Baltarusių informatoriui pateikus informacijos apie žurnalisto nužudymo užsakovus, ministras sakė: „Neprivalome žiūrėti, ar (šie parodymai) atitinka (bendrą bylos pagrindą). Klausimas tas, ar tai tiesa, ar ne. Visuomet užduodame sau klausimą: „O koks motyvas?“ Ir štai pamatėme motyvą, kad baltarusių specialiosios tarnybos nusprendė jį (P. Šeremetą) esant neparankiu žmogumi“, – antradienį laidoje „V gostiach u Gordona“ sakė A. Avakovas.

Ministras priminė, kad dėl informatoriaus buvo atlikta tyrimo veiksmų Ukrainoje.

„Jis pateikė liudijimą. Parodymai nėra neįdomūs. Dar bus du įdomūs tyrimo veiksmai, o tada generalinis prokuroras nuspręs, a galima šią informaciją viešinti ir ką su ja toliau daryti“, – pridūrė A. Avakovas.

Sausio 4 dieną interneto leidinys „Ukrainska pravda“ remdamasis paviešintais garso įrašais ir belgų leidiniu „EUobserver“ pranešė, kad P. Šeremeto nužudymą rengė Baltarusijos specialiosios tarnybos. Kaip rodo Baltarusijos KGB vadovo 2008–2012 metais Vadzimo Zaicavo numanomų pokalbių įrašai, kuriuos leidiniui „Ukrainska pravda“ perdavė baltarusių opozicija, šios šalies slaptosios tarnybos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymu 2012-aisiais aptarinėjo galimybę susprogdinti P. Šeremetą. Po ketverių metų tai buvo padaryta.

2016-ųjų liepos 20-osios ryte Kijevo centre buvo susprogdintas automobilis, kuriame buvo P. Šeremetas. Žurnalistas mirė iškart. Įtarimai dėl jo nužudymo buvo pareikšti trims asmenims: kariuomenės slaugytojai Janai Duhar, savanorei ir vaikų kardiologei Julijai Kuzmenko, taip pat muzikantui ir „mūšių Donbase veteranui“ Andrijui Antonenkai. Ikiteisminis jų bylos tyrimas buvo baigtas 2020 metų gegužės 22 dieną. Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės dėl dalyvavimo P. Šeremeto nužudyme nepripažįsta.

Šių metų sausio 4-ąją Ukrainos policija pranešė gavusi informacijos apie galimus P. Šeremeto nužudymo užsakovus: dokumentų ir garso įrašų, padarytų ne vėliau kaip 2012 metais.

Policija taip pat nurodė, kad tyrėjams buvo leista atlikti tyrimo veiksmus vienoje Europos šalių, o informaciją perdavęs asmuo pakviestas dalyvauti tyrime.

Tą patį vakarą baltarusių opozicijos aktyvistas, buvęs Baltarusijos specialiųjų pajėgų narys Iharis Makaras, kuris išplatino minėtus garso įrašus ir nusiuntė juos Ukrainai bei Europos Sąjungai, paskelbė esąs pasirengęs atvykti į Kijevą ir duoti parodymus.

Sausio 5 dieną Ukrainos policija paskelbė, kad yra suinteresuota gauti papildomos informacijos, galimai susijusios su P. Šeremeto nužudymo užsakovais, todėl ketina imtis atitinkamų tyrimo veiksmų dėl asmens, turinčio garso įrašą, kuriame, kaip manoma, Baltarusijos KGB pareigūnai aptarinėja politinių oponentų pašalinimą.

Be to, policija informavo, jog tyrėjai parengė oficialų kvietimą atvykti į Ukrainą šį garso įrašą turinčiam asmeniui, kad jis dalyvautų tyrimo veiksmuose.

„Kai atvažiavau į Ukrainą, mane sutiko specialiosios tarnybos. Mane saugojo 24 valandas per parą. Mano nuomone, pateikiau pakankamą pagrindą teigti, kad su Pavelo Šeremeto nužudymo užsakymu susijusios baltarusių specialiosios tarnybos“, – sakė I. Makaras „Laisvosios Europos radijui/Laisvės radijui“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), paskelbusiam šio pokalbio ištraukų.

„Publikavus mano informaciją apie tai, kas vyko (Baltarusijos) KGB pirmininko (Vadzimo) Zaicavo kabinete 2012 metais, su manimi susisiekė ukrainiečių diplomata ir aptarė bendradarbiavimą išaiškinant Pavelo Šeremeto nužudymą. Paprašius Ukrainos nacionalinės policijos valdybos viršininkui, man išdavė Ukrainos vizą ir paprašė manęs atskristi į Ukrainą dalyvauti tyrime... Suteikiau ukrainiečiams daug daugiau informacijos, nei paskelbiau žiniasklaidoje“, – sakė I. Makaras.

„Mano asmenine nuomone, sugretinus virtinę faktų ir pasikalbėjus su ukrainiečių tyrėjais galima kalbėti apie Aliaksandro Lukašenkos neapykantą Pavelui Šeremetui. Visa tai drauge galėjo tapti jo pašalinimo priežastimi ir tai buvo padaryta kaip parodomasis nužudymas“, – pabrėžė I. Makaras.

Ukrainos nacionalinė policija šių teiginių kol kas nekomentavo.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas antradienį ministerijos interneto svetainėje paskelbtame komentare nurodė, kad Minskas yra pasirengęs pateikti Kijevui žmogaus, paskelbusio P. Šeremeto nužudymo „tariamo“ aptarimo įrašą, sukčiavimo įrodymus.

„Turime įtikinamų duomenų, įskaitant garso įrašą, kuris nedviprasmiškai rodo aiškius šio reikaliuko sukčiavimo tikslus“, – rašė A. Hlazas.

Pasak jo, medžiaga per atitinkamas tarnybas perduota Lenkijai, Lietuvai ir Vokietijai. „Mes pasirengę nagrinėti ir ukrainiečių kreipimąsi, jei tokį gausime“, – pridūrė jis.

Sausio 4 dieną interneto leidinys „Ukrainska pravda“ remdamasis paskelbtais garso įrašais ir belgų leidiniu „EUobserver“ pranešė, kad P. Šeremeto nužudymą rengė Baltarusijos specialiosios tarnybos. Kaip rodo Baltarusijos KGB vadovo 2008–2012 metais V. Zaicavo numanomų pokalbių įrašai, kuriuos leidiniui „Ukrainska pravda“ perdavė baltarusių opozicija, šios šalies slaptosios tarnybos aptarinėjo galimybę susprogdinti P. Šeremetą. Po ketverių metų tai buvo padaryta.

2016-ųjų liepos 20-osios ryte Kijevo centre buvo susprogdintas automobilis, kuriame buvo P. Šeremetas. Žurnalistas mirė iškart. Įtarimai dėl jo nužudymo buvo pareikšti trims asmenims: kariuomenės slaugytojai Janai Duhar, savanorei ir vaikų kardiologei Julijai Kuzmenko, taip pat muzikantui ir „mūšių Donbase veteranui“ Andrijui Antonenkai. Ikiteisminis jų bylos tyrimas buvo baigtas kovo 22 dieną. Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės dėl dalyvavimo P. Šeremeto nužudyme nepripažįsta.

„Dokumentai ir garso įrašai, paskutiniai kurių datuojami 2012 metais, jau pateikti tyrimui ir yra naudingi nustatant nusikaltimo užsakovus“, – sakoma pranešime, pirmadienį paskelbtame Nacionalinės policijos interneto svetainėje.

Remiantis žinybos turima informacija, 2020 metų gruodžio mėnesį tyrėjai, padedant Ukrainos vidaus žvalgybos tarnybai, gavo atitinkamos informacijos, susijusios su 2016 metų P. Šeremeto nužudymo tyrimu.

„Nacionalinės policijos tyrimo gautos Informacijos fragmentai skelbiami internete. Paskelbtuose įrašuose nenustatyti asmenys aptaria su žurnalisto Pavelo Šeremeto nužudymu susijusius klausimus. Visų pirma pabrėžiama nunuodijimo galimybė panaudojant nuodingas medžiagas, taip pat sprogdinimas“, – sakoma pranešime.

Taip pat informuojama, kad tyrėjams duotas leidimas atlikti tyrimo veiksmus P. Šeremeto byloje vienoje iš Europos šalių.

„Šiuo metu Ukrainos nacionalinės policijos tyrimui duotas leidimas atlikti tyrimo veiksmus vienoje iš Europos valstybių. Be to asmuo, atsakingas už informacijos perdavimą, pakviestas būtiniems tyrimo veiksmams atlikti“, – nurodoma pranešime.

Pasak Nacionalinės policijos, P. Šeremeto nužudymo vykdytojų byla perduota teismui, o dėl nusikaltimo užsakovų pradėtas atskiras baudžiamasis procesas, tyrimas tęsiasi.

Anksčiau pirmadienį internetinis leidinys „Ukrainskaja pravda“, remdamasis gautais garso įrašais ir belgų leidiniu „EUobserver“, paskelbė, kad P. Šeremeto nužudymą organizavo Baltarusijos specialiosios tarnybos.

2016 metų liepos 20-osios ryte Kijevo centre buvo susprogdintas automobilis, kuriame buvo P. Šeremetas. Žurnalistas mirė vietoje. Įtarimai dėl jo nužudymo buvo pareikšti trims asmenims: kariuomenės slaugytojai Janai Duhar, savanorei ir vaikų kardiologei Julijai Kuzmenko, taip pat muzikantui ir „mūšių Donbase veteranui“ Andrijui Antonenkai. Ikiteisminis jų bylos tyrimas buvo baigtas kovo 22 dieną. Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės dėl dalyvavimo P. Šeremeto nužudyme nepripažįsta.

„Jis iki šiol nesupranta, kodėl ir už ką būtent jis buvo „paskirtas“ įtariamuoju. Andrijus nepripažįsta ne tik savo kaltės, bet ir nė vieno apie jį skelbiamo fakto“, – po susitikimo su savo sulaikytu klientu internete pranešė vienas iš gynybos narių Vitalijus Galenčenka.

„Kadangi šiuos faktus, įskaitant alibi, lengva patikrinti, artimiausiu metu tikimės greitos tyrėjų reakcijos“, – pridūrė teisininkas.

Anot advokatų, tyrėjas antradienį mėgino apklausti A. Antonenką, tačiau šis pasinaudojo Konstitucijoje numatyta teise neliudyti prieš save ar savo artimuosius.

„Toks poelgis pagrįstas tuo, kad aukščiausi policijos vadovai, vidaus reikalų ministras, generalinis prokuroras ir asmeniškai Ukrainos prezidentas vienu balsu jį pavadino nusikaltėliu visai šaliai“, – rašoma V. Galenčenkos pranešime.

„Atsižvelgę į tai, manome, kad tyrėjai bus tam tikra prasme šališki. Andrijus ateityje duos parodymus, tačiau tik įsitikinęs, kad tyrėjai yra nešališki. Dabar, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą ir garsius šalies vadovų pareiškimus žiniasklaidoje, tokio tikrumo nėra“, – priduriama jame.

2016 metų liepos 20-osios ryte Kijevo centre buvo susprogdintas automobilis, kuriame buvo P. Šeremetas. Žurnalistas mirė vietoje.

Praėjusią savaitę policija atliko virtinę kratų ir pareiškė įtarimus keliems bylos figūrantams. Tą pačią dieną buvo surengta trumpa spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Nacionalinės policijos ir Vidaus reikalų ministerijos vadovai, taip pat Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jie paviešino preliminarius tyrimo rezultatus ir įvardijo įtariamus žudikus.

Buvo sulaikyti trys įtariamieji: karinė slaugytoja Jana Duhar, savanorė ir vaikų gydytoja Julija Kuzmenko, taip pat muzikantas ir „mūšių Donbase veteranas“ A. Antonenka. Taip pat buvo sulaikyti sutuoktiniai Volodyslavas ir Ina Hryščenkos, įtariami vieno verslininko nužudymu, bet figūruojantys ir P. Šeremeto byloje.

Nacionalinės policijos viršininkas Jevhenas Kovalis pareiškė, kad pagrindinis žurnalisto nužudymo motyvas buvo mėginimas destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį šalyje.

Kijevo teismas leido sulaikyti J. Kuzmenko, J. Duhar ir A. Antonenką iki vasario 8 dienos.

VRM informavo, kad žmogžudyste įtariami trys sulaikytieji: karinė slaugytoja Jana Duhar, savanorė ir vaikų gydytoja Julija Kuzmenko, taip pat muzikantas ir „mūšių Donbase veteranas“ Andrijus Antonenka.

„Įtarimai pareikšti pagal [Baudžiamojo kodekso] 115 straipsnį [dėl tyčinės žmogžudystės], vykdomas tyrimas, atliekamos kratos“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Ukrainos VRM atstovas Artiomas Ševčenka.

Anot jo, dar du įtariamieji šioje byloje – sutuoktiniai Vladislavas ir Ina Hryščenkos – šiuo metu yra sulaikyti, bet kaltinimai dėl P. Šeremeto nužudymo jiems kol kas neiškelti.

„Dar dviems figūrantams – sutuoktiniams Hryščenkoms – šioje byloje dar nepareikšti įtarimai. Jie buvo sulaikyti byloje dėl pasikėsinimo nužudyti verslininką Ivano Frankivsko srityje“, – nurodė A. Ševčenka.

Tuo metu vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, komentuodamas įtariamųjų sulaikymą, parašė socialiniame tinkle „Twitter“ tokią žinutę: „Tai yra labai sunkaus ir atkaklaus realių profesionalų darbo rezultatas ir svarbus žingsnis siekiant visiškai išspręsti bylą“.

Kovose su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje dalyvavęs A. Antonenka, šalies specialiųjų pajėgų himno autorius, per „Facebook“ parašė, kad jam pareikšti įtarimai dėl P. Šeremeto nužudymo ir kad jo namuose bus atlikta krata.

Vėliau A. Antonenka žurnalistams sakė, kad jam perskaitė įtarimus, bet jis akto nepasirašė.

„Išgirdau savo pavardę [byloje] dėl nužudymo organizavimo, sprogmenų gamybos... Įvardytas aš, taip pat ponia Kuzmenko – vaikų kraujagyslių kardiochirurgė. Juliją Kuzmenko pažįstu – mes esam draugai“, – kalbėjo jis.

Pripažinimą pelnęs proeuropietiškų pažiūrų baltarusių kilmės 44 metų žurnalistas žuvo 2016 metų liepą, kai jo automobilis susprogo jam važiuojant į darbą viena iš gatvių Kijevo centre.

Ketvirtadienį policija atliko kratas ir pranešė, kad buvo pareikšti įtarimai keliems bylos figūrantams.

Vėliau nacionalinės policijos viršininkas Jevhenas Kovalis per spaudos konferenciją pareiškė, kad J. Duhar, J. Kuzmenko ir A. Antonenka pagrįstai įtariami prisidėjus prie nusikaltimo.

Pasak J. Kovalio, pagrindinis P. Šeremeto nužudymo motyvas buvo mėginimas destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį šalyje.

Pagrindiniais įtariamaisiais laikomas A. Antonenka ir J. Kuzmenko, galimai padėję sprogstamąjį įtaisą po P. Šeremeto automobiliu..

Po šio incidento paskelbtame vaizdo įraše matyti prie automobilio įtartinai besielgiantys vyras ir moteris.

P. Šeremetas rašė populiariam interneto laikraščiui „Ukrainska Pravda“, kurio įkūrėjui Georgijui Gongadzei prieš 16 metų buvo nupjauta galva, šiam pradėjus tirti įtariamus Ukrainos lyderių nusikaltimus.

P. Šeremetas buvo gerbiamas už tai, kad kritikavo Kremlių, bet tuo pačiu metu nežiūrėjo pro pirštus į ukrainiečių valdžios klaidas. Ši žmogžudystė sukrėtė Ukrainą ir yra viena iš daugelio neišspręstų šalies žurnalistų nužudymo ir užpuolimo bylų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad P. Šeremeto nužudymo tyrimas yra „prioritetinis“.

„Deja, mūsų šalyje esama daug daugiau panašių bylų“, – konstatavo jis.

Ketvirtadienį Kijevo meras Vitalijus Klyčko, buvęs bokso profesionalas, sakė, kad sostinės taryba nutarė P. Šeremeto vardu pavadinti vieną parką.

Šis teroro aktas sukrėtė visą glaudžiai tarpusavyje susijusių Ukrainos žurnalistų bendruomenę.

Trečiadienio išpuolis prieš 44-erių Pavelą Šeremetą, laikraščio „Ukrainska Pravda“ skyrelio redaktorių, surengtas praėjus 16 metų nuo šio leidinio steigėjo Geogijaus Gongadzės nužudymo, kuris anuomet sukėlė tamsias politines užuominas.

Buvusioje sovietinėje Baltarusijoje gimęs rusas P. Šeremetas buvo gerbiamas už tai, kad rėžė kritiką ir Kremliui, ir Ukrainai, padariusiai klaidų po atsiskyrimo nuo Maskvos įtakos 2014 metais po revoliucijos, kai šalis pasuko Europos Sąjungos link, bet tuo pačiu metu kilo jau daugiau kaip dvejus metus nesibaigiantis separatistų sukilimas rytuose.

„Ukrainos žurnalistika neteko didžio reporterio“, – sakė 64-erių mokslininkas Kostiantynas Skrypnikas, laukdamas prie įėjimo į Kijevo konferencijų salę, kur vyko atsisveikinimo ceremonija.

„Jeigu už šį nusikaltimą nebus nubausta, tai vėl pasikartos“, – pabrėžė K.Skryopnikas prieš pat pasirodant Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuris atėjo pagerbti P. Šeremeto.

„Manau, kad žurnalistai žudomi tik juodžiausiomis šalies valandomis“, – sakė naujienų agentūrai AFP reporterė Anastasija Ringis.

Ukraina paprašė Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos, kad padėtų ištirti žmogžudystę, kuri pasak P. Porošenkos, galėjo būti užsakyta iš užsienio – taip jis netiesiogiai užsiminė apie Rusiją.

Kijevo teisėsaugininkai kol kas, regis, yra įstrigę šio nusikaltimo tyrime, nes dar nesulaikytas nė vienas įtariamasis.

Laikraščio „Ukrainska Pravda“ vyriausioji redaktorė Sevgil Musajeva-Borovyk yra sakiusi, kad pirmą kartą pajuto pavojų, kai viena tinklalapio steigėjų Olena Prytula ir jos partneris P. Šeremetas pernai pastebėjo esą sekami.

„Į mūsų elektroninį paštą buvo įsilaužta, mūsų pokalbiai telefonui pasiklausomi“, – sakė ketvirtadienį S. Musajeva-Borovyk.

Ji sakė nežinanti, kas įsilaužė į tinklalapio kompiuterinę sistemą, bet įtariamųjų sąrašas esąs ilgas.

Tai ne tik korumpuoti oligarchai, bet ir Kijevui palankūs hakeriai, kurie jau atskleidė asmeninę informacija tūkstančių žurnalistų, kurie akredituoti darbui karo zonoje Ukrainos rytuose.

„Atsisveikinime su P.Šeremetu dalyvauja Lietuvos ambasados Ukrainoje atstovas, laidotuvėse – Lietuvos ambasados Baltarusijoje atstovas“, - BNS informavo Užsienio reikalų ministerija.

44-erių baltarusis žurnalistas P.Šeremetas žuvo trečiadienį sprogus jo automobiliui Kijevo centre. Ukrainos prokurorai paskelbė, kad automobilis sprogo dėl sprogstamojo užtaiso.

Penktadienį Kijeve surengta atsisveikinimo su P.Šeremetu ceremonija, o šeštadienį jis bus palaidotas gimtajame Minske.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius anksčiau šią savaitę P.Šeremetą apibūdino kaip visam demokratiniam pasauliui ir ypač regiono rusakalbei žiniasklaidai svarbų asmenį. Pasak ministro, šis žurnalistas galėjo reikšmingai prisidėti prie kovos su Rusijos propaganda.

„Kai žūva žurnalistas, ypač tas, kuris rašo aštriomis temomis, tai visada kelią nerimą. Esame visi šokiruoti to įvykio ir tikimės, kad bus kruopščiai, skaidriai ir efektyviai ištirtas šis įvykis“, - BNS trečiadienį sakė ministras.

P.Šeremetas nuo 1994-ųjų iki 1995 metų balandžio buvo Baltarusijos valstybinės televizijos savaitinės naujienų ir analitinės laidos „Prospekt“ vedėjas bei prodiuseris. Tą laidą Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka uždraudė likus savaitei iki referendumo, kuriame buvo prašoma leisti padidinti valstybės vadovo galias.

Vėliau P.Šeremetas tapo Baltarusijos laikraščio „Belarusskaja delovaja gazeta“ vyriausiuoju redaktoriumi. Tais pačiais metais jis taip pat pradėjo dirbti Rusijos visuomeninėje televizijoje ORT, o 1996-aisiais paskirtas jos biuro Minske vadovu.

1997 metų liepos 22 dieną P.Šeremetas, kartu su ORT operatoriumi ir vairuotojais, nufilmavo save neteisėtai kertantį Lietuvos sieną ir grįžtantį atgal, demonstruodamas, kad kontrabandininkai gali labai lengvai patekti iš vienos šalies į kitą. A.Lukašenkos vyriausybė tuo metu vykdė kovos su kontrabanda kampaniją ir buvo neseniai sustiprinusi sienų apsaugą.

P.Šeremetas ir jo bendradarbiai buvo sulaikyti pasieniečių, kai peršoko tvorą, kad nufilmuotų nesaugomus ruožus. P.Šeremetas ir jo komandos narys Dmitrijus Zavadskis vėliau buvo apkaltinti neteisėtu sienos kirtimu, „viršijant žurnalistų tarnybines teises“, ir dalyvavimu sąmoksle.

Rusija protestavo dėl tų areštų, o Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC tą incidentą įvardijo kaip abiejų šalių „viešą barnį“. Tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas atšaukė planuotą A.Lukašenkos vizitą Maskvoje, kai tas jau buvo išvykęs – Baltarusijos lyderio lėktuvas nebuvo įleistas į Rusijos oro erdvę.

1998 metų vasario 18-ąją P.Šeremetas buvo nuteistas lygtinai kalėti dvejus metus, o D.Zavadskis – 1,5 metų; jiems taip pat skirta simbolinė 15 JAV dolerių bauda.

2000 metų liepos 7-ąją D.Zavadskis dingo, neatvykęs į susitikimą su P.Šeremetu Minsko oro uoste. P.Šeremetas apkaltino Baltarusijos valdžią dėl jo kolegos dingimo, vadindamas jį kerštu už D.Zavadskio profesinę veiklą, vėliau pridūręs, kad tam žurnalistui buvo žinoma apie Baltarusijos generalinio prokuroro Olego Baželkos naudojamus „mirties būrius“.

1997-ųjų lapkritį P.Šeremetas tapo vienu iš „Chartijos 97“ signatarų. Tame demokratijos šalininkų dokumente buvo reikalaujama, kad „prezidento Aleksandro Lukašenkos administracija liautųsi pažeidinėti pagrindines žmogaus teises ir laisves“.

„Automobilis sprogo Bohdano Chmelnyckio ir Ivano Franko gatvių sankryžoje priešais greitojo maisto restoraną „McDonald's“, – sakoma laikraščio pranešime.

Automobilis priklausė „Ukrainska pravda“ vadovei Olenai Prytuliai, bet jos viduje nebuvo.

Sprogimas driokstelėjo 7 val. 45 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, kai jį vairavo P. Šeremetas.

Apdegęs automobilis sprogimo bangos išmuštais langais stovėjo akmenimis grįstoje gatvėje, apjuostas policijos juostomis.

„Pavelo Šeremeto mirties priežastis – sprogstamojo užtaiso poveikis. Tai nužudymas“, – sakoma žinutėje, paskelbtoje generalinio prokuroro Jurijaus Lucenkos paskyroje.

Prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad žurnalisto žūtis yra „nusikaltimas“ ir „tragedija“.

„Nagrinėjamos visos versijos“

Įstatymų leidėjas ir vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo patarėjas Antonas Heraščenka nepaneigė, kad pagrindinė tikėtino P. Šeremeto nužudymo priežastis galėjo būti jo profesinė veikla.

„Tai, kas nutiko, yra visos žurnalistų bendruomenės tragedija... Neabejotina, kad suveikė sprogstamasis užtaisas, padėtas piktavalių, siekusių nužudyti Pavelą Šeremetą“, – A. Heraščenka sakė televizijai 112.

Pasak jo, bomba tikriausiai buvo susprogdinta per atstumą arba detonavo suveiktus delstiniam sprogdikliui. Tikėtina, kad šio išpuolio vykdytojams buvo žinoma reporterio darbotvarkė.

A. Heraščenka neatmetė galimybės, kad šis sprogdinimas yra susijęs su Rusija, priminęs žinomo žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymą panašiomis aplinkybėmis 2000 metais.

Vidaus reikalų ministro padėjėjas Zorianas Škiriakas savo „Facebook“ žinutėje nurodė, kad bombos galia atitinka 400-600 g trotilo ir kad ji veikiausiai buvo detonuota per atstumą arba delstiniu sprogdikliu.

„Nagrinėjamos visos įmanomos šio žiauraus nusikaltimo versijos“, – sakė Z. Škiriakas, pridūręs, kad įvykio vietoje dirba sprogmenų ekspertai.

Vienas taksistas, vardu Petro, sakė naujienų agentūrai AFP, kad P.Šeremeto automobilis „važiavo Ivano Franko gatve ir sustojo prie posūkio, o tada driokstelėjo sprogimas. Pro priekinį langą išsiveržusios liepsnos kilo iki antro aukšto“.

Taksistas sakė padėjęs ištempti iš degančio automobilio P.Šeremetą, kuris dar buvo gyvas, kai atvyko greitoji pagalba, bet iš skausmo negalėjo kalbėti.

„Kam žudyti?“

P.Šeremetas kelerius metus dirbo laikraštyje „Ukrainska pravda“, kurio įkūrėjas buvo nužudytas G. Gongadzė, tuomečio šalies prezidento Leonido Kučmos oponentas.

„Ukrainska pravda“ vyriausioji redaktorė Sevgil Musajeva-Borovyk sakė AFP mananti, kad P. Šeremetas buvo nužudytas dėl savo „profesinės veiklos“.

„Kam žudyti žurnalistus Ukrainoje? Kažkas tokiu būdu nori destabilizuoti padėtį šalyje“, – pareiškė ji.

P. Šeremetas taip pat dirbo radijuje „Vesti“, į kurį jis važiavo iš savo namų trečiadienio rytą. Ta stotį kai kurie ukrainiečiai vadina prorusiška.

P. Šeremetas paliko sūnų ir dukrą, kurie gyvena Minske. Kaip pranešama, žurnalistas bus palaidotas Baltarusijos sostinėje.

P. Šeremetas pasitraukė iš Rusijos televizijos 1-ojo kanalo (ORT) 2014-ųjų liepą ir persikėlė į Ukrainą, sakydamas, kad žurnalistai, kurių nuomonė neatitinka Kremliaus propagandos, yra „persekiojami“ ir kad Rusijos televizijos vadovų spaudimas dėl reportažų apie tuo metu vykusius opozicijos protestus Kijeve tapo nebepakenčiamas.

„Tiriamosios žurnalistikos pionierius“

Trečiadienį visų trijų šalių žurnalistai ir politikai reiškė užuojautas dėl šios tragedijos.

Maskvoje iškilus žurnalistas Konstantinas von Eggertas (Konstantinas fon Egertas) televizijos „Dožd“ tinklalapyje paskelbė nekrologą, kuriame teigė, kad P. Šeremetas buvo „tiriamosios žurnalistikos pionierius“.

„Jo pagarsėjęs reportažas apie Baltarusijos sienos „neteisėtą kirtimą“ buvo didelė televizijos sensacija 10-ame dešimtmetyje, – sakė K.von Eggertas. – Tai buvo laikai, kai žurnalistas pats viską išbandydavo ir turėdavo už tai sumokėti, susilaukęs kaltinimų savo šalyje.“

P. Šeremetas nuo 1994-ųjų iki 1995 metų balandžio buvo Baltarusijos valstybinės televizijos savaitinės naujienų ir analitinės laidos „Prospekt“ vedėjas bei prodiuseris. Tą laidą Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka uždraudė likus savaitei iki referendumo, kuriame buvo prašoma leisti padidinti valstybės vadovo galias.

Vėliau P. Šeremetas tapo Baltarusijos laikraščio „Belarusskaja delovaja gazeta“ vyriausiuoju redaktoriumi. Tais pačiais metais jis taip pat pradėjo dirbti Rusijos visuomeninėje televizijoje ORT, o 1996-aisiais paskirtas jos biuro Minske vadovu.

1997 metų liepos 22 dieną P.Šeremetas, kartu su ORT operatoriumi ir vairuotojais, nufilmavo save neteisėtai kertantis Lietuvos sieną ir grįžtantis atgal, demonstruodamas, kad kontrabandininkai gali labai lengvai patekti iš vienos šalies į kitą. A. Lukašenkos vyriausybė tuo metu vykdė kovos su kontrabanda kampaniją ir buvo neseniai sustiprinusi sienų apsaugą.

P. Šeremetas ir jo bendradarbiai buvo sulaikyti pasieniečių, kai peršoko tvorą, kad nufilmuotų nesaugomus ruožus. P. Šeremetas ir jo komandos narys Dmitrijus Zavadskis vėliau buvo apkaltinti neteisėtu sienos kirtimu, „viršijant žurnalistų tarnybines teises“, ir dalyvavimu sąmoksle.

Rusija protestavo dėl tų areštų, o Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC tą incidentą įvardijo kaip abiejų šalių „viešą barnį“. Tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas atšaukė planuotą A. Lukašenkos vizitą Maskvoje, kai tas jau buvo išvykęs – Baltarusijos lyderio lėktuvas nebuvo įleistas į Rusijos oro erdvę.

1998 metų vasario 18-ąją P. Šeremetas buvo nuteistas lygtinai kalėti dvejus metus, o D. Zavadskis – 1,5 metų. Jiems taip pat skirta simbolinė 15 JAV dolerių bauda.

1997-ųjų lapkritį P. Šeremetas tapo vienu iš „Chartijos 97“ signatarų. Tame demokratijos šalininkų dokumente buvo reikalaujama, kad „prezidento Aleksandro Lukašenkos administracija liautųsi pažeidinėti pagrindines žmogaus teises ir laisves“.

D. Zavadskis dingo 2000 metų liepos 7-ąją, neatvykęs į susitikimą su P. Šeremetu Minsko oro uoste. P. Šeremetas apkaltino Baltarusijos valdžią dėl jo kolegos dingimo, vadindamas jį kerštu už D. Zavadskio profesinę veiklą, vėliau pridūręs, kad tam žurnalistui buvo žinoma apie Baltarusijos generalinio prokuroro Olego Baželkos naudojamus „mirties būrius“.

2003-aisiais D. Zavadskis buvo oficialiai paskelbtas mirusiu.

JAV dienraštis „The New York Times“ šį reporterį įvardijo kaip „žinomą dėl savo kovingų reportažų apie politinį piktnaudžiavimą Baltarusijoje“ ir vadino „rakštimi Lukašenkos autokratinės vyriausybės šone“.

1999 metais jis pelnė Komiteto žurnalistams ginti (CPJ) Tarptautinės žiniasklaidos laisvės apdovanojimą, o 2002 metais – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) apdovanojimą už žurnalistiką ir demokratiją.