Tai numatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Valdymo koordinavimo centro (VKC) parengtame Vyriausybės  nutarimo dėl VVĮ siektinų pelningumo rodiklių 2022–2024 metais projekte. 

Pavyzdžiui, „Ignitis grupės“ kapitalo grąža šiemet turės siekti bent 5 proc., o 2023-2014 metais – ne mažiau kaip 5,5 proc. Valstybė taip pat tikisi, kad grupės kasmet mokami dividendai didės bent po 3 proc.: 2022 metais jie turėtų siekti 90,2 mln. eurų, 2023 metais – 92,9 mln. eurų, 2024-aisiais – 95,7 mln. eurų.

Energetikos grupės „Epso-G“ vidutinė metinė kapitalo grąža 2022 –2024 metais turėtų būtų ne mažesnė nei 4,7 proc.,  Klaipėdos jūrų uosto direkcijos – 1,7 proc. šiemet ir 2,1 proc. – 2023–2024 metais, „Kelių priežiūros“ – iš komercinės veiklos – 6,9 proc.

„Klaipėdos naftos“ vidutinis EBITDA pelningumas 2022-2024 metais turėtų siekti 33,9 mln. eurų, o „Lietuvos geležinkelių“ – 25 proc.

Lietuvos paštas per trejus metus, tikimasi, dividendams skirs 70–85 proc., Valstybės investicijų valdymo agentūra – 70 proc.,  „Viamatika“ – 65 proc. nuo paskirstytinojo pelno.

VKC nurodo, kad parodų centro „Litexpo“ veikla šiemet bus nuostolinga – jos EBITDA sieks minus 0,7 mln. eurų.

VKC siūlo nenustatyti pelningumo rodiklių „Būsto paskolų draudimui“, „Lietuvos kinui“, įmonei „Mūsų amatai“, nes jas rengiamasi likviduoti.

VKC teigimu, pagrindiniai veiklos rodikliai siūlomi atsižvelgus į centro atliktą įmonių vertinimą, išanalizavus jų tikslus, rinkos sąlygas ir kitus veiksnius, turinčius įtakos pelningumui. Valdymo koordinavimo centras yra Vyriausybės įsteigtas analitinis centras, siekiantis užtikrinti nuoseklų VVĮ valdymą.

„2019 metai buvo pakankamai aktyvūs savivaldysenos srityje, vyko nemažai pokyčių. Vienas jų – VVĮ valdysenos standartų diegimas SVĮ. Principas labai panašus, (diegiami – ELTA) kolegialūs organai (...), strateginio planavimo principai ir skaidrumas. Tai turbūt vienas iš stipresnių pokyčių“, – teigė J. Niedvaras.

Pasak eksperto, 59 savivaldybėse veikia 247 SVĮ. Pagrindiniai sektoriai, kuriuose veikia šios įmonės, – vandentvarka (20 proc.), šilumos tinklai (17 proc.) ir viešasis transportas (11 proc.).

2019 metasi SVĮ turto vertė išaugo 5,3 proc. ir pasiekė 3,2 mlrd. eurų. Intensyviausios investicijos buvo viešojo transporto sektoriuje.

„Pati (turto – ELTA) vertė per pastaruosius keletą metų pakankamai žymiai auga, šiais metais ji išaugo apie 5 proc. Didžiausią indėlį atnešė į viešąjį transportą telkiamos investicijos. (Šio sektoriaus turto dalis – ELTA) išaugo apie 30 proc. per metus. Taip pat žymų augimą turėjo ir vandentvarka, kur matyti maždaug 50 mln. eurų poveikis“, – sakė J. Niedvaras.

J. Niedvaras pažymėjo, kad per 2019 metus išaugo ir SVĮ vidaus sandorių vertė, kuri siekia apie 1 mlrd. eurų.

Tiek grąžos, tiek pelningumo rodikliai 2019 metais smuko gana stipriai.

„Matyti auganti vidaus sandorio vertė. Svarbus akcentas yra ne tai, kad auga pats sudaromų sandorių skaičius su SVĮ, bet jų vertė. (...) Mūsų skaičiavimais, šiuo metu vidaus sandorių vertė siekia apie 1 mlrd. eurų. Šitoje srityje labiausiai išsiskiria Kauno miesto savivaldybė“, – sakė J. Niedvaras.

Bendras SVĮ turtas šiuo metu sudaro apie 3,2 mlrd. eurų, o pusė šio turto yra koncentruota vandentvarkos sektoriuje. Net 90 proc. turto yra ilgalaikis.

Visgi J. Niedvaras teigė, kad 2019 metais pastebėtas SVĮ grąžos ir pelningumo rodiklių smukimas. Pasak jo, šiam procesui lemiamą įtaką padarė administracinių sąnaudų ir darbo užmokesčio pokyčiai.

„Tiek grąžos, tiek pelningumo rodikliai 2019 metais smuko gana stipriai. (...) Tai daugiausia nulėmė bendrų administracinių sąnaudų ir darbo užmokesčio pokytis. Tiek 2018 metais, tiek 2019 metais matėme augantį darbo užmokestį visuose sektoriuose“, – pažymėjo J. Niedvaras, pridurdamas, kad pelningumo rodikliai krinta pastaruosius ketverius metus.

Per metus SVĮ pardavimo pajamos smuko apie 2 proc., jos krito visose didžiausiose savivaldybėse. Nuosavo kapitalo grąža krito beveik dvigubai. Grynasis pelnas smuko 40 proc., o tai sudaro 18 mln. eurų. Grąža savivaldybėms sumažėjo 64 proc.

Dividendus 2019 metais mokėjo penktadalis pelningai veikusių SVĮ – 34 iš 157 įmonių. Tokį pokytį lėmė mažesnis SVĮ pelningumas.

Nors pinigai pinigų uždirbo visose turto klasėse, labiausiai, anot turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“, nuo 1996-ųjų iki dabar praturtėjo tie, kas investavo į būsto pirkimą nuomai ir į įmonių akcijas. Būstas nuomai davė beveik 15 proc. grąžą. Akcijos – beveik 9 proc.

Mažiausiai per 20 metų uždirbo tie, kas pinigus laikė indėliuose, o tokio turto tarp viso sukaupto – dauguma – net apie 70 proc. Anot ekspertų, indėlius net sunku pavadinti investicija, tai labiau tiesiog saugus pinigų atsidėjimas.

Dešimtmečio investavimo rezultatai – kitokie. 2006-2015 m. rinkų situaciją pakoregavus krizei, per kurią atpigo ir nekilnojamasis turtas, ir akcijos, daugiausiai praturtėjo tie, kas investavo į ilgalaikes obligacijas. Bendra vidutinė investicijų grąža per 10 metų – beveik 5 proc., per 20 metų – beveik 10,5 proc.

Ekspertai, matydami gyventojų įprotį investuoti į būstą, sako, kad ateity iš jo uždirbti dviženkles grąžas vargiai bus įmanoma ir lems tą pirmiausia demografinė padėtis – Lietuvoje mažėja žmonių.

„Lietuvos investicijų indeksą sudaro keturi komponentai. Tai yra indėliai, ilgalaikės Lietuvos obligacijos, akcijos ir NT nuomai. Jeigu prieš 20 metų buvo investuojama 1000 eurų, lygiomis į keturias šias turto klases, tai būtų uždirbta 7500 eurų. Na, tai išaugimas – apie 7,5 karto. Tai vidutiniškai daugiau negu 10 proc. per metus. Tai iš tiesų įspūdinga grąža ir tikrai lenkianti infliaciją“, – sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.