Savo laiške darbą baigiančiai premjerei Theresai May (Terezai Mei) jis nurodė, kad naujasis lyderis į Didžiosios Britanijos finansų vadovo postą turėtų pasirinkti žmogų, „visiškai palaikantį jo politikos poziciją“.

Ph. Hammondas, griežtai nusistatęs prieš galimybę Didžiajai Britanijai išstoti iš Europos Sąjungos be jokios sutarties, nors B. Johnsonas tokio scenarijaus neatmeta, savo laiške taip pat rašo, kad neišspręstas „Brexit“ klausimas sukėlė didelį „netikrumą ekonomikai“.

Didžiosios Britanijos iždo sekretorius Philipas Hammondas įspėja kandidatus į ministrės pirmininkės Theresos May įpėdinius dėl kieto „Brexito“, praneša agentūra „Reuters“.

„Išstojimo be sutarties šmėklos turi nelikti, - pareiškė Ph. Hammondas ketvirtadienį stočiai BBC. – Skyrybos be sutarties būtų labai blogas rezultatas ekonomikai“. Jis nesąs tikras, ar visi suprato, „kokia tai būtų rizika – ne tik mūsų ekonomikai, bet ir mūsų mylimos Jungtinės Karalystės ateičiai, jei mes pasitrauktume be sutarties“.

Th. May praėjusią savaitę paskelbė apie savo atsistatydinimą. Premjerei nepavyko įtikinti parlamento pritarti jos su ES išsiderėtai „Brexito“ sutarčiai. Tapti jos įpėdiniais siekia 11 konservatorių deputatų, tarp jų „Brexito“ griežto kurso šalininkas Borisas Johnsonas. „Mes spalio 31 dieną paliksime ES – su sutartimi ar be jos“, - neseniai sakė buvęs britų užsienio reikalų sekretorius.

ES ne kartą atmetė naujų derybų dėl išstojimo sutarties galimybę.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

„Norėčiau, kad mes daugiau laiko skirtume ekonomikos augimui, tačiau iki „Brexito“ susitarimo patvirtinimo mes negalime imtis jokių sprendimų dėl valstybės išlaidų“, - BBC sakė P. Hammondas, Vašingtone dalyvaujantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikimuose.

Jei susitarimas dėl išstojimo iš ES nebus patvirtintas iki gegužės pabaigos, JK turės dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Pasak P. Hammondo, tai yra nereikalingas išteklių švaistymas.

„Žinoma, niekas nenori EP rinkimų. Regis, tai yra beprasmis reikalas, o vienintelis būdas to išvengti yra patvirtinti „Brexito“ sutartį greitai. Jei padarytume tai iki gegužės 22 d., išvengtume Europos rinkimų“, - kalbėjo P. Hammondas.

„Bet kuriuo atveju, norime užtikrinti, kad išrinktiems britų europarlamentarams nereikėtų dalyvauti EP veikloje, tačiau tam pasiekti mums reikia patvirtinti sutartį iki pirmo EP posėdžio“, - pridūrė jis.

Iždo kanclerio teigimu, „Brexito“ derybos užsienyje nėra vertinamos kaip visiškas šalies pažeminimas, o ne itin sėkmingos derybos esą bus greit pamirštos.

„Britanija yra žinoma kaip demokratijos bastionas ir visiems labai įdomu, kaip mes sprendžiame tokį sudėtingą ir iššūkių keliantį klausimą, bet po metų, kai visa tai bus užbaigta, o žmonės susitelks ties kitais dalykais, viskas bus užmiršta“, - kalbėjo P. Hammondas.

Prieš 1 100 metų įkurta valstybinė įmonė planavo kovo 29 dieną išleisti naują 50 pensų nominalo monetą, skirtą šalies pasitraukimui iš ES. Ant monetos turėjo būti išgraviruota išstojimo data, o kalykla jau pradėjo jos bandinių gamybą.   

Jungtinės Karalystės iždo departamentas spalį paskelbė, kad „Brexit“ proginę monetą bus galima įsigyti nuo 2019 metų pavasario.   

Tačiau „Brexit“ procesą apėmus chaosui departamentas pranešė, kad kol kas šios monetos neišleidžiamos į apyvartą.   

„Proginę 50 pensų nominalo monetą... bus galima įsigyti po išstojimo“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Iždo departamento atstovas. 

Iždo sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) savaitgalį britų visuomeninio transliuotojo BBC eteryje laidų vedėjo Andrew Marro (Endriaus Maro) paklaustas, ar teks išlydyti monetas su bloga data, atsakė, kad jos galėtų sudominti kolekcininkus. 

Kai kurie numizmatai įsitikinę, kad moneta su bloga data dar labiau domins kolekcininkus. 

„Jungtinei Karalystei atidedant išstojimą iš ES, bet kurios iš tokių monetų vertė smarkiai išauga“, – sakė Michaelas Alexander'as (Maiklas Aleksandras) iš Londono banknotų ir monetų tyrimų centro. 

Visgi jis nemano, kad monetos bus oficialiai išleistos.

„Esama daugybės žmonių, ir ne tik kolekcininkų, bandančių susidraugauti su Karališkosios monetų kalyklos darbuotojais, kurie gali būti įkalbėti parūpinti ar parduoti vieną tokių monetų“, – sakė M. Alexander'as.   

„Melžiama karvė“

Pernai Karališkosios monetų kalyklos tinklalapyje buvo paskelbta „Brexit“ proginės monetos nuotrauka. Ant tos monetos virš išgraviruotos planuoto pasitraukimo datos buvo žodžiai „taika, gerovė ir draugystė su visomis tautomis“.   

Šie žodžiai yra aliuzija į vieną žinomą citatą iš Thomo Jeffersono (Tomo Džefersono) – trečiojo JAV prezidento ir Amerikos nepriklausomybės patriarcho – inauguracinės kalbos.

Karališkoji monetų kalykla paprastai išleidžia milijonus kažkokiam įvykiui paminėti skirtų monetų. Jos yra geresnės kokybės už cirkuliuojančias monetas ir gali būti skirtingo metalo.   

Proginę 50 pensų nominalo monetą kalykla išleido 1973 metais – paminėti Britanijos prisijungimą prie Europos ekonominės erdvės. Ji vėl buvo išleista 1992 metais, o 1998-aisiais pasirodė šalies pirmininkavimui ES paminėti skirta moneta. 

Monetų ekspertas Richardas Beale'as (Ričardas Bilas) sakė, kad kalykla du pastaruosius dešimtmečius leido į apyvartą vis daug proginių monetų, skirtų įvairiausiems dalykams, pradedant vaikų mylimais knygelių herojais ir baigiant kinų Zodiako ženklais. 

„Kalbant atvirai, Karališkoji monetų kalykla naudoja tai kaip melžiamą karvę“, – sakė jis.

Kalyklai jau anksčiau yra tekę susidurti su situacija, panašia į dabartinę nežinią dėl „Brexit“ skirtos proginės monetos. Tai gali suteikti „Brexit“ priešininkams šiokios tokios vilties, kad istorija pasikartos.

1936-aisiais Karališkoji monetų kalykla pagamino proginę monetą, skirtą po metų numatytai Edwardo VIII (Edvardo VIII) karūnacijai. Tačiau ji taip ir neįvyko, Edwardui VIII nusprendus atsisakyti sosto, kad galėtų vesti išsiskyrusią amerikietę Wallis Simpson (Volis Simpson). 

Tačiau Ph.Hammondas sakė BBC radijui, kad vyriausybė rengia naują imigracijos sistemą ir kad į Britaniją atvykstantys ES piliečiai turės registruotis nuo planuojamos išstojimo datos 2019-ųjų kovą.

Po planuojamo atsiskyrimo „daug dalykų atrodys tokie patys“, o prekės bus toliau gabenamos tarp Britanijos ir ES „maždaug tokiu pačiu būdu kaip dabar“, teigė sekretorius.

„Manau, yra platus konsensusas, kad šis procesas turi būti užbaigtas iki kitų visuotinių rinkimų numatyto laiko, tai yra, 2022 metų birželio“, – pridūrė jis.

Ph.Hammondas, pernai prieš Jungtinėje Karalystėje vykusį „Brexit“ referendumą agitavęs, kad Britanija liktų ES narė, bet dabar palaikantis išstojimą, laikomas nuosaikesnio, „minkštojo“ atsiskyrimo šalininku – kitaip negu kai kurie kiti radikaliau nusiteikę ministrai.

Kaip rašo dienraštis „Financial Times“, Ph.Hammondas anksčiau šią savaitę pristatė šį planą verslo lyderiams ir argumentavo, kad dėl „pagal užsakymą sukurptos“ sutarties nebus spėta susiderėti iki numatyto galutinio termino 2019-ųjų kovą.

„Jis mums sakė, kad europiečiai dabar pritaria, jog staigus atsiskyrimas pakenktų abiem pusėms“, – laikraščiui sakė vienas to susitikimo dalyvis.

Tačiau dar reikės susitarti dėl vieno iš opiausių klausimų – ES piliečių teisės atvykti į Britaniją ir apsigyventi šioje šalyje.

Ilgiau kaip dešimtmetį vykusi masinė migracija iš kitų bloko šalių pagal laisvo žmonių judėjimo principą buvo vienas svarbiausių veiksnių, paskatinusių britus per 2016-ųjų referendumą nubalsuoti už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) iki šiol tvirtino, kad „Brexit“ sutartimi turi būti nustatytos griežtesnės imigracijos taisyklės, įskaitant sąlygą, kad ES piliečiams nebebus taikomas laisvo judėjimo režimas.

Pasak Ph.Hammondo, „europiečiai toliau galės atvykti į JK“ pereinamuoju laikotarpiu, „bet jie turės registruotis valdžios įstaigose, kad žinotume, kas atvyksta ir kas išvyksta“.

„Aiškiai sakėme, kad turės praeiti kažkiek laiko, kol galėsime įvesti migracijos tarp JK ir ES visišką kontrolę“, – pabrėžė jis.

„Turime būti pasiruošę neramiems laikams derybų proceso metu, – prieš savo kalbą kasmetiniame Konservatorių partijos suvažiavime BBC sakė Britanjos finansų ministras Philipas Hammondas (Filipas Hamondas). – Mūsų laukia keleri metai, o gal ir daugiau, kai verslas bus netikras dėl mūsų galutinių santykių su Europos Sąjunga.“

Pasak iždo sekretoriaus, jau dabar įmonės atideda investicijas dėl neapibrėžtumo. „Jeigu nesiimsime priemonių, kad neutralizuotume šį poveikį, tai turės įtakos ūkio augimui ir darbo vietoms.“

Anot P. Hammondo, dabar pagrindinis iššūkis yra išlaikyti stabilų vartotojų ir verslo pasitikėjimą.

„Turime būti pasirengę laikotarpiui, kai pasitikėjimas kils ir leisis – panašiai kaip linksmieji kalneliai, kol nepasieksime galutinio susitarimo“, – sakė jis.

Britų premjerė Theresa May (Teresa Mei) sekmadienį pranešė, kad šalis 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį dėl išstojimo aktyvuos kovo pabaigoje. Tuomet prasidės dvejus metus truksiantis išstojimo derybų procesas.

Pasak P. Hammondo, šio proceso metu Britanija sieks „didžiausios britiškų prekių ir paslaugų prieigos, kokios tik galime pasiekti“.

„Svarbiausias dalykas yra turėti prieigą be tarifų įvedimo, prieigą prie kvotų įvedimo“, – sakė jis, pridūręs, kad tai nebus „vienpusė prekyba“, nes ES eksportuotojai taip pat norės ir toliau turėti prieigą prie Britanijos rinkos.

Naujasis iždo kancleris reporteriams pareiškė, kad biudžetas bus pateiktas artėjant metų pabaigai.

Prieš birželį vykusį referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės ES tuometinis finansų ministras George Osborne (Džordžas Osbornas) sakė, jog britams pritarus pasitraukimui iš ES, šaliai gali reikėti taisomojo biudžeto. Tačiau netrukus po to jis tokią galimybę atmetė.

Naujoji Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Teresa Mei) Ph. Hammondą naujuoju iždo kancleriu paskyrė trečiadienį.

Televizijos kanalui „Sky News“ Ph. Hammondas pareiškė, kad „(naujoji) ministrė pirmininkė aiškiai leido suprasti, kad biudžetą parengsime įprastu būdu – rudenį, o vasarą atidžiai stebėsime ir vertinsime padėtį“.

Televizijos kanalui ITV jis pažymėjo, jog finansų rinkos „turi žinoti, kad mes darysime viską, kas būtina ekonomikai paremti“.

Naujasis iždo kancleris pridūrė, jog ketvirtadienį susitiks su centrinio banko vadovu Marku Carney (Marku Karniu), su kuriuo kalbėsis apie ekonominę padėtį šalyje.

Tuo tarpu centrinis bankas ketvirtadienį sprendžia, ar sumažinti bazinę palūkanų normą iki naujo rekordiškai žemo lygio „Brexit“ sukrėstai ekonomikai paremti.

„Žinia, kurią mėginame paskleisti Britanijos žmonėms, yra ta, jog tai – negrįžtamas sprendimas; jei jie nuspręs pasitraukti, kelio atgal nebebus“, – sakė Ph.Hammondas, atvykęs į Liuksemburgą susitikti su kolegomis iš kitų Bendrijos narių.

Užsienio reikalų sekretorius iliuzija pavadino mintį, kad jei ketvirtadienio referendume būtų nubalsuota už pasitraukimą iš Bendrijos, tokiu atveju galėtų būti pradėtos derybos su Briuseliu dėl naujo susitarimo.

„Britanija niekada nebegalėtų vėl įstoti į ES, išskyrus prisijungimą nepriimtinomis sąlygomis – su naryste euro zonoje, naryste Šengeno zonoje ir t. t.“, – aiškino Ph.Hammondas.

Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad į priekį nedideliu atotrūkiu vėl įsiveržė „Brexit“ priešininkų stovykla, aplenkusi savo oponentus, kurie tvirtai pirmavo dvi ankstesnes savaites.

Ph.Hammondas pažymėjo, kad „referendumo kova... labai įtempta“.

„Vienu ar kitu atveju balsų skirtumas bus nežymus“, – sakė jis.

Ragina įgyvendinti pažadėtas nuolaidas

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) spaus savo kolegas iš kitų Europos Sąjungos valstybių skubiai įgyvendinti sutartas nuolaidas, jei šalis ketvirtadienį nubalsuos už pasilikimą Bendrijoje.

Ministrui pirmininkui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) vasarį pavyko išsiderėti tam tikrų nuolaidų dėl imigracijos bei euro ir pažadą, kad Britanijai nebus taikomas įpareigojimas siekti „vis glaudesnės sąjungos“.

Britų premjeras vylėsi, kad šie žingsniai padės įtikinti jo tėvynainius nepritarti „Brexit“.

Pirmadienį kalbėdamas prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge, Ph.Hammondas sakė, kad britai „tikėsis spartaus ir visiško priemonių paketo, dėl kurio buvo sutarta vasarį, įgyvendinimo“, jeigu bus nubalsuota už tolesnę šalies narystę 28 valstybių bloke.

Jis pridūrė, kad Briuselis turi „užtikrinti, jog ES dirbtų dėl visų žmonių ateities ir spręstų paprastų žmonių problemas“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pažadėjo, kad sutartos nuolaidos bus įgyvendintos „greičiau nei per metus“.

Minimas susitarimas susijęs su Kubos vidutinio laikotarpio ir ilgalaikėmis skolomis Britanijai, sakoma Kubos vyriausybės pranešime.

Tai „turėtų prisidėti prie abiejų šalių ekonominių, prekybos ir finansų ryšių plėtros“, pažymėjo vyriausybė.

Susitikę R.Castro ir Ph.Hammondas „patvirtino pažangą“ dvišaliuose santykiuose ir abiejų šalių bendrų interesų „potencialą“.

Nei Britanijos ambasada Havanoje, nei Kubos pareigūnai neatskleidė skolų, dėl kurių buvo tariamasi, dydžio arba kokių nors kitų susitarimo detalių.

Gruodį Kuba pasiūlė susitarti su savo skolintojais iš Paryžiaus klubo, kuriam priklauso Britanija, Prancūzija ir Ispanija. Havana buvo pasiryžusi grąžinti 2,6 mlrd. JAV dolerių skolų, kurios nebuvo mokamos užsienio skolintojams pastaruosius 25 metus.

Mainais Paryžiaus klubas sutiko nurašyti 8,5 mlrd. dolerių palūkanų.

Ph.Hammondas tapo pirmuoju Britanijos diplomatijos vadovu, apsilankiusiu Kuboje po 1959 metų revoliucijos.

Pastaraisiais mėnesiais R.Castro ir kiti aukšti pareigūnai buvo susitikę su kitais aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnais ir lyderiais.

Vasarį R.Castro apsilankė Paryžiuje ir susitiko su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu).

Kovą į Havaną atvykusi ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) tapo aukščiausio rango Bendrijos pareigūne, kada nors apsilankiusia Kuboje.

ES išorės politikos vadovė tąsyk pasirašė sutartį dėl santykių su Kuba normalizavimo, taip pat susitarimą dėl žmogaus teisių.

Kubos lyderiai atmetė JAV ir Europos kritiką dėl žmogaus teisių padėties saloje, perspėdami, kad netoleruos kišimosi į šalies vidaus reikalus.

Praėjusiais metais turistai iš Britanijos Kuboje buvo antri gausiausi svečiai iš užsienio po Kanados. Salą per metus aplankė apie 160 tūkst. britų.

Ph.Hammondo vizitas surengtas praėjus mėnesiui po JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) istorinės viešnagės šioje Karibų valstybėje, kuri palaipsniui tampa atviresnė buvusioms Šaltojo karo varžovėms.

Nors Havana ir Vašingtonas pernai atkūrė diplomatinius santykius, Jungtinės Valstijos tebetaiko perkybos su Kuba embargą, paskelbtą 7-ajame dešimtmetyje.

Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) atvyko su viešnage į Kubą, kurios metu aptars bendradarbiavimą „finansinių paslaugų, energetikos, kultūros ir švietimo“ srityse, praėjus mėnesiui po to, kai į šią Karibų jūros šalį istorinį vizitą surengė JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), siekiantis išsklaidyti įtampą, kuri dešimtmečius tvyrojo santykiuose su Vašingtono Šaltojo karo laikų priešininke.

Ph.Hammondas žurnalistams Havanoje pareiškė, kad jis yra „pirmasis Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius, kuris atvyko į Kubą nuo tada, kai revoliucija“ 1959 metais atvedė į valdžią Fidelį Castro (Fidelį Kastrą).

Sekretorius susitiko su Kubos diplomatijos vadovu Bruno Rodriguezu (Brunu Rodrigesu) ir pasirašė kelis bendradarbiavimo susitarimus su kitais komunistinės vyriausybės pareigūnais.

Ph.Hammondas sakė, kad nori „glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo, kurio pagrindas būtų išaugusi prekyba, investicijos ir didesnis turistų, atvykstančių į Kubą iš Britanijos, skaičius“.

Pernai Britanija užėmė antrą vietą po Kanados pagal Kubą aplankiusių užsienio turistų skaičių - iš viso čia viešėjo 160 tūkst. britų, sakė jis.

Ph.Hammondo vadovaujama žinyba anksčiau nurodė, kad užsienio reikalų sekretorius pasirašys „dvišalį susitarimą dėl Kubos skolos Jungtinei Karalystei restruktūrizavimo“, tačiau pats diplomatijos vadovas apie tai nekalbėjo per spaudos konferenciją Havanoje.

Raulis Castro (Raulis Kastras) buvo susitikęs su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu), kai vasarį lankėsi Paryžiuje.

Kovą Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) tapo aukščiausio rango Bendrijos pareigūne, kada nors aplankiusia Havaną.

Vizito metu ji pasirašė sutartį dėl santykių su Kuba normalizavimo, įskaitant susitarimą dėl žmogaus teisių.