„Estijos valstybė nepratęsia Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios vadovo leidimo gyventi šalyje“, – sakoma Estijos policijos ir valstybės sienos apsaugos valdybos pranešime.

„Jo veiksmai kelia grėsmę Estijos saugumui“, – priduriama jame.

Metropolitas Eugenijus (Valerijus Rešetnikovas) pateikė prašymą pratęsti leidimą gyventi, bet Policijos ir sienos apsaugos departamentas jo nepratęsė. Dabartinis metropolito Eugenijaus leidimas gyventi galioja iki vasario 6 dienos.

Šis sprendimas reiškia, kad metropolitas Eugenijus turi išvykti anksčiau, nei baigsis jo dabartinio leidimo galiojimo laikas.

„Valstybė priėmė sprendimą nepratęsti leidimo gyventi, nes Rešetnikovas savo viešoje veikloje, įskaitant viešus pareiškimus, palaiko agresorės veiksmus ir nepaisydamas ankstesnių įspėjimų savo elgesio nepakeitė“, – sakė Šiaurės prefektūros sienos apsaugos biuro vadovas Indrekas Aru (Indrekas Arus).

Keletas Estijos politikų 2023 metų sausį paragino išsiųsti iš šalies V. Rešetnikovą, kai jo Bažnyčia paskelbė apie bendras pamaldas „už taiką“ su prokremlišku politiniu judėjimu „Koos“ („Kartu“).

Vienas iš šio judėjimo lyderių Aivo Petersonas (Aivas Petersonas) buvo sulaikytas po apsilankymo Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse ir figūruoja tyrime dėl valstybės išdavystės.

Stačiatikiai sudaro apie 16 proc. visų Estijos gyventojų.

Apie 150 tūkst. iš jų priklauso Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčiai.

Dar 270 tūkst. žmonių priklauso Estijos apaštališkajai stačiatikių bažnyčiai.

Abi institucijos laiko save Estijos apaštališkosios stačiatikių bažnyčios, veikusios 1920–1945 metais, teisėtomis paveldėtojomis.

„Ginkluotosios pajėgos nusprendė atsisakyti dviejų naujų „A400M“ lėktuvų, turėjusių atkeliauti netrukus“, – pranešime teigė „Luftwaffe“ oro pajėgos, pridurdamos, kad „kareivių saugumas kasdien naudojant „A400M“ orlaivius yra laikomas pirmenybe“.

Pasikartojančios techninės problemos jau kurį laiką persekioja „A400M“ programą. Vokietijos oro pajėgos pranešė, kad atliekant įprastus patikrinimus keliuose orlaiviuose buvo atrasta, jog „ne visi 24 vienam propeleriui tenkantys varžtai turi tinkamas tvirtinimo veržles“.

„Jei tokios problemos nebus identifikuojamos ir ištaisomos, jos gali sukelti struktūrinę žalą pačiam propeleriui ir velenui“, – pridūrė oro pajėgos.

Šis defekto atradimas kelia „ypatingai sunkius iššūkius“ 62-ajai oro transporto eskadrilei, kuri naudoja „A400M“ lėktuvus.

Nepaisant visko, „Luftwaffe“ ketina toliau naudoti savo lėktuvų parkui priklausančius „A400M“ orlaivius, kai bus patvirtintas jų saugumas.

„Šis lėktuvo modelis įrodė, kad su juo į dislokavimo sritis galima sėkmingai tiekti personalą ir įrangą, galima pildyti degalus ore, perkelti kareivius, kuriems reikalinga medicininė pagalba ir vykdyti humanitarinės pagalbos misijas“, – sakė oro pajėgos.

Seimas bendru sutarimu į įstatymą įrašė, kad „vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais“.

Seimas antradienį pastraipsniui priima Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus. Vėliau bus balsuojama dėl viso įstatymo priėmimo.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas keičiamas po visuomenėje kilusio rezonanso dėl iš šeimos paimtų vaikų.

Pataisos parengtos sujungus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio pateiktus siūlymus.

Daugiausiai diskusijų Seime svarstant projektą kėlė vaikų saugumo sąvoka, ją dalis parlamentarų siūlė iš viso braukti iš įstatymo.

Seimas paliko šią sąvoką, bet ją apibrėžė siauriau – kaip fizinį ir psichinį saugumą, tarp sąlygų vaiko paėmimui buvo įrašytas realus pavojus dėl jo saugumo.

Taip pat siūloma leisti vaiką iki 6 metų trumpam leisti palikti su vyresniais šeimos nariais, jei jiems ir nėra 14 metų. Pagal pataisą, palikimu be priežiūros būtų nelaikomas iki 15 minučių vaiko palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.

Įstatyme šiuo metu numatyta, kad vaiko tėvai turi pasirūpinti, jog be objektyvios būtinybės vaikas iki 6 metų neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Padarė pertrauka, kviečiasi ministrą

Seime antradienį pastraipsniui priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas dėl aplinkybių, kai vaikas paimamas iš šeimos, padaryta pertrauka iki vakarinio posėdžio.

Pertraukos paprašė opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, siūlydamas į posėdį kviesti socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, parlamentas balsavimu tam pritarė.

G. Landsbergis siūlė, kad ministras pristatytų savo poziciją dėl „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio siūlymu įstatyme įrašytos nuostatos, kuriai nepritarė pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Seimas pritarė, kad vaikas iš specialistų akiratin patekusių tėvų būtų paimamas, jeigu jie „nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei“.

Komitetas argumentavo, kad tokia formuluotė susiaurintų vaiko apsaugos galimybes, o kartu įvedant papildomai reikšmingos žalos galimybę „negalėtų būti tinkamai visapusiškai užtikrinta vaiko apsauga ir gerovė“.

Komitetas pažymi, kad reikšmingos žalos pasekmės vaikui nebūtinai iš karto atsiras ir negalės būti pamatuotos specialistų: į ateitį sunku nuspėti ar įvertinti, kokią žalą vaikas patirs.