Savo raginimą komisija paskelbė po to, kai susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ trečiadienį pranešė, kad užsienio šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą registracijai pateikiantys vairuotojai nuo šiol privalės turėti ir bazinių anglų kalbos žinių sertifikatą. Tas pats reikalavimas galios ir sulaukus keleivių atsiliepimų dėl kalbos barjero.

„Valstybinė kalbos inspekcija nuolat gauna skundų dėl lietuvių kalbos nemokančių bendrovės „Bolt Services LT“ pavėžėtojų. Nepasitenkinimo balsų gausu ir socialiniuose tinkluose, ir atsiliepimuose apie įmonės veiklą portale www.rekvizitai.lt“, – ketvirtadienį informavo inspekcija.

Anot jos, paskelbusi apie reikalavimą vairuotojams išlaikyti anglų kalbos egzaminą, „Bolt“ iki šiol nereikalauja mokėti lietuvių kalbos.

„Atkreipiame visuomenės dėmesį, kad Kalbos inspekcija dar 2020 metų pradžioje kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siūlydama koreguoti Valstybinės kalbos įstatymą ir įteisinti prievolę mokėti lietuvių kalbą visose paslaugų srityse nepriklausomai nuo darbo santykių formos“, – akcentuoja inspekcija.

Pasak institucijos, ministerija įregistravo siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, bet Seimas iki šiol jo nesvarstė, todėl „Bolt“, veikdama Lietuvos teritorijoje, ir toliau teikia pirmenybę užsienio, o ne lietuvių kalbai.

Inspekcija tikisi, kad Seimas šios teisinės spragos nepaliks rengiamame Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme ir pasirūpins mūsų piliečių lingvistinėmis teisėmis.

Platformos kūrėjai akcentuoja, kad daugiau kaip 99 procentai kelionių vyksta be jokio poreikio verbalinei komunikacijai. Kelionės kaina, maršrutas jos pradžios, tikslo ir netgi tarpinių sustojimų vietos yra pažymimos programėlėje.

„Atsižvelgėme į klientų pageidavimus. Nors kalbame apie santykinai retus atvejus, kai susikalbėti reikia, o tą padaryti sunku – tokios situacijos sukelia stresą. Tai nemalonu nei keleiviams, nei vairuotojams, nei mums, gaunantiems tokių atsiliepimų. Kita aplinkybė – per pastaruosius metus sostinėje išaugęs užsieniečių vairuotojų skaičius“, – pranešime spaudai sakė „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.

Naujaisiais platformos duomenimis, šiuo metu Vilniuje užsieniečiai sudaro maždaug 29 proc. vairuotojų, iš jų 11 proc. – Ukrainos piliečiai.

Pastariesiems dėl karo jų gimtinėje taikoma reikalavimo dėl anglų kalbos išimtis. 

Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, Kelių transporto kodeksas keičiamas, įvertinant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pastabas.

„Lietuvoje įstatymu buvo pakankamai laisvai numatyta pavėžėjimo paslauga, bet aiškėja tam tikri trūkumai ir šie pakeitimai pagrinde padaryti, įvertinant FNTT pastabas“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė R. Masiulis.

Anot Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus specialisto Mariaus Pakėno, taip siekiama užtikrinti taksi ir pavėžėjimo įmonių klientų saugumą.

„Keleivių vežimas yra aukštesnės rizikos grupės veikla. Dėl to norint užtikrinti keleivių saugumą, siūloma būtent toks variantas“, – Vyriausybės posėdyje sakė M. Pakėnas.

Pasak ministerijos, toks vairavimo stažas pasirinktas atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kuris nurodo, kad pradedančiuoju vairuotoju laikomas asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.

Taip pat numatyta, kad prieš kelionę sutarta kaina jo metu negalės kisti. Taip, anot ministerijos, siekiama atskirti taksi ir pavėžėtojų paslaugas ir išvengti sukčiavimo atvejų, kai norima pasinaudoti taksi paslaugomis, tačiau atvyksta pavėžėtojas.