„Buvo informuota Vyriausybė, kad yra susiklosčiusi tokia situacija. Toliau būtų jau Vyriausybės veiksmai“, – BNS sakė buvusi Vyriausybės atstovė Telšių apskrityje Loreta Bagdonavičienė, dabar einanti šios tarnybos vyresniosios patarėjos pareigas.

Pirmasis naujos kadencijos Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdis vyko balandžio 18 dieną. Tuomet ne tik nepavyko paskirti nė vieno pareigūno, bet išvis žlugo pats posėdis. Naujai susiformavusi dauguma patvirtino ne mero siūlytą, o savo darbotvarkę, todėl meras Kęstutis Gusarovas su kelių kitų frakcijų atstovais paliko tarybos posėdžių salę.

Birželio pradžioje tarybai pavyko paskirti administracijos vadovą, bet vicemero rinkimai įstrigo.

„Aš pasiūliau Petrą Kuiziną (į vicemero postą – BNS), jie sutiko, bet per posėdį pasakė, kad neva negavau jo sutikimo, nors telefonu gavau sutikimą, po to prie patarėjų buvau susitikęs, jis užgarantavo, kad gerai, sutinka eiti vicemero pareigas. Bet tvirtinant darbotvarkę, atsiėmė savo kandidatūrą“, – BNS sakė Telšių meras K. Gusarovas.

Buvęs rajono meras P. Kuizinas priklauso tarybos daugumai. Tuo metu K. Gusarovas su socialdemokratais, konservatoriais ir keliais kitais tarybos nariais yra likęs mažumoje.

Šią savaitę Telšių meras BNS teigė jau gavęs raštišką daugumos teikimą vicemeru skirti P. Kuiziną.

K. Gusarovas viliasi, kad liepos 18 dieną suplanuoti vicemero rinkimai bus sėkmingi.

Jis sakė dar birželį gavęs Vyriausybės atstovo reikalavimą paskirti pareigūną.

„Manau, kad kitą savaitę pavyks“, – tvirtino meras.

Vietos savivaldos įstatymas numato, kad per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, kiti pareigūnai.

Pagal Tiesioginio valdymo įstatymą, tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai įvedamas, jeigu savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nepaskiria mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, nesudaro savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto, nepaskiria šio komiteto pirmininko, nesudaro komisijų, nepaskiria jų pirmininkų.

Valdančiosios koalicijos savivaldybėje oficialiai nėra nuo žiemos, kai iš jos pasitraukė konservatoriai, o vėliau du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai.

Tačiau savivaldybės vicemeru ir administracijos direktoriumi iki šiol dirbo socialdemokratai.

Vis dėlto jie kartu su socialdemokratais ir dviem laisvais tarybos nariais šią savaitę pasiūlė šaukti neeilinį posėdį, kur turėtų būti svarstomas dviejų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų „darbiečių“ atleidimas.

Tokį prašymą merui P. Kuizinui įteikė 14 iš 27 tarybos narių.

Tuo metu meras kitą dieną pasiūlė iš pareigų atleisti vicemerą Kęstutį Gusarovą ir administracijos direktorių Saulių Urboną. Pastarąjį P. Kuizinas anksčiau šiais metais jau bandė atleisti du kartus.

„Pati pradžia ne iš manęs išėjo, o iš naujos valdančiosios koalicijos, kuri formuojasi“, – BNS penktadienį sakė Telšių rajono meras.

„Mano partija svarstė šitą reikalą ir pasiūlė, kad jeigu jau formuojate naują valdančiąją, tegu tada visus politinius postus persitvarko, kad nebūtų taip, kad vieni išeina, o kiti lieka“, – pridūrė jis.

Vis dėlto meras nesiėmė prognozuoti, ar nauja valdančioji iš tiesų susiformuos.

„Dar veiksmas neįvyko. Kai veiksmas įvyks, kaip bus, taip bus ir tada galėsiu dalyti komentarus“, – kalbėjo P. Kuizinas.

Socialdemokratai teigia, kad darbas su Darbo partija ilgainiui tapo neįmanomas, o siekdamas atleisti administracijos direktorių S. Urboną meras nori sumažinti jo galimybes kitų metų tiesioginiuose merų rinkimuose.

„Tiek pirmą, tiek antrą kartą, kai mane bandė atleisti, rimtų motyvų aš neišgirdau. Tikriausiai tai yra politika, artėjantys rinkimai“, – BNS teigė S. Urbonas.

Bandymą atleisti jį trečią kartą politikas įvertino kaip kerštą.

Konservatoriai tvirtino su socdemais į koaliciją einantys, nes nemato kitų alternatyvų išsaugoti stabilumą savivaldybėje.

„Einame ne dėl to, kad palaikome ar nepalaikome, bet tiesiog prisiimame atsakomybę“, – sakė konservatorių Telšių rajono skyriaus pirmininkas Mantas Serva. – Tai yra pirmas žingsnis ir jeigu balsavimas parodys teigiamus rezultatus, tada sėdėtume ir tartumės, ar mes čia koalicija.

Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų vasario – kovo mėnesiais.

Telšių rajono savivaldybėje gyvena per 40 tūkst. žmonių.

Kaip pranešė partija, Alytaus rajone kandidatu į merus patvirtintas buvęs Seimo narys Raimundas Markauskas, Ignalinoje – buvęs Seimo narys Manfredas Žymantas, Kauno mieste – Martynas Maulė, Telšiuose – dabartinis meras Petras Kuizinas.

Taip pat patvirtinti kandidatai į Anykščių, Druskininkų, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Šiaulių miesto ir rajono, Plungės, Šilalės, Lazdijų, Mažeikių, Pagėgių, Panevėžio miesto ir rajono merus.

Darbo partijos įkūrėjas ir pirmininkas Viktoras Uspaskichas planuoja kandidatuoti į Vilniaus merus. Jo kandidatūrą jau anksčiau iškėlė partijos taryba ir prezidiumas.

Posėdžio metu taip pat patvirtintas centrinio štabo vadovas, kuriuo tapo buvęs Seimo narys Viktoras Fiodorovas.

Partija pranešė, kad tarybos nariai aptarė galimybę rinkti parašus referendumui mažinti Seimo narių skaičių.

Anot pranešimo, V. Uspaskichas pasiūlė ateityje rengti tiesioginius Darbo partijos pirmininko rinkimus, bet taryba tam nepritarė.

„Dabartinio pirmininko pasirinkimas pasitvirtino ir pilnai pasiteisino. Todėl klausimas buvo atidėtas ateičiai“, – sakoma „darbiečių“ pranešime.

Kaip BNS sakė P. Kuizinas, sprendimą lėmė tai, kad pavyko rasti sutarimą su naująja partijos vadovybe.

„Mano žingsnis ko gero paskatino visus permąstyti mūsų veiklą, darbą, formas veiklos ir tas suklusimas parodė, kad visi permąstėme ir iš tikrųjų įvertinome galimybes komandos, matome, kad komanda yra gera ir aš pasilieku šioje partijoje“, – sakė jis.

P. Kuizinas buvo pateikęs prašymą iš partijos išeiti, tačiau jį atsiėmė nepraėjus savaitės terminui, per kurį galima persigalvoti.

Laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ skelbė, kad trauktis iš „darbiečių“ gretų meras nusprendė dėl pasikeitimų vadovybėje, į partijos pirmininkus sugrįžus Viktorui Uspaskichui.

„Po Seimo rinkimų partijos pirmininke išrinkus Živilę Pinskuvienę, jaučiau, kad ateina šviežio oro gurkšnis. Bet sugrįžus Viktorui Uspaskichui, tas šviežio oro gurkšnis išgaravo“, – sakė P. Kuizinas.

P. Kuizinas kritikavo sprendimą nerengti tiesioginių pirmininko rinkimų. Pasak pranešimo, V. Uspaskichas tiesioginių rinkimų idėją palaiko ir klausimą pasiūlė  įtraukti į artimiausią Darbo partijos Tarybą.

„Palaikau šią iniciatyvą ir rudenį partija tikrai gali organizuoti tiesioginius partijos pirmininko rinkimus“, – teigia „darbiečių“ lyderis.

Šių metų balandį V. Uspaskichas beveik vienbalsiai išrinktas Darbo partijos pirmininku: jo kandidatūrą palaikė 408 „darbiečiai“, prieš balsavo vienas, susilaikė – du nariai.

V. Uspaskichas Darbo partiją įkūrė 2003 metais ir su nedidele pertrauka jai vadovavo iki 2013 metų.

Teismas tuo metu nagrinėjo Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą. V. Uspaskichas joje pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

2015 metais V. Uspaskichas paskelbė iš viso paliekantis partiją bei aktyvią politiką, bet pernai grįžo į partiją.

Meras sakė vietos „darbiečiams“ neturįs priekaištų. Anot jo, sprendimas palikti partiją subrendo ne dėl įvykių rajono skyriuje, o dėl padėties vadovybėje.

„Po Seimo rinkimų partijos pirmininke išrinkus Živilę Pinskuvienę, jaučiau, kad ateina šviežio oro gurkšnis. Bet sugrįžus Viktorui Uspaskichui, tas šviežio oro gurkšnis išgaravo“, – sakė P. Kuizinas.

Jo manymu, dabartinė partijos vadovybė nusiteikusi veikti senais metodais, kurie nežada atsinaujinimo. Mero teigimu, tai liudija ir  sužlugdyta idėja Darbo partijoje rengti tiesioginius pirmininko rinkimus. P. Kuizinas Darbo partijos narys buvo nuo pat jos įsteigimo.

Meras tvirtino, kad pasitraukimas iš partijos nereiškia pasitraukimo iš politikos. Jis svarsto ir savarankiškai dalyvauti rinkimuose, ir steigti komitetą, ir prisidėti prie kitos partijos.

„Sprendimas brendo dvejus metus. Yra politinis nepasitikėjimas, pagrindinis motyvas – kad administracijos direktorius neskiria atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios, painioja jas, bando pripinti prie savo politinės ideologijos, tai yra negerai. Aš, kaip tiesiogiai rinktas meras, nebegalėjau to toleruoti, o taryba apsispręs“, – BNS sakė P. Kuizinas.

Tarybos posėdis, kuriame būtų sprendžiamas nepasitikėjimo S. Urbonu klausimas, turėtų vykti gegužės 15 dieną.

Telšių valdančiąją koaliciją sudaro Darbo partijos bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, atitinkamai turinčios 7 ir 9 narius.

P. Kuizinas sako nekeliantis klausimo dėl partnerių buvimo koalicijoje ir reiškiantis nepasitikėjimą tik S. Urbonu.

„Aš nepasitikėjimą pareiškiau administracijos direktoriui, bet neiškėliau tokio reikalavimo, kad keistumėme koaliciją. Buvo pasiūlymas, kad gali išlikti koalicija, aišku, po diskusijų, susitarimų. Bet asmenybėje toje, kuri dabar užima administracijos direktoriaus funkcijas, aš aiškiai pareiškiau, kad galimybės dirbti nematau“, – tikino jis.

„Yra parengtas sprendimo projektas, jis pateiktas svarstyti komitetams, bus taryboje sprendžiama dėl gimnazijos direktoriaus Žydrūno Želnio atleidimo iš pareigų“, – BNS sakė Telšių meras Petras Kuizinas.

Tarybos posėdis vyks sausio 25 dieną, klausimas dėl direktoriaus darbinės veiklos, pasak mero, buvo, svarstomas pirmu klausimu.

Kaip skelbė BNS, policija iš Ž. Želnio vieniems metams atėmė teisę vairuoti, nes jis gruodį buvo sulaikytas neblaivus prie vairo. Direktoriui taip pat skirta 375 eurų bauda.

Savo paaiškinime merui Ž. Želnys pripažino kaltę ir pažadėjo daugiau taip nesielgti, pridūrė, kad vairavo neblaivus ne darbo metu.

Po įvykio savivaldybėje sudaryta komisija nustatė, kad prie vairo neblaivus sėdęs gimnazijos vadovas pažeidė moralės ir etikos principus, jo veiksmai diskredituoja švietimo bendruomenę.

„Jeigu žmogus pasibaigus darbo laikui sėda į automobilį ir tuoj pat ima vartoti alkoholį bevažiuodamas automobilyje, tai rodo, kad jis jau alkoholikas – vos vos iškenčia darbo laiką ir puola tuoj malšinti savo organizmo poreikius, pagal jo paaiškinimą. Jis dirba su jaunimu, dirba su kolektyvu, kolektyvas auklėja jaunus žmones. Moraliniais ir etiniais principais nematau suderinamumo“, – tvirtino Telšių meras.

Jis BNS pripažino, kad pastaruoju metu gauna daug įvairių signalų, anoniminių trumpųjų pranešimų telefonu, prašančių „sąžiningai“ pasielgti su neblaiviu vairavusiu direktoriumi.

Ž. Želnys buvo sulaikytas pernai gruodžio 11-osios pavakarę Luokės gatvėje, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnams patikrinti sustabdžius automobilį „VW Touareg“. Prie jo vairo sėdėjusiam 57 metų direktoriui nustatytas lengvas, 0,71 promilės, girtumas. Policijai jis įkliuvo ne darbo metu, tačiau praėjus vos 8 minutėms po darbo pabaigos. Pasiaiškinime komisijai direktorius nurodė, kad alkoholį vartojo sėdęs į automobilį.

Po įvykio direktoriui pradėta administracinio nusižengimo teisena, jam grėsė bauda nuo 300 iki 450 eurų bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

Komisijos vertinimu, švietimo įstaigos privalo rodyti tinkamo socialinio elgesio pavyzdį tiek darbo metu, tiek po jo, prie vairo sėdęs neblaivus asmuo kelia pavojų visuomenei, tai nesuderinama su etikos ir moralės principais.

„Švietimo įstaigos vadovas akivaizdžiai žemina švietimo sistemos autoritetą, kompromituoja įtaigą, kurioje jis dirba, formuoja neigiamą požiūrį į švietimo sistemą“, – rašoma komisijos išvadoje.

Gimnazijos direktorius Ž. Želnys BNS pirmadienį sakė nesvarstęs apie atsistatydinimą.

„Neigiamai, aišku vertinu. Žmogus padaro klaidą, bet gali ją ir taisyti. Čia tokios aplinkybės buvo, smulkiai neišaiškinsi. Iš kažkur atsirado (promilės – BNS)“, – sakė direktorius apie savo poelgį.

Ž. Želnys sakė girtumą tikrinęsis Telšių ligoninėje, ten po daugiau dviejų valandų nustatytas 0,33 promilės girtumas.

Miestas pakvipo bijūnais, į šventę plūdo žiūrovai, gausiai dalyvavo atlikėjai, pristatyta gausybė skirtingų veiklų. Telšiškius aplankė ir su švente pasveikino Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė – Johnsson. Renginį inicijavo Telšių rajono savivaldybė, organizavo – Telšių kultūros centras. Šventės režisierė – Agnė Jakavičiutė, Dainų šventės režisierė – Alina Gintalienė.

Pirmoji diena

Šventės išvakarėse visi pakviesti į Telšių miesto stadioną, kur pirmąjį kartą miesto istorijoje įvyko tarptautinės futbolo varžybos Lietuva – Farerų salos. Rezultatu 3:0 nugalėjo lietuviai.

Ankstyvą pirmąjį renginio rytą Masčio ežero pakrantės didžiojoje prieplaukoje būriavosi sportininkai. Vyko jogos užsiėmimai kartu su VšĮ „ATC Džiugo kalnas“ jogos treneriu Remigijumi Juška, žaliaisiais kokteiliais vaišino Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Triskart per dieną mieste kursavo šventinę nuotaiką kuriantis muzikinis autobusas. Keleivius nuotaikinga muzika džiugino „Telšių grupė“, folkloro ansamblis „Spigėns“ ir grupė „Senijo“. Pirmuoju autobuso maršrutu vyko Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, šventės režisierė A. Jakavičiutė. Rajono vadovas sveikino telšiškius su švente ir visoms autobusu keliaujančioms moterims dovanojo po bijūno žiedą.

Miesto rotondose vyko Telšių dailės mokyklos ir Telšių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus organizuota ikimokyklinio amžiaus vaikų paroda – konkursas „Meškutė mano miestui“. Geriausių darbų autorius rinko ir vertino kompetentinga komisija, nugalėtojus atminimo dovanėlėmis apdovanojo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Gusarovas, Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Dalytė Jonavičienė, Telšių dailės mokyklos direktorius Valdas Eitutis.

Per pietų pertrauką Masčio ežero pakrantėje, prie senosios pirties surengtas tradicija tampantis piknikas. Papietauti atvyko gausus būrys telšiškių, jie vieni su kitais dalinosi atsineštais užkandžiais, smagiai šnekučiavosi, klausėsi akordeonistės Ramintos Šukytės atliekamų kūrinių.

Pavakarė ir skirta šeimoms ir jaunimui. Masčio ežero pakrantėje prie Žemaičių muziejaus „Alka“ koncertavo jaunieji Telšių atlikėjai.

Penktadienio vakarą organizatoriai pakvietė praleisti miesto amfiteatre, kur vyko V Tarptautinis šokių festivalis „Dance Station 2017“. Vienoje scenoje pasirodė trijų Baltijos šalių atstovai: Lietuvos, Latvijos, Estijos. Dalyvavo 30 kolektyvų ir bemaž 700 dalyvių. Renginį organizavo šokių studija „Divain“ (vad. Deivydas Račkauskas), šiųmečio festivalio tema – „Kruizinių laivų terminalas“. Pasveikinti atvyko rajono meras P. Kuizinas, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė. Vakarą papuošė telšiškių grupė „Litroll“, minią gerbėjų pritraukė repuojančių merginų grupė „Golden Age“.

Antroji diena

Šeštadienį, nuo pat ryto mankštintis kvietė sporto klubo „Sportesa“ trenerė Jolita Stanevičienė Masčio ežero pakrantės didžiojoje prieplaukoje, žaliaisiais kokteiliais vaišino Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Miesto pagrindinėje gatvėje šurmuliavo šventinė prekybininkų mugė.

Telšių kultūros centro fojė atidaryta autorinė Sigitos Gailiuvienės (Siga photography) fotografijų paroda „Projekto TELŠIAI – LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ 2016 akimirkos“. Autorę pasveikino praėjusių metų kultūros sostinės ambasadorius, architektas prof. Algirdas Žebrauskas, rajono meras Petras Kuizinas, Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, režisierė Laimutė Pocevičienė, fotografai Mečislovas Šilinskas ir Šarūnas Jonkus, artimieji ir kiti.

Po parodos atidarymo Katedros aikštėje sukurtame Vaikų kieme koncertavo Laura Remeikienė ir vaikų muzikos studija, Burbulų dėdė džiugino mažuosius telšiškius ir miesto svečius muilo burbulų triukais, kvietė vaikus pačius pažaisti su muilo burbulais.

Tuo pat metu Katedros aikštėje akį traukė Telšių simboliu – bijūnu – dekoruojama natūralaus dydžio meškutė. Jai puošti vienijosi visa bendruomenė – glėbiais nešė bijūnus ir padėjo dekoruoti mešką gėlėmis floristei Birutei Lekavičiūtei bei prof. A. Žebrauskui. Sukurta įstabaus grožio meškutės skulptūra.

Ant podiumo Katedros aikštėje modeliai pristatė „R&Z mada“ bei Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studenčių kurtas rūbų kolekcijas.

Unikalią atmosferą kūrė Telšių Žemaitės dramos teatro aktorių teatralizuoti pasirodymai. 110 metų sukanka, kai Telšiuose pastatyti pirmieji žemaitiški spektakliai „Žilė galvon, velnias uodegon“ bei „Velnias spąstuose“. Šia proga Telšių Žemaitės dramos teatras pakvietė pramogauti: vyko spektaklio „Amerika pirtyje“ personažų organizuotas aukcionas, Meškiukų pamokėlės, šokiai step'o žingsniu kartu su STEP'o trupe „Funny beat“ ir Telšių Žemaitės dramos teatro šokių studija, suvaidinta ištrauka iš spektaklio „Žilė galvon, velnias uodegon“.

Į nemokamas ekskursijas, siekiant iš naujo pažinti miestą, pakvietė Žemaitijos turizmo informacijos centras, Nepriklausomybės aikštėje technikos mėgėjus kvietė BMW automobilių paroda.

Šiemet mieste pristatyta unikali pramoga – „Burbulinio futbolo“ turnyras šeimoms prie miesto stadiono. Šias varžybas organizavo Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Telšiuose miesto šventės proga viešėjo Lietuvos kultūros ministrė L. Ruokytė – Jonsson. Su viešnia susitiko LR Seimo narys Valentinas Bukauskas, meras P. Kuizinas, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja E. Macienė. Dalyvauta ne tik šventės renginiuose, bet ir įvyko susitikimas su JE Telšių vyskupu Jonu Boruta SJ ir vyskupu koadjutoriumi Kęstučiu Kėvalu, apsilankyta Žemaičių muziejuje „Alka“.

Šeštadienio vakarą visus į miesto amfiteatrą sukvietė Telšių kultūros centro organizuojama Telšių krašto Dainų šventė „Žemaitija – garsių žemaičių žemė“, kurioje dalyvavo mėgėjų meno kolektyvai iš Telšių krašto, profesionalūs atlikėjai, svečiai iš kitų rajonų bei Latvijos. Renginio režisierė – A. Gintalienė, šventę vedė ir jame kartu su vietiniais kolektyvais koncertavo Klaipėdos muzikinio teatro solistas Mindaugas Rojus, vakarą papuošė Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis „Jazz island“. Šventę vainikavo įspūdingas fejerverkas.

Dainų šventės Telšiuose vyksta beveik kasmet nuo 1924 – ųjų. Šie metai – Tautinio kostiumo metai, tad Žemaitijos sostinėje žiūrovams pademonstruoti visų penkių šalies regionų tautiniai kostiumai, o taip pat prie lietuvių su savo tautiniais rūbais prisijungė ir latviai. Šventėje sulaukta per 900 dalyvių. Šventės meno vadovas – Telšių kultūros centro meno vadovas Robertas Tekorius. Jis pagal Telšių poetės Elenos Borusevičiūtės – Šidlauskienės žodžius parašė muziką dainai „Būkime kartu“ ir ją padovanojo miestui.

„Ši Žemaitijos sostinės Dainų šventė neabejotinai išskirtinis renginys, kuris unikalus meniniais bei muzikiniais sprendimais, kolektyvų įvairove ir gausa“, – sakė R. Tekorius.

Trečioji diena

Sekmadienį vyko Šv. Antano atlaidai Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje, po jų pasveikinti Antanai ir Antaninos, varduvininkams sveikatos, geriausių dienų linkėjo Lietuvos kultūros ministrė L. Ruokytė – Johnsson, Seimo narys V. Bukauskas, meras P. Kuizinas. Meninę programą pristatė Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija SAVI (rež. L. Pocevičienė).

Iškart po to telšiškiai ir miesto svečiai pakviesti į miesto amfiteatrą, kur įvyko pramoginės retro muzikos koncertas „O buvo taip...“. Programoje: tango, fokstrotai, valsai, miuziklų, kino filmų, populiariosios klasikos lietuvių bei užsienio kompozitorių melodijos, klasikiniai ir Lotynų Amerikos sportiniai šokiai. Dalyvauja: solistai (Gintarė Skersytė (sopranas), Kęstutis Alčauskis (tenoras), Dainius Puišys (baritonas)); instrumentinis trio (Povilas Jaraminas (klavinola), Jaroslavas Cechanovičius (gitara), Donatas Bagurskas (kontrabosas)); tarptautinės klasės sportinių šokių šokėjai KaterinaVoropaj ir Vadimas Šuško. Koncerto konferansjė – muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Antradienį rotušėje su nemenka ir gerai nusiteikusia palyda lankėsi Telšių rajono meras Petras Kuizinas. Delegacija į Klaipėdą atvyko todėl, kad jau visai netrukus uostamiestis taps naująja Lietuvos kultūros sostine.

Pats Telšių rajono meras tikino nenorįs atiduoti šio garbaus titulo, tačiau savo sekėjams linkėjo sėkmės ir įkvėpimo.

Projekto "Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016" vykdytojai pasidalijo patirtimi ir, prieš perleisdami Klaipėdai garbingą titulą, davė naudingų patarimų.

Esą Telšiai – gyvas menų miestas, kupinas kūrybingų asmenybių, ir šis pasiekimas priklauso visai miesto bendruomenei.

Apibendrindamas visų metų svarbiausius įvykius, P.Kuizinas neslėpė – šiame projekte svarbiausi lieka bendruomeniškumas ir gyventojų susitelkimas vieningam tikslui.

"Esame stiprūs tik čia gyvenančių žmonių dėka. Tai suartino miestą kaip bendruomenę, patys nustebome, kiek daug gyventojų apsilankydavo renginiuose. Visi jie buvo nemokami ir, kaip paaiškėjo, – reikalingi. Taip pat atsirado nemažai naujų vietinių iniciatyvų – prisidėti ir bendradarbiauti panoro Telšiuose veikiantys klubai", – sakė P.Kuizinas.

Per metus Telšiuose įvyko daug megėjiško ir profesionalaus meno iniciatyvų – suorganizuota apie 80 renginių, įtraukę daugiau kaip 5 tūkst. dalyvių ir 30 tūkst. žiūrovų.

Esą projektui "Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos" ruoštasi itin atsakingai, buvo parengta gausi renginių programa, kurioje atsispindėjo įvairūs žanrai: nuo Žemaičių etnokultūrinio regiono tradicijų iki profesionalaus meno instaliacijų miesto erdvėse. Organizatoriai siekė parodyti, jog kultūra prasideda regionuose kartu su jų išskirtinumu, tradicijomis ir talentingais žmonėmis.

Artėjantį antradienį vyks projekto "Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016" uždarymo renginiai. Tada miestas paskutinį kartą pasidabins šiųmetės Lietuvos kultūros sostinės karūna.

Į šventę pakviestas Klaipėdos metas Vytautas Grubliauskas tądien iš Telšių rajono mero iškilmingai perims gintarais nusėtą Lietuvos kultūros sostinės medį.