Už kelių būklę šalyje yra atsakinga Kelių direkcija. Jos vadovas tvirtina, kad anksčiau vykdyti projektai įgyvendinti tinkamai.
„Tačiau praėjus tam tikram laikui (virš dešimt metų), juos reikia remontuoti“, – kalbėjo Kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Tvarkymui pinigų neužtekdavo, mat nuo 2016 metų kelių atnaujinimui ministerija kiekvienais metais skirdavo vos po 12 mln. eurų. Už tokią sumą, sakoma, kad padaryti negalima praktiškai nieko.
Kelininkų atstovai tvirtina, kad beveik 3 mlrd. vertas valstybės turtas nugrimzdo į paraštes.
„Jeigu mes savo namų parketo grindis neprižiūrėsime dešimt metų, kaip jos atrodys? Jos bus tiesiog nudėvėtos ir mums reikės jas iš esmės keisti“, – teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Važiavimas gatvėmis – lyg loterija: kas apvažiuoja duobes, išsisuka nuo nuostolių, o kas į jas pataiko – smarkiai paplonina piniginę ir yra priverstas vaikščioti pėsčiomis.
„Šiuo metu yra apie 75 tūkst. Pernai irgi buvo panašiai“, – sakė Lietuvos draudimo transporto draudimo agentas Paulius Ilbertas.
Susisiekimo ministerija teisinasi, kad tai, kas užrašyta dokumentuose, nebeveikia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Yra keliai, kuriuose intensyvumas yra didesnis negu planuota, tad ta danga, konstrukcija, kuri buvo skaičiuota prieš 10–15 metų, neatitinka ir kelias greičiau nusidėvi“, – kalbėjo Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius.
Ministerija pakeitė ne kelių susidėvėjimo metodikas, o pinigų skyrimo tvarką: panaikino rezervą ir jį išdalino. Todėl valstybinės reikšmės keliams nuo šiol bus skiriama beveik 70 proc. lėšų, o likusi dalis – vietiniams keliams. Kas bus atnaujinama regionuose, spręs ir Vyriausybė.
„Tie prioritetai mūsų netenkina. Mes kartais pamatome, kad išasfaltuoja vieną ruožą, tada bėga asfaltuoti kitą kraštą. Mes taip nedarytume. Paskirtumėme lėšas, išasfaltuotume tą ruožą, kad to krašto gyventojai turėtų patogų susisiekimą“, – teigė Prienų rajono meras Alvydas Veicekauskas.
Nors ir įvestas trimetis planavimas, bet lėšos skirstomos kiekvieniems metams.
Bet ministrai atiduoti vadžių savivaldai nenori, esą keliai bus asfaltuojami pagal partinius interesus. Kelių finansavimo pertvarką Seimui pristatęs Marius Skuodis žadėjo, kad ji bus ypač skaidri. Ministras tvirtino, kad neis pirmtakų pramintais keliais, kai pinigai buvo dalinami pagal politikų rinkimų apygardas.
Kolegos pastebi, kad kol kas laikytis skaidrumo pažadų nesiseka.
„Visa šių metų suma nuėjo Klaipėdos Baltijos prospektui. Tai klausimas, ar miestas finansuojamas pagal partinę priklausomybę“, – sakė savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas.
Dėl pinigų dalybų keliams anksčiau priekaištauta buvusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui. Jis kaltintas dosniai skirstęs juos rajonams, kuriuose jis arba jo atstovaujamos partijos nariai kandidatavo į Seimą, o kelios dienos po pralaimėtų rinkimų 100 tūkst. eurų atiteko ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio gatvės tvarkymui.
Savivaldybių vadovai pastebi, kad nauja tvarka atneš daugiau lėšų, bet neramina, ar jos bus panaudotos.
„Nors ir įvestas trimetis planavimas, bet lėšos skirstomos kiekvieniems metams ir jeigu vienais metais nepavyktų nupirkti dalies darbų ir dalis lėšų nebūtų panaudotos, tai jos į kitus metus nepersikeltų“, – pasakojo Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.
Ekspertai skaičiuoja, kad norint atnaujinti daugumą nusidėvėjusių Lietuvos kelių, kasmet prireiktų nuo 50 iki 100 mln. eurų.
