Kodėl nepakanka?
Naudodamiesi neapmokestinamomis paslaugomis, vartotojai už tai atiduoda savo privatumą ir duomenų saugumą – renkantis nemokamas programas lengva užkrėsti kompiuterį kenkėjiška reklamine programine įranga (angl. Adware), dėl kurios gaunama iššokančių reklamų, renkančių atitinkamą vartotojų informaciją. Įmonės renka asmens duomenis internete ir naudoja juos, kad nukreiptų į savo reklaminius skelbimus. Nors tai nenaujas reiškinys, įvairių kompanijų turima informacija apie mus vis tiek stebina: pavyzdžiui, feisbukas net 97 proc. pajamų uždirba iš reklamų.
„ESET Lietuva“ kibernetinio saugumo specialistas Lukas Apynis pateikia pavyzdį, kaip plačiai paplitusi nemokama antivirusinė programa be vartotojų sutikimo ir be galimybės išjungti šią funkciją rinko asmeninius vartotojų duomenis: „Šis incidentas įvyko 2020 m. Įvykio metu buvo nustatyta, kad būtent nemokama antivirusinės versija rinkdavo ir parduodavo kiekvieną vartotojo paiešką, interneto puslapio paspaudimą, pirkimą internetu visose svetainėse. Tarp nukentėjusių klientų buvo ir visiems žinomos kompanijos „Google“, „Microsoft“ ir „Pepsi“.
L. Apynis pataria prieš naudojant nemokamą saugos produktą patikrinti, kiek duomenų gali būti surinkta ir kas turės prieigą prie jų.
Įvykio metu buvo nustatyta, kad būtent nemokama antivirusinė versija rinkdavo ir parduodavo kiekvieną vartotojo paiešką, interneto puslapio paspaudimą, pirkimą internetu visose svetainėse.
Reali grėsmė
Puikus grobis kibernetiniams nusikaltėliams tampa kiti išmanieji įrenginiai – telefonai, planšetiniai kompiuteriai. Minėto tyrimo duomenimis, beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų nesinaudoja jokia antivirusine programa šio tipo įrenginiuose arba pasikliauja kartu su telefonu gauta apsaugos sistema. Ši tendencija ypač kelia nerimą, atsižvelgiant į privačią informaciją, kuri gali būti pasiekiama: tai banko duomenys, asmeninės nuotraukos, socialinių tinklų paskyrų, e. pašto prisijungimai, dažnai ir darbui skirti duomenys ir kt.
„Programišiai puikiai tai žino ir supranta, kad daugelis tiesiog nenaudoja jokių antivirusinių apsaugos priemonių, ir vis aktyviau bando išnaudoti šią spragą“, – teigia kibernetinio saugumo specialistas.
Tiesa, programišiams gali pasirodyti naudingi ne tik jūsų asmens (vardas pavardė ar e. pašto adresas), prisijungimo prie banko duomenys, bet ir jūsų augintiniai, pomėgiai, ūgis ar svoris, nuorodos į socialinių tinklų paskyras ir jose bendrinami duomenys. Išskirtinės analizavimo funkcijos, kurias turi didžiausios IT kompanijos, nuotraukoje automatiškai gali atpažinti, žmones, esančius kartu su jumis, vietovę, kurioje esate, netgi kitus objektus. Anot L. Apynio, šie duomenys lemia tikslinę įmonių reklamą, taip pat gali būti naudingi kibernetiniams nusikaltėliams bandant nuspėti jūsų slaptažodžius ar pasinaudojant jūsų tapatybe nusikalstamiems tikslams.
Kaip apsaugoti?
Norint, kad internete esantys duomenys būtų apsaugoti, reikia ne tik pasirūpinti patikimo gamintojo antivirusine programine įranga. Kibernetinio saugumo specialistai pateikia penkis papildomus žingsnius, kurių rekomenduojama imtis norint saugiai naršyti internete.
1. Kiekvienoje svetainėje naudokite skirtingą bent aštuonių ženklų slaptažodį, kurį sudarytų didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai ir simboliai.
2. Naudokitės dviejų faktorių autentifikaciją (angl. 2FA) – tai suteikia papildomą saugumo lygį, sumažinant riziką, kad bus neleistinai prisijungta prie asmeninių paskyrų. Populiariausiose socialinių tinklų paskyrose tai galite padaryti kelių mygtukų paspaudimu.
3. Nuolat atnaujinkite savo naršyklę, operacinę sistemą ir kitą naudojamą programinę įrangą – taip galėsite apsaugoti įrenginius nuo naujausių kibernetinių grėsmių.
4. Darykite atsargines failų kopijas debesyje ar išoriniuose diskuose, kad išsaugotumėte duomenis įrenginio praradimo, vagystės ar gedimo atveju.
5. Naudokite virtualųjį privatųjį tinklą (angl. VPN), kad užšifruotumėte interneto ryšį ir užtikrintumėte savo privatumą ir saugumą internete.
