei bendruomenei. (...) Pakeitus Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, bus sudarytos prielaidos reikšmingai padidinti sporto prestižą visuomenėje ir valstybės bei savivaldybių institucijose ir įstaigose“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Jame nurodoma, kad su pavadinimo keitimu susijusios valstybės biudžeto išlaidos sieks 15 tūkst. eurų, o su ŠMM – 59,6 tūkst. eurų.

Ūkio ministerijos pavadinimo keitimą inicijavo pati ministerija, o Švietimo ir mokslo ministerijos – Seimas. Parlamentas birželį priėmė rezoliuciją, kuria pasiūlė Vyriausybei į jos pavadinimą įrašyti ir sportą, ministerijos žinion perėmus Kūno kultūros ir sporto departamentą.

Vyriausybės įstatymo pataisos, jei joms pritars Seimas, įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos.