Vilniaus apygardos teismas spalio 14 dieną atmetė R. Vaitkaus apeliacinį skundą ir paliko galioti gegužės 2 dienos Vilniaus apylinkės teismo sprendimą, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pirmosios instancijos teismas skyrė jam 300 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio, arba 11 298 eurų baudą.

Pasak STT, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad R. Vaitkus, piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybei padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą.

Teismo sprendimas įsiteisėjo, bet gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

R. Vaitkus BNS teigė tikriausiai skųsiantis teismo sprendimą, tačiau jo nekomentavo. Anksčiau jis BNS teigė nepripažįstantis savo kaltės.

Prokurorai nustatė, kad R. Vaitkus be konkurso pratęsė viešinimo sutartį su agentūra „Viešųjų ryšių partneriai“ (dabar „Fabula ir partneriai“).

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Vilma Vidugirienė anksčiau BNS sakė, kad VAE iš konkursą laimėjusios įmonės „Viešųjų ryšių partneriai“ pradžioje pirko 0,35 mln. eurų vertės paslaugų, tačiau vėliau be konkurso jų nupirko dar už 0,9 mln. eurų.

Žiniasklaida skelbė, jog R. Vaitkus teikė pirmenybę vienam tiekėjui, tačiau tam pasipriešino už viešuosius pirkimus atsakingi VAE darbuotojai, atsisakę pasirašyti sąskaitas faktūras ir darbų priėmimo aktus. Todėl, anot prokurorės, juos pasirašė bei finansininkei nurodė sumokėti pinigus pats R. Vaitkus.

Generalinė prokuratūra ikiteisiminį tyrimą dėl VAE konkursų pradėjo dar 2013 metais. 

R. Vaitkus VAE vadovavo nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų gegužės, vėliau iki 2018-ųjų gegužės jis vadovavo bendrovei „Vilniaus baldai“, o šiuo metu dirba įmonės „Altechna R&D“ vadovu. Iki darbo VAE jis vadovavo RST, „Leo LT“ ir VST.

Nuo 1999 metų iki 2001 metų R. Vaitkus buvo ūkio viceministras, atsakingas už branduolinę energetiką, po to 7 metus vadovavo informacinių technologijų bendrovei „IBM Lietuva“.

Dėl dokumentų klastojimo, tikslinės paramos panaudojimo ne pagal paskirtį, apgaulingo apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kaltintiems keturiems asmenims – buvusiam Plungės teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėjui S.S. ir verslininkams – skirtos laisvės atėmimo bausmės, jas atidedant.

Buvusiam tarnautojui S.S. skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas trejiems metams. R.R. skirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant trejiems metams, R.L. – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymą irgi atidedant trejiems metams. D.J. bausmės išvengė dėl senaties, pranešė teismas.

28 tomų apimties byloje teismas nustatė, kad 2008–2011 metais S.S., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Tarnautojas su kitais bylos kaltinamaisiais – uždarųjų akcinių bendrovių vadovais ir individualios įmonės direktore – netinkamai sudarė tikslinės subsidijos sutartis.

Ne pagal paskirtį ir pažeidžiant tvarką panaudotos tikslinės dotacijos neįgaliesiems įdarbinti, sukurti jiems darbo vietų bei darbo užmokesčiui mokėti. Dėl minėtų kaltinamųjų veiksmų valstybė patyrė kelių dešimčių tūkstančių eurų turtinę žalą, tačiau nuosprendžiu ji nepriteista.

Pasak pranešimo, Plungės teritorinės darbo biržos ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, nes nepavyko nustatyti tikslios ieškinio sumos, o valstybei palikta galimybė dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teisme kaltinamieji savo kaltės nepripažino, tačiau teismas padarė išvadą, kad jų kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad visi kaltinamieji praeityje neteisti, nebausti, charakterizuojami teigiamai, dirbantys.

Nuosprendį per 20 dienų galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui.

Penktadienį iš tarnybos atleisti du Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai, piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir už pažadėtą atlygį suklastoję dokumentą.

Kaip pranešė VSAT, Varėnos rinktinės vadas Vytautas Ižganaitis pasirašė įsakymus, kuriais iš vidaus tarnybos atleido 29 metų Druskininkų užkardoje tarnavusią minėtos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniąją specialistę bei 50 metų to paties Sargybų skyriaus pasienietį.

Praėjusių metų rugpjūčio pradžioje abu šie pareigūnai pateko į kolegų iš Varėnos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus akiratį.

Gauta žinių, kad Lietuvoje naudotų automobilių verslu užsiimantis Tadžikistano pilietis per tarpininkus ieško VSAT pareigūnų, kurie į jo pasą atgaline data įdėtų išvykimo iš Lietuvos ir atvykimo į ją spaudus.

Paaiškėjo, kad tadžikas turėjo pusmetį galiojusią Lietuvos vizą, suteikiančią jam teisę legaliai šalyje būti 90 dienų. Buvimo terminą pažeidęs ir laiku iš Lietuvos neišvykęs užsienietis rizikavo kitą kartą vizos negauti, o tai būtų reiškę jo verslo pabaigą.

Kriminalinė pasieniečių žvalgyta surinko informacijos, kad Tadžikistano pilietis per tarpininkę, 45 metų Kapčiamiesčio gyventoją, surado galimybę suklastoti dokumentą. Už tai buvo pažadėtas piniginis atlygis – 500 litų (145 eurai).

Nustatyta, kad minėta moteris tadžiko pasą perdavė pažįstamam Varėnos rinktinės Sargybų būrio pasieniečiui, o šis dokumentą patikėjo kolegei iš Druskininkų užkardos.

Raigardo pasienio kontrolės punkte per valstybės sieną vykstančių asmenų bei transporto priemonių patikrą vykdžiusi 29 metų pasienietė, pasinaudodama jai išduotu specialiu datos spaudu, Tadžikistano piliečio pase padarė žymas atgaline data, neva liudijančias užsieniečio išvykimą iš Lietuvos ir atvykimą į ją.

Šį pasą pareigūnė, iš anksto susitarusi su kolega, paliko sutartoje vietoje Druskininkų užkardoje. Dokumentą su suklastotais datos spaudais pasiėmęs pasienietis praėjusių metų rugpjūčio pradžioje su įkalčiu buvo sulaikytas beišeinantis iš Druskininkų užkardos. Netrukus įkliuvo ir datos spaudus įspaudusi pasienietė.