Kalbėjo apie įdarbinimą

Ambasadorius Lietuvoje dirba neseniai. V.Grubliauskas jį į svečius kvietė jau prieš kelias savaites, tačiau įtemptas darbo grafikas anksčiau neleido suderinti konkrečios viešnagės datos.

P.Beshta Klaipėdoje lankėsi kartu su Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministru Mykolu Solskiu. Vienas pagrindinių vizito tikslų – Ukrainos grūdų eksporto per Klaipėdos uostą galimybių aptarimas. Svečiai lankėsi ne tik Uosto direkcijoje, bet ir keliose krovos įmonėse.

Pas Klaipėdos merą atvykęs Ukrainos ambasadorius šių klausimų negvildeno. Jis domėjosi, kiek Ukrainos žmonių jau apsigyveno Klaipėdoje, kokios yra apgyvendinimo galimybės ir sąlygos, kiek vaikų čia lanko darželius ir mokyklas.

P.Beshta prašė Klaipėdos merą rinkti ir teikti informaciją apie ukrainiečių įsidarbinimo galimybes prekybos centruose, krovos kompanijose bei kitose įmonėse.

Todėl į kitą susitikimą su Ukrainos ambasadoriumi bus kviečiami ir didžiųjų Klaipėdos įmonių vadovai. Kalbėta, kad įmonėms būtų skiriamos net tam tikros įdarbinamų ukrainiečių kvotos, tai esą būtų tam tikra garantija, kad pabėgėliai gaus darbą.

V.Grubliauskas patikino, kad mūsų mieste nėra jokios diskriminacijos ir, kiek įmanoma, į tokius prašymus atsižvelgiama.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Galvoja apie atskirą mokyklą

"Kalbėjome ir apie tai, kaip vaikučiai integruojami į bendrojo lavinimo bei specialiąsias mokyklas, darželius. Nuotoliniu ryšiu bendravome ir su Tautinių kultūrų centro vadove. Jelena Butkevičienė papasakojo, kiek ir kokiomis veiklomis vaikų ten užimama. Ambasadorius labai dėkojo už mūsų paramą ir prašė ją tęsti", – susitikimą apibūdino V.Grubliauskas.

Meras svečiui papasakojo apie išsiųstus paramos paketus Klaipėdos miestui partneriui Odesai.

Sutarta, kad Ukrainos ambasadorius netrukus atvyks į Klaipėdą artimiau susipažinti su mūsų miestu ir pabėgėlių aktualijomis.

V.Grubliauskas paaiškino apie vienkartinę materialinę paramą pabėgėliams iš savivaldybės biudžeto. Tokių prašymų sulaukiama kasdien, kiekvieną dieną jie ir nagrinėjami.

Kai galvojame, kad mums labai sunku, pabandykime įsivaizduoti, kaip sunku yra tiems, kuriems tos pagalbos reikia.

Visi karo pabėgėlių vaikai mokyklose maitinami nemokamai, už jų pietus pinigai skiriami iš valstybės biudžeto. Kol kas tik pavieniai pabėgėliai rašo prašymus skirti jiems vaikų globos ir rūpybos išmokas.

Jau ne kartą kalbėta apie atskirą mokyklą ukrainiečių vaikams, todėl būtų gerai, kad į Klaipėdą atvyktų Ukrainos mokytojų. Jie galėtų dėstyti bendrojo lavinimo dalykus. Šie mokslo metai jau baigiasi, todėl mažai tikėtina, kad pavyktų įsteigti naujų mokymo įstaigų.

Maždaug po mėnesio įvyksiančiame V.Grubliausko ir P.Beshta susitikime ketinama kalbėti apie ukrainiečių vaikų mokymą kitais mokslo metais.

Dalis pabėgėlių vaikų šiemet baigs Klaipėdoje mokyklas, kitiems, jaunesniems, negrįšiantiems į tėvynę mokiniams galbūt bus suteikta galimybė mokytis gimtąja kalba. Kol kas nežinia, ar jie lankys vieną mokyklą, ar ukrainiečių klasės bus išskirstytos po atskiras miesto mokyklas.

"Jeigu rugsėjį teks pasitikti su gausiu Ukrainos moksleivių būriu Klaipėdoje, mokyklų ar klasių klausimą reikės spręsti. Apie vasaros poilsio organizavimą šiems vaikučiams kol kas kalbos nebuvo, bet jau visai netrukus turėsime ir tai spręsti, kad jie netūnotų tarp keturių savo laikinų namų sienų. Tiesą sakant, ir mūsų vaikų vasaros poilsis būna problema", – dalijosi mintimis V.Grubliauskas.

Vienybės vis dar stinga

Klaipėdoje apsigyveno ukrainiečiai, pabėgę iš visos Ukrainos: Kijevo, Irpinės, Brovarų, Vosilkų, Belaja Cerkiv, Dobropilia, Donecko, Ivano Frankivsko, Izislavo, Konotopo, Kovel, Kramatorsko, Lvivo, Charkivo, Luhansko, Mariupolio, Odesos, Mikolajivo, Lucko, Dnipro, Krivoi Riho, Zaporižjes, Kamenskojės, Černihovo, Izmailovo, Žitomiro, Severo Donecko, Sumų, Netyščino, Novochorodivkos, Pavlohrado, Pervomaisko, Poltavos, Ternopilio, Voznesensko, Užhorodo, Vinicos, Kostino, Čerkasų.

Ukrainos ambasadorius buvo susitikęs su ukrainiečių bendruomenės atstovais mūsų mieste. Klaipėdos vadovų noras išlieka toks, koks buvo ir anksčiau, – suvienyti visas šias bendruomenes.

"Pasirodo, tai nelabai įmanoma misija. Bet ir mes išsakėme savo poziciją, kaip tai būtų galima kuo geriau organizuoti – ne ieškoti priešų ar piktų žmonių, o susitarimo galimybių, kurios dar neišnaudotos, ir jų galėtų būti daugiau", – po 45 minutes trukusio P.Beshta vizito kalbėjo Klaipėdos meras.

Visų aptartų problemų sprendimas – didžiulė finansinė našta, kurią kol kas stengiamasi spręsti miesto biudžeto lėšomis. Laukiama valstybės pagalbos, o valstybei pagalba turėtų ateiti iš ES. Be Europos Komisijos pagalbos karo pasekmes suvaldyti būtų neįmanoma.

"Vien geranoriškumo tam tikrai nepakaks. Neužteksime tam nei lėšų, nei žmogiškųjų resursų, bet kai galvojame, kad mums labai sunku, pabandykime įsivaizduoti, kaip sunku yra tiems, kuriems tos pagalbos reikia", – neslėpė V.Grubliauskas.

Faktai ir skaičiai

Į Klaipėdą jau yra atvykę

7 639 Ukrainos piliečiai.

Gauti 1 375 prašymai vienkartinei paramai.

940 prašymų 1 919-ai asmenų skirta beveik 514 tūkst. eurų.

Į miesto bendrojo ugdymo mokyklas priimta 716 pabėgėlių vaikų.

Rusų mokomąja kalba mokosi 620 vaikų.

Lietuvių kalba mokosi 88 vaikai.

Specialiosiose mokyklose mokosi 8 vaikai.

Nevalstybinėje "Vaivorykštės tako" gimnazijoje mokosi 35 mokiniai.

Nemokamai maitinami 550 jų.

Į ikimokyklines Klaipėdos ugdymo įstaigas priimti 185 vaikai.

Formalųjį ugdymą papildančias mokyklas lanko 66 mokiniai.

„Šiuo metu mes neturime informacijos, kad kariniu požiūriu Kinija remia Rusiją. Mes tikimės, kad tai nesikeis“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos žurnalistams sakė P. Beshta.

Pastaruoju metu Maskva ir Pekinas suartėjo, o Vašingtonas tai vertina kaip vis labiau priešišką autoritarinių branduolinių valstybių aljansą. Pekinas atvirai nepasmerkė Maskvos veiksmų Ukrainoje, bet JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, jos kariuomenei mėginant įsitvirtinti Ukrainoje, o Vakarų sankcijoms grasinant sužlugdyti jos ekonomiką.

Pirmadienį Romoje vykusiame susitikime su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu vyresnysis Kinijos diplomatas Yang Jiechi pakartojo Kinijos poziciją, kad Pekinas yra „įsipareigojęs skatinti taikos derybas“, antradienį pranešė oficiali naujienų agentūra „Xinhua“. Kinija per susitikimą paragino visas šalis laikytis „maksimalaus santūrumo“ ir „apsaugoti civilius“ per Ukrainos krizę. Tarptautinė bendruomenė turėtų remti tokias derybas, kad kuo greičiau pasiektų esminių rezultatų, sakė Yang Jiechi.

Vašingtonas tikisi, kad Pekinas gali panaudoti savo įtaką Vladimirui Putinui.

Nors Pekinas nepritaria Vakarų sankcijoms, Baltieji rūmai spaudžia antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką susilaikyti ir negelbėti Rusijos nuo galimo įsipareigojimų nevykdymo ir nesiųsti jai ginklų.

Ragina imtis griežtesnių veiksmų

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje P. Beshta pabrėžia, kad, Rusijai ir toliau tęsiant karą Ukrainoje, Vakarai privalo Kremliui pritaikyti griežtesnes sankcijas. Jo teigimu, vien pirkdama naftą Europa kiekvieną dieną Rusijai sumoka 1 mlrd. JAV dolerių, kuriuos šalis panaudoja tolesniems kariniams veiksmams.

„Rusijai tęsiant savo žvėriškus veiksmus prieš mūsų civilius, prieš mūsų infrastruktūrą, mes kviečiame ir raginame pritaikyti daugiau sankcijų Rusijai ir išplėsti jų sąrašą. Tokių veiksmų reikia kuo daugiau ir jų reikės tol, kol Putinas galų gale sustos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.

Jo teigimu, NATO šalys privalo virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną, taip pat Vakarai turi stiprinti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos ir karinių lėktuvų steigimą Ukrainoje. P. Beshta akcentavo, kad būtinas ir visų Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės SWIFT sistemos.

Po visos brutalios atakos prieš Ukrainą vienintelė išeitis yra tik visiška Rusijos ir Europos deputinizacija.

Be to, P. Beshtos teigimu, Vakarai privalo Rusijai taikyti visišką prekybos embargą, įskaitant prekybą nafta ir dujomis.

„Kadangi šiuo metu, net vykstant karui, kiekvieną dieną Europa sumoka panašiai vieną milijardą JAV dolerių, kurie yra skiriami tankų, lėktuvų, raketų įsigijimui ir tolesnei karo veiklai, privalome uždaryti visus jūrų uostus Rusijos laivams ir jų prekėms. Po visos brutalios atakos prieš Ukrainą vienintelė išeitis yra tik visiška Rusijos ir Europos deputinizacija“, – kalbėjo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.

Be to, ambasadorius kreipėsi ir į Lietuvos verslininkus, ragindamas stabdyti bet kokį bendradarbiavimą su Rusija.

„Ir, naudodamasis šia proga, norėčiau paskatinti visas Lietuvos kompanijas nustoti bendradarbiauti su Rusija. Šitas karas, šita putinistinė agresija turi būti sustabdyta, ir ji turi būti sustabdyta Ukrainos žemėje“, – kalbėjo jis.

Prioritetas ir toliau išlieka integracija į NATO

P. Beshta akcentuoja, kad Ukrainos prioritetas ir toliau išlieka šalies integracija į NATO. Jo teigimu, Ukrainos narystė NATO padėtų apsaugoti tiek Europą, tiek Kijevą nuo išorinės agresijos.

„Mūsų prioritetas ir toliau išlieka integracija į NATO. Net ir prieš prasidedant karui mes turėjome šį realistinį vertinimą, ir tas vertinimas yra nepakitęs. NATO yra vienintelė realiai veikianti struktūra, kuri ilguoju laikotarpiu gali apginti tiek Europą, tiek Ukrainą nuo išorinės agresijos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo P. Beshta.

ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kreipėsi į NATO, prašydamas nuo karo kenčiančiai Ukrainai suteikti pagalbą. Prezidentas ragina sąjungininkus Vakaruose nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kad būtų sustabdyti daugybę civilių gyvybių nusinešę Rusijos aviacijos bombardavimai.

Dar šį mėnesį JAV Gynybos departamentas atmetė siūlymus pasiųsti Ukrainai kai kurių NATO šalių turimus sovietinės gamybos naikintuvus per vieną Amerikos karinę bazę Vokietijoje.

Antradienį V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis turėtų susitaikyti su tuo, kad netaps JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso nare, o tai yra pagrindinis Rusijos argumentas, kuriuo ji grindė savo invaziją.

„Neskraidymo zona virš Ukrainos, tai pagrindinis prioritetas. Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė ambasadorius.

Aljansas sulaukia raginimų padėti užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Rusijos aviacijai pradėjus smūgiuoti į civilius taikinius Ukrainoje.

„Yra daug civilių aukų, Rusija ką tik pasuko humanitarinės katastrofos keliu, nes dėl stipraus mūsų pasipriešinimo jie negali okupuoti mūsų ant žemės“, – pabrėžė ambasadorius.

Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus.

Padėkojo Lietuvai

Jis taip pat dėkojo Lietuvos Vyriausybei ir žmonėms už visokeriopą paramą. „Aš noriu padėkoti Lietuvos Vyriausybei, politikams, kiekvienam, mes kasdien jaučiame jūsų paramą, jūs mūsų artimi partneriai ir draugai“, – sakė P. Beshta.

Seimo pirmininkė po susitikimo teigė, kad po pastarųjų įvykių tarptautinės bendruomenės užtikrinta neskraidymo zona virš Ukrainos nebeatrodo neįmanoma.

„Prieš savaitę buvo sunku įsivaizduoti, kad tokios šalys kaip Šveicarija bus nebeneutralios. Todėl tikrai nieko negalima atmesti, tai nėra vienos valstybės sprendimas, tai yra aljansų, visų šalių bendras susitarimas, aš manau, kad be NATO reikėtų kalbėti ir apie Jungtinių Tautų formatą, nes toks oro erdvės uždarymas, saugojimas būtų visų pirma humanitariniais tikslais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.

V. Čmilytė-Nielsen pažadėjo ir toliau remti Ukrainą

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, trečiadienį susitikusi su Ukrainos ambasadoriumi P.  Beshta, pabrėžė, kad Lietuva toliau teiks Ukrainai politinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę ir kitą pagalbą, įskaitant karinę.

„Visa tarptautinė bendruomenė turi griežtai pasmerkti Rusijos agresiją ir įvesti griežčiausias sankcijas, privalo visomis įmanomomis priemonėmis remti puolamą tautą. Padėdami Ukrainai apsiginti, padedame apsiginti ir pačiai Europai“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, šis nepriimtinas agresijos aktas yra akivaizdus tarptautinės teisės normų pažeidimas, taip pat nusikaltimas Ukrainos žmonėms.

„Smerkiame Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimą prieš Ukrainą. Situacija smarkiai blogėja – matome beatodairišką apšaudymą, įskaitant civilius objektus. Šis nepriimtinas agresijos aktas yra akivaizdus tarptautinės teisės, visų civilizuotų normų pažeidimas. Taip pat nusikaltimas Ukrainos žmonėms. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau, gindama europietiškas vertybes savo žemėje, Ukraina demonstruoja nedviprasmišką įsipareigojimą eiti Europos keliu. Todėl visiškai palaikome Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekį ir esame pasiryžę padėti“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.