Organizacija, siekianti užkirsti kelią seksualiniam smurtui, prieš keletą mėnesių ėmė rinkti anonimines istorijas, kuriose merginos atvirauja apie siaubingus vairuotojų poelgius.

„Konkrečiai su pavežėjimo paslaugomis susijusiu seksualiniu priekabiavimu ir prievarta, šiuo metu esame gavę šešias moterų istorijas“, – sakė „Ribologija.lt“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė.

Moterų pasakojimai – sukrečiantys. Vienas laikė užrakintas automobilyje, lietė ir ignoravo prašymus išleisti. Kitoms žėrė nepadorius prašymus. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Viena iš istorijų buvo, kai mergina tamsiu paros metu važiavo per miškingą vietovę ir miške vairuotojas kartas nuo karto sustodavo, atsisukdavo į ją ir sakydavo: „Gal tu nori pasibučiuoti?“ – pasakojo R. Butkevičiūtė.

Pavežėjų atstovams šios istorijos žinomos.

„Istorijų tokių pasitaiko. Aišku, reikia turėti omenyje, kad kiekvieną mėnesį Lietuvoje įvyksta milijonai kelionių. Ir tokių incidentų yra vienetai. Kiekvieną tokią istoriją vertiname neigiamai, visada bendradarbiaujame su policija, pateikiame visus duomenis“, – tikino „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.

„Šitos situacijos niekam nėra malonios. Nei patiems pavežėjams, nei keleiviams. Tokie atvejai yra vertintini neigiamai. Iš kitos pusės, gerai, kad jie išeina į viešumą – iš to atsiranda teigiami sprendimai“, – svarstė Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudoka.

Pasak „Ribologijos“ atstovės, moterys dalijasi ne tik priekabiavimo istorijomis, bet ir nuogąstavimais, jog šiuo metu baisu naudotis pavežėjimo paslaugomis.

Dėl vairuotojų priekabiavimo į pareigūnus kreipiamasi retai – esą moterys bijo pasmerkimo.

Ji pajautė, kad lyg ir užmigo, o kai atsibudo, vairuotojas jau bandė ją bučiuoti, nuvilkinėti marškinėlius.

„Merginos istorija buvo tokia, kad ji su „Boltu“ išgėrusi važiavo tamsiu paros metu. Ji pajautė, kad lyg ir užmigo, o kai atsibudo, vairuotojas jau bandė ją bučiuoti, nuvilkinėti marškinėlius. Ji labai išsigando ir šiaip ne taip sugebėjo pabėgti iš mašinos. Bet ji į policijos pareigūnus nesikreipė dėl to, kad buvo išgėrusi, nebuvo liudininkų“, – pasakojo R. Butkevičiūtė.

Tai, kad priekabiavimo aukos itin retai kreipiasi į teisėsaugą, patvirtina ir policija.

„Dėl priekabiavimo yra vienetiniai atvejai. Jei moterys rašytų ne socialiniuose tinkluose, o kreiptųsi į policiją, turbūt būtų žymiai naudingiau“, – sakė Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.

„Turime tokių skaudžių istorijų, kai merginos nenorėjo niekur kreiptis, nes visuomenėje vis dar yra stigma: jei važiavai tamsiu paros metu, jei buvai išgėrusi, vadinasi su tavimi galima daryti vos ne bet ką. Merginos jaučiasi labai nedrąsiai“, – tikino R. Butkevičiūtė.

Nepaisant to, skundų dėl nepriimtino pavežėjų elgesio policija sulaukia gana nemažai.

„Praėjusiais metais, pirminiais duomenimis, yra gauti 58 pranešimai dėl nederamo taksi vairuotojų elgesio. Vyrauja konfliktinės situacijos, nemandagus elgesys“, – sakė R. Matonis.

Socialiniuose tinkluose neseniai nuskambėjo istorija, kai „Bolt“ pavežėjas esą sumušė keleivį. Į Kaune nutikusį įvykį buvo iškviesti medikai ir policija. Tiesa, pats vairuotojas aiškino, kad ne jis, o keleivis elgėsi netinkamai ir tą neva įrodys vaizdo registratorius.

„Yra gautas pareiškimas ir šiuo metu vyksta aplinkybių patikslinimas“, – teigė R. Matonis.

„Bolt“ vadovai tikina siekiantys užkirsti kelią netinkamam vairuotojų elgesiui ir žada periodiškai tikrinti visų pavežėjų tapatybę.

„Stengiamės spręsti technologiniu būdu. Naujausia priemonė – automatinis asmenybės patvirtinimas, kai vairuotojai reguliariai turi padaryti asmenukę. Šiuo metu pusei vairuotojų tas yra taikoma. Vasario viduryje tai jau turėtų būti pritaikyta pilnai“, – sakė A. Pacevičius.

„Bolt“ pavežėjų programėlėje veikia automatinis vairuotojo paskyros blokavimas. Tai nutinka tuomet, kai pavežėjo įvertinimas nukrenta žemiau 4,7 balo.

Anot Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Astos Kažukauskienės, patikrinimai vyks nuo ryto iki vėlaus vakaro.

„Kasdien tam bus skiriami keturi–penki ekipažai, kurie vairuotojų patikrinimus rengs nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, visoje Klaipėdos apskrityje. Priemonės bus rengiamos ne tik miestų ar rajonų centruose, bet ir atokesnėse apskrities vietovėse. Vairuotojų blaivumo kontrolę taip pat vykdys ir kitų Klaipėdos apskrities VPK struktūrinių padalinių pareigūnai“, – informavo A. Kažukauskienė.

Policija ragina būti supratingais, nevairuoti išgėrus ir neleisti to daryti savo pažįstamiems ar artimiesiems.

Pasinaudoti taksi ar pavežėjų paslaugomis tikrai būtų saugiau, tuo labiau, kad ir eismo sąlygos išlieka labai sudėtingos.

„Pasinaudoti taksi ar pavežėjų paslaugomis tikrai būtų saugiau, tuo labiau, kad ir eismo sąlygos išlieka labai sudėtingos“, – priminė Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė.

Pareigūnai taip pat įspėja, kad išvažiuojant iš namų, reikėtų pasirūpinti savo namų saugumu – patikrinti ar uždaryti visi langai, užrakintos duris, įjungti signalizaciją, jei tokia yra įrengta.

Informacijos apie planuojamas išvykas ar keliones neskelbti socialiniuose tinkluose.

Automobilių salonuose, net ir pastačius juos trumpam, nereikėtų palikti vertingų daiktų. Nakčiai automobilius patariama statyti saugomoje, vaizdo kameromis stebimoje ar bent jau gerai apšviestoje vietoje.

Jei per šventes ketinama naudoti pirotechnikos priemones, su jomis taip pat rekomenduojama elgtis labai atsargiai, paisyti gamintojų nurodymų, kad nenukentėtumėte patys, jūsų ar kitų asmenų turtas.

Pasiūlė saldainių

"Klaipėdos" skaitytoja Karina pasidalino savo patirtimi su pavežėju, kurį išsikvietė skubėdama į renginį mieste. Moteris prisipažino, kad įsėdusi į mašiną labai nustebo.

Prie automobilio salono dėtuvės buvo priklijuotas Ukrainos vėliavos lipdukas, skambėjo ukrainietiška muzika.

Tačiau labiausiai Kariną nustebino ne tai.

"Vos tik įsėdau, vairuotojas pasiūlė pasivaišinti dviejų rūšių šokoladiniais saldainiais, atsigerti negazuoto vandens, kuris buvo užkištas už vairuotojo sėdynės kišenėlės, iš viso mačiau keturis buteliukus. Negana to, pasiūlė įsijungti kokią noriu muziką, nors keliavau tik 12 minučių. Kelionės pradžioje vyras pasisveikino angliškai, o išlipus nepamiršo palinkėti gražios dienos", – pasakojo moteris.

Egiptietis kalbėjo lietuviškai

Kita klaipėdietė Daiva pasakojo savo įspūdžius po pabendravimo su pavežėju.

"Vykdama namo išsikviečiau taksi. Man įsėdus vairuotojas pasiūlė kramtomosios gumos. Po to pasitikslino, ar nurodytas adresas – teisingas. Labai nustebau sužinojusi, kad vairuotojas – egiptietis, puikiai kalbantis lietuviškai. Sakė, kad jau ketverius metus gyvena Lietuvoje. Man išlipant ne tik paklausė, kur būtų patogiau sustoti, bet ir atidarė automobilio dureles. Jo elgesys, palyginti su mūsų vyrų, stebinantis – mandagumas, paslaugumas moteriai. Lietuviai galėtų iš užsieniečių daug ko pasimokyti", – gyrė moteris.

Lietuviai galėtų iš užsieniečių daug ko pasimokyti.

Klaipėdietė džiaugėsi, kad užsieniečiai, skirtingai negu lietuviai, darbo klientų aptarnavimo srityje, ypač kai reikia aptarnauti moterį, nelaiko žeminančiu dalyku.

"O mūsiškiai jaučiasi visur ponai ir nuo jų dvelkia atsainumas, nepagarba. Žiūri į tave kaip į piniginę", – baisėjosi Daiva.

Anglų kalba – 13 proc.

Nors "Bolt" programėle besinaudojančių vairuotojų duomenys apie tautybę nėra renkami, pastebima, kokias kalbas dažniausiai renkasi pavežėjais dirbantys vairuotojai.

"Bolt" platforma sulaukia Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dėmesio, nes tai palyginus paprastas būdas legaliai užsidirbti. Be to, vairuotojo prieiga veikia įvairiomis pasaulio kalbomis. Pavyzdžiui, į Lietuvą atvykę ukrainiečiai, nemokantys angliškai ir nenorintys vartoti rusų kalbos, veiklą vykdo ukrainietiška "Bolt" programėlės versija", – pasakojo "Bolt" vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.

Registruodamiesi "Bolt" vairuotojai privalo turėti savo individualios veiklos pažymėjimą ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) išduotą leidimą.

"Pagal duomenis, didžioji dalis vairuotojų – 74 proc. – naudoja lietuvišką programėlės versiją. Nors 13 proc. vairuotojų tą daro anglų kalba, o 11 proc. renkasi rusų kalbą, tai toli gražu nereiškia, kad visi jie užsieniečiai – nemaža dalis šių vartotojų taip pat Lietuvos piliečiai, kurie tiesiog pripratę dirbti anglų ar rusų kalbomis. Kitas kalbas paskyroje renkasi maždaug 1 proc. vairuotojų, tarp jų – arabų, azerbaidžaniečių, kazachų, turkmėnų, ukrainiečių ir daug kitų kalbų", – pažymėjo A.Pacevičius.

Puiku: teigiama, kad užsieniečiai vairuotojai su moterimis Klaipėdoje elgiasi pagarbiau negu lietuviai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Yra reikalavimų

Nuo šių metų liepos 1-osios pavežėjams ir taksi paslaugas teikiantiems asmenims leidimą už atlygį lengvaisiais automobiliais vežti keleivius išduoda LTSA.

Leidimai, kuriuos vežėjams iki liepos 1 d. išdavė šalies savivaldybės, galioja ir toliau.

Reikalavimai vežėjams nesikeičia, tad norintieji užsiimti pavėžėjimo ar taksi veikla ir gauti leidimą turi atitikti šiuos reikalavimus: turi būti įregistruota individuali veikla; ne mažesnis nei dvejų metų lengvojo automobilio vairavimo stažas; neturėti mokestinės nepriemokos; turi būti Lietuvoje registruoto automobilio, kuriuo teiks paslaugas, savininkas arba valdyti šį automobilį kitu teisėtu pagrindu; turi būti sumokėjęs valstybės rinkliavą.

Valstybės rinkliava – aštuoni eurai į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Pavežėjų automobiliai nėra žymėti, tačiau turi turėti specialų mėlyną skiriamąjį ženklą automobilio išorėje matomoje vietoje. Pavežėjo automobilis turi būti be plafono ar taksi automobilio registracijos ženklo.

Taksi įmonių automobiliai yra su plafonais, kelionės kainą skaičiuoja taksometras, o vairuotojai užsakymus gauna per taksi dispečerinę.

Pagrasino pistoletu?

Tarp pavežėjų ir taksi vairuotojų atsiranda ir tokių, kurie sukelia grėsmę keleiviams. Pasitaiko ir atvirkščiai – keleiviai grasina vairuotojams. Pareigūnai nusikaltusiųjų tautybių nenurodo, galima tik spėlioti, ar taip pasielgė lietuviai.

"Atvejų, kai taksi ar pavežėjų paslaugomis pasinaudoję klientai, dažniausiai neblaivūs, grasina vairuotojams, apgadina jų automobilius ar pasišalina nesumokėję, būna. Spalį gautas pranešimas, kad taksi vairuotojas, veždamas keleivį, jam galbūt pagrasino daiktu, panašiu į pistoletą. Keleivis po to atidavė 1,8 tūkst. eurų, pasišalino iš taksi automobilio. Įvykio aplinkybės dar tikslinamos", – sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.

Įvykių suvestinės duomenimis, spalio 2 d. 4.26 val. Sulupės g. Klaipėdoje įvyko konfliktas tarp pavežėjo ir keleivio dėl to, kad vairuotojas paprašė keleivio prisisegti saugos diržą. Paprašius nepaklusnaus keleivio išlipti, šis nepakluso.

Įsiplieskus konfliktui, įširdęs keleivis išlipęs taip trenkė į automobilio "Toyota Auris" galinį kairės pusės langą, kad stiklas išdužo. Kaltininkas paskubėjo dingti Žvejybos uosto mikrorajono kiemuose.

Vairuotojas išsikvietė policiją ir oficialiai užfiksavo patirtą žalą. Savo pareiškime jis nurodė, kad nuostolis siekia 180 eurų.

Andromeda Grauslienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dergė viešoje vietoje

Šią vasarą vienas uostamiesčio centre gyvenantis klaipėdietis susidūrė su nemaloniu "Bolt" pavežėjo elgesiu viešoje vietoje. Vyras pasakojo, kad lietuvių tautybės vairuotojas dienos metu prie jo namo sienos atliko gamtinius reikalus.

"Tarpuvartėje prie savo namų pastebėjau besišlapinantį vyriškį. Kad tai yra "Bolt" vairuotojas, pamačiau dėl šio ženklo ant jo automobilio. Privažiavęs savo automobiliu "užkirtau" jam kelią. Nusišlapinęs jis grįžo prie savo automobilio ir manęs paprašė pasitraukti, tačiau nesutikau", – pasakojo klaipėdietis.

Taksi automobilių vairuotojai pagal galiojančius teisės aktus vairuoti privalo visiškai blaivūs.

Pavežėjas pradėjo atsiprašinėti ir teisintis, kad neturėjo laiko užsukti į tualetą. Klaipėdietis, nekreipęs dėmesio į pasiaiškinimus, iškvietė policijos pareigūnus.

Atvykę pareigūnai surašė įvykį ir dėl netinkamo vairuotojo elgesio patarė pranešti "Bolt" atstovams. Jie esą į skundus atsižvelgia ir vairuotojus drausmina.

Trenkė į veidą

Šią vasarą 58-erių taksi vairuotojas patyrė skaudžių sužalojimų, veždamas 62 metų keleivį. Nukentėjusysis nurodė, jog važiuojant Liepų gatve gavo netikėtą smūgį – automobilio keleivis ranka trenkė vairuotojui tiesiai į veidą.

Kas galėjo išprovokuoti tokį keleivio elgesį – nežinia. Smurtautojui pareigūnai įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą.

Atsakomybė už žmogaus sužalojimą priklauso nuo nusikalstamos veikos pobūdžio ir sužalojimų sunkumo.

"Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų teigimu, lengvųjų automobilių, kuriais vežami keleiviai už atlygį pagal užsakymą, taksi automobilių vairuotojai pagal galiojančius teisės aktus vairuoti privalo visiškai blaivūs. Jei tokių automobilių vairuotojams nustatomas iki 0,4 prom. neblaivumas, jiems gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų (pagal LR ANK 422 str. 2 d.). Jei nustatomas didesnis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – gresia tokia pati atsakomybė kaip ir visiems kitiems vairuotojams", – informavo A.Grauslienė.

Trečiadienį policijos pareigūnai visoje Lietuvoje vykdė akciją „Nežvairuok“, skirtą nedrausmingiems vairuotojams, naudojantiems mobiliuosius telefonus.

„Lietuvos kelių policijos tarnyba įgyvendina priemonę, kurios tikslas – patraukliau paskleisti žinią apie taisykles ir baudas. Norime įspėti vairuotojus, kad telefonu naudotis negalima vairuojant, kai turime būti susikaupę tik vairavimui“, – teigė kelių policijos atstovė Jorūnė Liutkienė.

Buvo stabdomi ir nieko nepažeidę vairuotojai, tik jiems vietoje įspėjimo buvo padėkota už Kelių eismo taisyklių (KET) laikymąsi. 

„Visada, kai kelių policijos pareigūnai sustabdo žmogų, darantį pažeidimą, jam yra išrašoma bauda. Tokiu atveju, kada naudojamasi telefonu, gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Jei vairuotojas antrą kartą padaro tokį pažeidimą, jis gali netekti teisės vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių. Smagiausia tai, kad mes jau daugiau kaip valandą dirbdami čia, Vilniaus gatvėse, užfiksavome labai mažai pažeidėjų. Turbūt galime tikėtis, kad žmonės atsakingiau vairuoja ir paiso KET“, – pozityviai kalbėjo J. Liutkienė.

Dažnai vairuotojai pervertina savo galimybes ir galvoja, kad gali lengvai atlikti keletą veiksmų vienu metu, tačiau kelių policijos atstovė primena, kad naudodamiesi telefonu vairuodami rizikuojate ne tik savo, bet ir kitų saugumu.

„Žvilgčioti [į telefoną] kaip ir nedraudžiama, bet naudotis draudžiama. Mes visi tampame truputį priklausomi nuo tų telefonų. Vieni galvoja, kad yra labai įgudę ir „man tikrai nieko neatsitiks“, kiti griebia tą telefoną ir į jį pažvelgus kyla noras atsakyti į tą žinutę ar kažką. Dėl to bauda yra pakankamai didelė. Tiesa, pirmą kartą sustabdytas žmogus gali gauti pusę baudos – 30 eurų. Vis tiek neverta rizikuoti, turime atsiminti, kad mes rizikuojame savo ir kitų saugumu“, – priminė J. Liutkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis daugiau vairuotojų pažeidžia KET naudodamiesi telefonu vairuodami.

Telefono paėmimas į rankas jau yra pažeidimas, nebūtina atsakyti į skambutį.

„Pažeidimų šiek tiek daugėja. Pernai turėjome 42 tūkst. tokių pažeidimų per visus metus, o šiemet per pusmetį jau turime virš 25 tūkst. pažeidimų. Yra tiek daug priemonių pastebėti, užfiksuoti tą vairuotoją, yra tiek daug sklaidos, kai įvairiomis formomis primenama apie taisykles, bet vis tiek žmonės daro tuos pažeidimus ir negalvoja nei apie save, nei apie kitą“, – teigė J. Liutkienė.

Kalbintas policijos pareigūnas vardino telefonais besinaudojančių vairuotojų pasiteisinimus.

„Dauguma vairuotojų teisinasi: „aš tik pažiūrėjau, kiek valandų“, „supypsėjo telefonas, dėl to paėmiau į rankas“ ir pan. Bet telefono paėmimas į rankas jau yra pažeidimas, nebūtina atsakyti į skambutį“, – tvirtino kelių policijos pareigūnas.

Jis pasidalino istorija, kuomet demonstratyviai patruliuojančius pareigūnus filmavęs vairuotojas pasirodė dar ir neturintis teisių.

„Neseniai stovėjome ir važiavo pavežėjimu užsiimantis vairuotojas, kuris pro langą demonstratyviai filmavo mūsų stovinčias mašinas. Aš dar jį balsu sudrausminau, sakau, negalima naudotis telefonu, bet jis nesureagavo. Nuotoliniu būdu jam surašius protokolą paaiškėjo, kad iš jo atimta teisė vairuoti. O jis dirba pavežėju vienoje įmonėje. Čia visai nesenas atvejis“, – istoriją prisiminė pareigūnas.

Už pažeidimą pareigūnai gali surašyti protokolą nuotoliniu būdu nė nesustabdę vairuotojo.

„Kadangi mūsų tarnybiniuose automobiliuose yra įmontuotos kameros, mes pasižiūrėję pamatėme jo [automobilio] valstybinį numerį ir išsiuntėme tai įmonei protokolą, o ji jau nurodė, kas konkrečiai tą dieną vairavo tą automobilį“, – procesą nupasakojo pareigūnas.

Atvirkštinė reakcija

23-ejų metų bedarbiai Karolis Jancevičius ir Gvidas Songaila išgarsėjo po išpuolio prieš vieną Marijampolės pavežėją, kurią, grasindami peiliu, privertė pernykštės gruodžio 8-osios vakarą vežti juos į Kauną. Ir išlipę iš šios situacijos įkaite tapusios jaunos moters automobilio Lapių apylinkėse – Šatijų kaime, pabėgo nesusimokėję už paslaugą.

Akiplėšos surasti operatyviai, nes atvažiavo tada nemokamai iš Marijampolės beveik iki pat savo namų minėto kaimo sodininkų bendrijoje, dėl ko ir buvo pakrikštyti naujais pretendentais į bukiausius nusikaltėlius. Be to, nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo dėl grasinimo nužudyti šią pavežėją, vienas iš jų – K.Jancevičius po savaitės taip pat pasielgė ir su vienu „Bolt“ pavežėju Kaune, kurį taip pat, būdamas neblaivus, susistabdė gatvėje, o po to paliko be atlygio. Tačiau, anot šio nukentėjusiojo, iš jo piniginės dar buvo pagrobta ir 90 eurų.

Apie abu minėtus atvejus įtariamieji kalba vienodai – esą pavežėjai linkę sutirštinti spalvas, keršydami už apgaulę. Nebuvo jokio peilio ir niekas nepagrobė jokių pinigų.

Tačiau iškalbingiausia turbūt aplinkybė, kad minėtą „Bolt“ pavežėją iš Marijampolės K.Jancevičius su G.Songaila kaltinami nuskriaudę po jų apklausų tądien Marijampolės policijoje, po kurių jie dar nemokamai papietavo, užsigerdami penkiais alkoholiniais kokteiliais, vietinėje picerijoje, ir tada jau išsikvietė šią pavežėją, kad parvežtų juos į Kauną, nors neturėjo pinigų ir tam.

Būtent minėtą apklausą policijoje, kaip ir ankstesnį savo teistumą, K.Jancevičius linkęs naudoti kaip skydą, ginantis nuo kaltinimo grasinus nužudyti pavežėją. Esą, kaip jis galėjo eiti į apklausą policijoje su peiliu? Ir esą Kauno apylinkės teismas, pernai rudenį už vairavimą išgėrus be kitų bausmių jam skyręs ir įkalinimą naktimis namuose, kaltas dėl to, kad jis turėjo tą vakarą taip skubėtis į juos.

Scenarijai kartojosi

Minėta bausmė – 30-ies parų areštas, atidedant jo vykdymą keturiems mėnesiams ir skiriant intensyvią priežiūrą apykojės pagalba bei įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, tuo pačiu uždraudžiant tris metus vairuoti transporto priemonę ir išieškant BMW, su kuriuo jis įkliuvo neblaivus, vertę – 3 tūkst. eurų, buvo atpildas K.Jancevičiui už jau antrą tokį patį nusikaltimą. Pirmą kartą neblaivus prie vairo šis Sargėnuose gyvenamąją vietą deklaravęs kaunietis įkliuvo 2019-aisiais, tačiau buvo tada atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Gana iškalbingai bando K.Jancevičius išsisukti ir nuo kaltinimų nuskriaudus minėtus pavežėjus. Esą ta mergina, kuri juos parvežė iš Marijampolės į Šatijus, išgirdusi apie jų kelionės tikslą, pati išjungė skaitliuką, taip atšaukdama kelionę, kad gautų atlygį už ją grynais ir nereikėtų mokėti mokesčių „Bolt“. Tačiau šiai apgaulei nepavykus, nes pati buvo pergudrauta, ji susigalvojo versiją apie peilį – kaip pasiteisinimą. O šią pavežėją jie pergudravo paprastai – pasakė, kad eina pasiimti daiktų ir važiuos atgal su ja į Marijampolę, tačiau negrįžo.

Keliai su apgautosios kolega iš Kauno, anot K.Jancevičiaus, jį suvedė po kelių bokalų alaus. Ir taip pat skubant vykdyti jau minėto teismo įpareigojimo būti naktimis namuose, nors jau buvo apie 3 val. nakties. Bet esą pakeliui į Šatijus jis dar paprašęs nuvežti jį pas močiutę, gyvenančią Sargėnuose, iš kurios pasiėmė bulvių maišą. Todėl, atvykęs į Šatijus, jis, nešinas šiuo maišu, pabėgti nuo pavežėjo, pagrobęs iš jo piniginės 90 eurų, tikrai negalėjo. Tai – taip pat šio pavežėjo kerštas, supratus apgaulę, nes pasakęs, kad nuneš maišą su bulvėmis ir grįš bei vėl važiuos į Kauną, jis pradingo nakties tamsoje.

Dalis nusikaltimų įamžinta

Panašu, kad minėti išsisukinėjimai buvo viena iš priežasčių, kodėl tada neskubėta kreiptis į teismą dėl K.Jancevičiaus ir G.Songailos suėmimo, skiriant jiems švelnesnes kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijoje ir rašytinį pasižadėjimą niekur neišvykti.

Tačiau sausio viduryje jie jau buvo atvežti į Kauno apylinkės teismą, kurio buvo prašoma juos suimti. Pareigūnų kantrybė trūko paaiškėjus, kad šie jauni vyrai ir toliau linkę parazituoti – du kartus apvogė maisto prekių parduotuvę Lapėse. G.Songaila tai padarė sausio 11-osios vidurdienį, K.Jancevičius – sausio 15-osios pavakarę. Abu, panaudodami tą patį triuką, kai priėję prie kasos su pirkiniais, kuriuos rengėsi pavogti, jie paprašė kasininkės, kad ši dar paduotų kavos pakelį. O, kai kasininkė užsisuko tai padaryti, nėrė su visais pirkiniais, už kuriuos nesusimokėjo, per duris.

Beje, abiem atvejais tarp ilgapirščių grobio buvo ir alaus arba degtinės. Jie teisinosi norėję dar išgerti po „vakarykščio“ ir valgyti, bet neturėjo pinigų, todėl ir nusprendė apvogti šią parduotuvę. Ir to jie jau neneigė, nes jų nusikaltimus buvo įamžinę vaizdo kameros.

Prieš kreipiantis tada į teismą dėl šių akiplėšų suėmimo peržiūrėtos ir kitos dėl panašių išpuolių jų atžvilgiu pradėtos bylos. Paaiškėjo, kad per pusantro mėnesio – nuo pernykščio lapkričio iki šių metų sausio, t.y. per arešto vykdymo K.Jancevičiui atidėjimą, jie net aštuonis kartus nemokamai papietavo su alkoholiu keliuose Šilainių restoranuose, kavinėse ar picerijose už daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų. O į šių aferų pabaigą įsigudrino nuskriausti ir jau minėtus pavežėjus. Be to, panašu, kad šių akiplėšų apetitas augo tiesiog akyse, nes prieš tai už panašius nusižengimus jie buvo baudžiami tik administracine tvarka, o dabar jau, atsižvelgiant į padarytą žalą, jau pradėjo daryti ir baudžiamuosius nusižengimus. Tačiau, panašu, kad žinodami, koks žalos dydis jau yra laikomas nusikaltimu su visomis šiuo atveju gresiančiomis pasekmėmis, stengėsi, kad jų nemokamos vaišės šios sumos neviršytų.

Karolis Jancevičius/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Auga ne tik apetitas

Nuo K.Jancevičiaus ir G.Songailos, kuris iki tol buvo neteistas, nukentėję minėtų maitinimo įstaigų darbuotojai apie juos pasakojo panašiai – kad šie klientai pas juos pietavo bei vartojo alkoholį mažiausiai kelias valandas, vis išeidami laukan parūkyti. Tačiau palikdami ant stalo savo daiktų – rankinę, mobilųjį telefoną ar striukes. Ir taip užmigdę įstaigos darbuotojų budrumą. Kol, jiems per ilgai negrįžtant, buvo pastebėta, kad laukan išeita su striukėmis bei pasiėmus telefoną. O vienu atveju ant stalo likusi apgavikų rankinė buvo ir be pinigų, ir be dokumentų.

Prisipažino K.Jancevičius su G.Songaila ir dėl šių baudžiamųjų nusižengimų, nes ir šie buvo įamžinti vaizdo kamerų. Vasario viduryje, kai ėjo į pabaigą jų suėmimo terminas dėl išpuolių prieš pavežėjus bei Lapių parduotuvėje, Kauno apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu už minėtus nemokamus pietus skyrė K.Jancevičiui 60 parų areštą, o G.Songailai – pusantrų metų laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra apykojės pagalba bei įpareigojant naktimis būti namuose, nekeisti gyvenamosios vietos be pareigūnų žinios ir įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Be to, abu įpareigoti per 12 mėnesių atlyginti minėtoms maitinimo įstaigoms padarytą žalą.

Už grasinimą nužudyti Marijampolės pavežėją K.Jancevičiui su G.Songaila jau gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų. O už atviras vagystes Lapių parduotuvėje bei tokį patį išpuolį prieš Kauno pavežėją – net įkalinimas iki šešerių metų.

Gudrauja ir toliau

Pamatę prieš šiandieninį teismo posėdį žiniasklaidos fotoobjektyvus, ir K.Jancevičius, ir G.Songaila nelabai norėjo būti fotografuojami, kas verčia daryti prielaidą, kad galimai dar ne visi nukentėjusieji nuo jų kreipėsi pagalbos į teisėsaugą.

Ginti G.Songailos nuo fotografavimo puolė ir šio advokatas, tačiau gavo atkirtį iš kitų šio teismo proceso dalyvių, kad posėdis nėra uždaras.

G.Songaila, deklaravęs gyvenamąją vietą Kaune, Romainiuose, tačiau kaip faktinę savo gyvenamąją vietą teisėsaugininkams nurodęs Jonavos rajono Užusalių seniūniją, nors iš tikrųjų bylon sugulusių įvykių metų glaudęsis pas K.Jancevičių Šatijuose, į teismo posėdį atvyko pats. K.Jancevičių, kuriam už nemokamas puotas buvo skirta jau minėta arešto bausmė, pristatė policijos konvojus.

Tačiau atversti šiandien jų bylos nepavyko. Viena iš priežasčių – G.Songailos pareiškimas, kad jis nėra susipažinęs su kaltinamuoju aktu, nors prokuroras teigė jį išsiuntęs šio teisiamojo nurodytu elektroninio pašto adresu. Į tai G.Songaila atkirtęs, kad šiuo metu jo elektroninio pašto adresas – kitas.

Gvidas Songaila/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Be to, šiandien neatvyko visi šio teismo proceso dalyviai. Nors toliausiai gyvenanti minėta pavėžėja iš Marijampolės, vienintelė iš nukentėjusiųjų prašanti iš teisiamųjų moralinio atlygio, kurį įvertino 500 eurų, kaip paaiškėjo, bergždžiai turėjo įveikti tokį kelią.

Tarptautinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos skaičiuoja, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kaimynines šalis gali pasiekti daugiau kaip 5 mln. nuo karo bėgančių žmonių. Didelė dalis jų patrauks į ES valstybes, gavę ten prieglobstį, rūpinsis galimybėmis išgyventi ir padėti artimiesiems.

Lanksčiausia ir prieinamiausia įsidarbinimo forma pastaruoju metu – paslaugų teikimas per įvairias platformas. Skaičiuojama, kad besinaudodami jomis 2021 m. ES, pavyzdžiui, pavežėjimo ar maisto pristatymo paslaugas teikė daugiau nei 28 mln. žmonių. Tikimasi, kad iki 2025 m. jų skaičius pasieks 43 mln.

Tokia veiklos forma suteikia galimybę planuoti savo darbo ir poilsio laiką, siūlo lanksčią apmokėjimo sistemą, vienu metu leidžia naudotis keliomis platformomis. Visa tai gali būti apribota, priėmus EK direktyvos pasiūlymą dėl paslaugų teikimo per platformas.

Joje numatyta, kad tam tikrus kriterijus atitikę kurjeriai, maisto pavežėjai ir kiti, paslaugas teikiantys per tokias programėles kaip „Bolt“, „Wolt“ ir t.t., bus prilyginti darbuotojams. Norintiems jais tapti užsieniečiams reikės gauti leidimą dirbti, pereiti sudėtingas ir painias migracijos procedūras. Lietuvoje tai gali užtrukti nuo dviejų iki penkių mėnesių. Visą šį laiką nuo pat atvykimo į šalį būtų galima skirti finansiniam stabilumui užsitikrinti.

Apie laisvę užsidirbti

Vienas direktyvos tikslų – padidinti darbuotojų ir darbdavių teisinį tikrumą. Kitaip tariant, per skaitmenines platformas dirbančius asmenis prilyginti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Direktyvos pasiūlyme yra pateikiamas kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar platforma yra darbdavys, sąrašas. Platformų, atitikusių bent du reikalavimus, paslaugas teikiantys partneriai turėtų gauti darbuotojo statusą. EK teigia, kad tai teiktų didesnę naudą paslaugas teikiantiems asmenims, pavyzdžiui, jie įgytų teisę į mokamas atostogas, apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų, nedarbo ar ligos išmokas. Tačiau apie jokius galimus neigiamus padarinius nė neužsimenama.

Kai kurias paslaugų suteikimo per platformas sąlygas, pavyzdžiui, apmokėjimo sistemą ir lankstumą, žmonės laiko palankiomis ir patraukliomis.

Dinamišką ir sparčiai augantį rinkos segmentą reguliuoti užsimojusi EK pro pirštus praleidžia svarbiausius darbo per platformas bruožus. Vien tai, kad toks bendradarbiavimo būdas atsirado ir plėtojasi greičiau, nei buvo galima tikėtis, augindamas ne tik tarptautinius, bet ir vietos lygmens rinkos žaidėjus, rodo jo reikšmę vartotojams ir patrauklumą patiems paslaugų teikėjams.

Nuolat augantis asmenų, paslaugas teikiančių tokiose platformose kaip „Uber“, „Wolt“, „Lyft“, „BlaBlaCar“ ar „Bolt“, skaičius rodo, kad kai kurias paslaugų suteikimo per platformas sąlygas, pavyzdžiui, apmokėjimo sistemą ir lankstumą, žmonės laiko palankiomis ir patraukliomis. Tai rodo žmonių norą atsiriboti nuo darbo santykių ir su jais susijusių darbo veiklos apribojimų. Paprastai asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, neturi laisvės rinktis darbo valandų, dienos krūvio, kaip ir galimybės vieną dieną nuspręsti, kad nedirbs ir vyks pailsėti.

Be to, populiarėjanti darbostogų koncepcija pavežėjams jau tampa įprasta – jie jau yra atradę galimybę, pavyzdžiui, vasarą iš savo namų Kaune nuvykti į Klaipėdą prie jūros ar į kitą Europos šalį ir ten derinti poilsį su darbu, nes pavežėjimo platformos programėlė neriboja, kur galima teikti paslaugas. Svarbu ir tai, kad niekas neįkalintas vienoje platformoje – bet kada galima atsijungti nuo programėlės ir pereiti dirbti pagal darbo sutartį į, pavyzdžiui, transportavimo paslaugas teikiančią bendrovę.

Lengviau surasti vieniems kitus

Dėl platformų ir veiklos per jas ypatybių negalima tikėtis, kad jos paslaugų teikėjams užtikrins stabilias pajamas ir darbo krūvį. Atitinkamai ir patys platformų operatoriai nesitiki, kad kurjeriai ar pavežėjai dirbs stabiliai. Vietoje to platforma paslaugos užsakovui ir paslaugos teikėjui siūlo lengvesnio susietumo paslaugą. Ši paslauga susieja asmenį, kuriam reikia kažkur nukeliauti, ir savarankiškai dirbantį asmenį. Šiuo atveju platforma tik laiduoja lengvesnį vartotojų ir savarankiškai dirbančiųjų susietumą, iš jos jie perka ne ką kitą, o lengviau kontaktuoti leidžiantį būdą.

Kaip vieną iš lemiamų kriterijų nustatant, ar tarp šalių susiklostė darbo santykiai, EK įvardija reitingavimą. Arba – informacijos apie paslaugos kokybę vertinimą. Tačiau dažnu atveju ne platforma, o jos naudotojai vertina vienas kitą. Pavyzdžiui, pavežėjimo paslaugas užsakantis asmuo įvertina vairuotojo suteiktos paslaugos kokybę (maršrutą, vairavimo stilių, mandagumą ir pan.), ir vairuotojas gali įvertinti savo klientą (pavyzdžiui, ar keleivis nepriteršė automobilio, ar nekėlė konflikto ir pan.). Analogiškai ir užsakant maisto – vartotojas vertina, ar kurjeris nevėlavo, ar maistas atvyko tinkamos temperatūros ir pan. Taip platformos naudotojams suteikiamas didesnis skaidrumas dėl paslaugų ir kas jas teiks, taip pat ir kokio keleivio galima tikėtis (jeigu įtartinai įvertinta – atsisakyti).

Įsigaliojus šiuo metu siūlomiems europiniams reguliavimams, siekdamos išvengti reikalavimo įforminti darbo santykius, platformos, tikėtina, panaikins reitingavimo sistemą. Tai neigiamai paveiks tiek paslaugų teikėjus, tiek ir gavėjus, nes jie neturės jokios informacijos apie kitą paslaugos šalį. Su reitingavimu susiję reikalavimai yra susietumo paslaugos gavimo sąlyga.

Galimybės veikti – naudingesnės

Griežtesnis reguliavimas ir darbo standartų nustatymas platforminiam darbui gali turėti neigiamą poveikį sektoriui, vartotojams, nacionalinei ekonomikai ir ES. Visų pirma, tai paneigtų pačią darbo per interneto platformas esmę, o Direktyvoje siūlomas darbo standartų taikymas sumažintų paslaugų pasiūlą ir padidintų jų kainą vartotojams. Dėl to daugelis platformų darbuotojų netektų pajamų, sumažėtų ir galimybės veikti per platformas.

Tiek vartotojų, tiek paslaugų teikėjų interesus geriausiai atlieptų konkurencijos tarp platformų skatinimas. Tik stebėdamos kitas ir konkuruodamos jos gali siekti geresnių paslaugų vartotojams teikimo ir sąlygų darbuotojams užtikrinimo. Kuo daugiau rinkoje platformų, tuo didesnė konkurencija dėl kainų, paslaugų įvairovės, didesnis ir užsakymų vykdytojų poreikis. Priešingu atveju, pagal darbo santykių tradicijas už maistą per valstybines šventes gali tekti mokėti dvigubai, o kurjeriai nebūtinai gaus didesnį atlygį.

Galiausiai, atsižvelgiant į situacijos neapibrėžtumą, EK direktyvos dėl paslaugų teikimo per platformas priėmimas sumažintų galimybių nuo karo bėgantiems žmonėms koridorių.

Savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio, pareigūnai Kauno mieste vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti.

Jų metu policijos pareigūnai patikrino per 3100 transporto priemonių ir nustatė eilę KET pažeidimų. Tarp jų – ir penki neblaivius vairuotojus, kuriems nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Vienas jų, kuriam alkotesteris parodė 1,03 prom. girtumą, teikė pavėžėjimo paslaugas ir vyko su keturiais keleiviais, taip rizikuodamas ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu.

Šešiolikos vairuotojų alkotesteris taip pat parodė, jog vartota alkoholio, tačiau girtumas neviršijo leistinos nustatytos normos.

Dar dviejų pakeleivių pavėžėjimo paslaugas teikusieji vairavo transporto priemones, kurioms neatlikta techninė apžiūra. Tokių pažeidimų iš viso nustatyta trys. Tiek pat nustatyta ir atvejų, kuomet vairuota transporto priemones neturint teisės to daryti.

Iš viso per savaitę pareigūnai nustatė septynis neblaivius automobilių vairuotojus. Taip pat išaiškino devynis asmenis, kurie vairavo transporto priemones neturėdami tam teisės.

Kauno apskrityje šiais metais žuvo du eismo dalyviai (pernai iki vasario mėnesio pabaigos – 3), dar 79 sužeisti (pernai – 31).

Individuali veikla kurjeriams dabar vienintelė išeitis dirbti lanksčiai ir derinti kelis darbus vienu metu.

Bet panašu, kad tai nė motais Briuseliui. Europos biurokratai nori griežtinti kurjerių bei pavežėjų darbo sąlygas. Europos Komisija jau pasiūlė įpareigoti kurjerius ir pavežėjus dirbti ne savarankiškai, o su darbo sutartimis. 

Europos Komisijos teigimu, darbo sutartys skaitmeninėse platformose užtikrins skaidrumą, o darbuotojai turės teisę į darbo laiką, minimalią algą, socialines išmokas, pensiją, mokamas atostogas, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvoje yra apie 5 tūkst. kurjerių ir 9 tūkst. pavežėjų. Bet šalis vienos nuomonės apie jų darbą neturi iki šiol. Nepavyko bendros pozicijos surasti ir Trišalei tarybai. 

Kurjerių bei pavežėjų atstovai prašo laisvės. Ar dirbti savarankiškai, ar su darbo sutartimis, jie nori nuspręsti patys. Tačiau direktyvoje mato ir kas galėtų įnešti gerų vėjų. Pavyzdžiui, ji neleistų taip greitai nušalinti pavežėjo. Dabar blogus įvertinimus iš keleivių gavusiam vairuotojui sistema automatiškai neleidžia teikti paslaugų. 

Komisijos pasiūlymą dar svarstys Europos Parlamentas ir Taryba. Kai direktyva bus priimta, Lietuva privalės ją perkelti į savo teisinę bazę per dvejus metus. 

Europos Komisijos siūlymu, platformose dirbantys asmenys galėtų naudotis įprastomis teisėmis ir socialinėmis išmokomis. Jiems taip pat būtų suteikta papildoma apsauga.

Pakeitimai paliestų žmones, dirbančius „Bolt Food“, „Wolt“, „ZitiCity“, „Bolt“, „Yandex“ ar „Uber“ platformose.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigia, jog didžiausia diskusija kyla dėl to, kada žmones, dirbančius platformose pagal individualią veiklą, pripažinti darbuotojais. Jis prašė darbdavių ir darbuotojų suformuluoti bendrą poziciją, dėl kurios Lietuva galėtų derėtis.

Tai yra nepatogu tiek šituo verslu užsiimančioms įmonėms, tiek juose dirbantiems asmenims, nes jie vertina tą lankstumą, kuris yra, ir nenorėtų būti visa apimti darbuotojais.

„Taip, kaip pasiūlyta direktyvoje dabar, dažnu atveju platformose pagal individualią veiklą dirbantys asmenys būtų pripažinti darbuotojais. Tai yra nepatogu tiek šituo verslu užsiimančioms įmonėms, tiek juose dirbantiems asmenims, nes jie vertina tą lankstumą, kuris yra, ir nenorėtų būti visa apimti darbuotojais. Kita vertus, jie visai norėtų tam tikrų teisių“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė V. Šilinskas.

Pasak jo, jau anksčiau buvo diskutuota, kad galėtų būti du keliai – arba šie žmonės lieka individualios veiklos vykdytojais ir Civiliniame kodekse atsirastų jų papildoma apsauga, arba, jeigu jie taptų darbuotojais ir  reikėtų diskutuoti dėl išimčių, kad sąlygos tenkintų ir darbdavius, ir darbuotojus, bei nekliudytų lankstumui.

„Panašu, kad dabar labiau einama tuo keliu, kad jie vis dėlto būtų darbuotojai“, – sakė viceministras.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad platformų veikla turėtų būti reguliuojama kitaip, nei klasikinė individuali veikla, tačiau tai taip pat negali būti tradiciniai darbo santykiai.

„Ar mes negalėtume siūlyti tokio varianto, kad būtų baziniai principai, o valstybė galėtų nusistatyti hibridinį reguliavimą nacionalinėje teisėje, kur būtų atliepiami du pagrindiniai dalykai: lankstumas ir didesnė socialinė apsauga“, – posėdyje kalbėjo A. Romanovskis.

„Jei būtų tas variantas, kuris yra dabar, tai būtų mirtis tiek platformoms, tiek vartotojams“, – pridūrė jis.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kalbėjo, kad šie žmonės turėtų būti apsaugoti ir turėti socialines garantijas.

„Kodėl studentui, kuris vežioja maistą su dviračiais, neskaičiuoti darbo stažo, neįtraukti sveikatos draudimo, kodėl jis negali pretenduoti į ligos, nedarbo išmoką ir turėti stažą savo pensijai“, – teigė K. Krupavičienė.

„Siūlome neatmesti direktyvos, bet žiūrėkime, kokia yra patirtis kitur. Sutinku, kad diskusijų reikia“, – pridūrė ji.

K. Krupavičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose Europos šalyse tokie darbo santykiai reguliuojami sektorinėmis kolektyvinėmis sutartimis.

Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis siūlė sukurti grupę iš asociacijų, profsąjungų ir Vyriausybės atstovų – ji nelaukiant direktyvos bandytų tam tikrus variantus perkelti į nacionalinę teisę.

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad dirbantiems platformose svarbiausia yra lankstumas, todėl būtina modifikuoti Europos Komisijos pasiūlymus.

„Kurjeriai išsakė Darbo santykių komisijoje, kad neįdarbinti jų per prievartą kažkurioje platformoje, nes jų pagrindinis pranašumas ir buvo, kad gali dirbti ne vienam darbdaviui, kaip būtų darbo santykiuose, kai dirbi kažkam privalomai ir tam tikras valandas“, – posėdyje sakė A. Maldutytė.

„Numatyti dalykus, kurie atskirtų, kada tai galėtų būti darbo santykiai, gal ir yra protinga, ir manau, pakeitus apibrėžimus to straipsnio direktyvoje, sukonkretinus, modifikavus ar išbraukus, galima būtų laikyti, kada mes atskiriam, kad tai darbo santykiai“, – kalbėjo ji.

Anot jos, jei platforma nuspręstų, kad jos partneriai negalėtų dirbti kitose platformose, ar nurodytų konkrečias darbo valandas, tuomet galbūt tai būtų galima laikyti darbo santykiais.

Priėmus direktyvą Europos Sąjungos narės jos nuostatas į savo nacionalinės teisės aktus turės perkelti per dvejus metus.