Interviu „Reuters“ K. Karinis tikino anksčiau pradėtas reformas išplėsiantis ir pakeisiantis įstatymus, kurie reglamentuoja Latvijos finansų priežiūros institucijų vadovų paskyrimą, bei suteiksiantis institucijoms teisę uždaryti bankus, per kuriuos yra atliekami „purvinų pinigų“ pervedimai.

„Mes duodame signalą tiems asmenims ar toms įmonėms, kurios ieško vietos, kur galėtų netrukdomai plauti pinigus. Mes jiems aiškiai sakome, kad nesame tam atviri“, – sakė K. Karinis, premjero pareigas pradėjęs eiti sausį.

Artimiausiu metu Latviją tirs tarptautinis pinigų plovimo prevencijos standartų prievaizdas „Moneyval“, o kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, kad tarnyba Latvijai gali prikabinti rizikingos šalies etiketę, kurią šiuo metu turi tokios valstybės, kaip Serbija ar Pakistanas.

Pernai „Moneyval“ išleido itin kritišką pinigų plovimo prevencijos Latvijoje vertinimą, daugiausia dėl korupcijos. Pripažindamas, kad šis Latvijos patekimas į „pilkąjį sąrašą“, kelia nerimą, K. Karinis teigė, kad jo šalis labai rimtai žiūri į kovą su korupcija ir finansiniais nusikaltimais ir paragino Švedijos bankus neprarasti pasitikėjimo šalimi.

„Šie bankai yra labai svarbūs mūsų regionui, svarbūs mūsų finansiniam stabilumui. Mano žinia jiems yra labai paprasta: galite nusiraminti, nes mes sukūrėme nusikaltimams itin atsparią sistemą“, – tikino K. Karinis.

Anksčiau „Swedbank“ ir SEB banko atstovai tikino nenutraukiantys veiklos Baltijos šalyse. Pasak jų, šis regionas išlieka svarbia bankų plėtros strategijos dalimi.

K. Karinio teigimu, norint išspręsti pinigų plovimo problemą, reikia bendrų ES veiksmų. „Tai yra Europos problema. Bankai šiame regione ilgą laiką buvo naudojami pinigų tranzitui“, – pareiškė Latvijos premjeras.

Po Švedijos parlamento finansų komiteto posėdžio ketvirtadienį Finansų ministerijos valstybės sekretorius Ulfas Holmas sakė labai rimtai vertinantis kaltinimus „Swedbank“ ir, tikino jis, susitiks su generaliniu FI direktoriumi, kad šis paaiškintų pastarojo meto įvykius.

Pasak U. Holmo, vyriausybė pernai skyrė papildomų lėšų inspekcijai, kad ši efektyviau stebėtų pinigų srautus. Kartu U. Holmas pasveikino FI dėl jos savikritikos, esą inspekcijos atstovai tikino, kad FI turėjo labiau bendradarbiauti su šalimis, kuriose Švedijos bankai turi filialus.

„Pinigų plovimas dažnai yra tarptautinis reikalas, į kurį įsipainioja kelios šalys, todėl būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp šalių“, – sakė Finansų ministerijos pareigūnas. Jo teigimu, vyriausybė dėl „Swedbank“ situacijos turi visų parlamentinių partijų palaikymą, ir nė viena partija neatmeta galimybės griežtinti reguliavimą.

Parlamento Finansų komiteto pirmininkas Fredrikas Olovssonas su FI generaliniu direktoriumi susitiks kovo 7 d., paskelbė komiteto vicepirmininkė Elisabeth Svatesson.

„Kėliau FI klausimą ir reikalavau, kad kitą savaitę jie ateitų į komitetą, kad galėtume išgirsti jų poziciją šiuo klausimu ir jų nuomonę, kaip būtų galima stiprinti bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių institucijų, nes pinigų plovimas beveik visada vyksta pinigų srautuose tarp valstybių“, – sakė E. Svatesson.

„Bankas negali tikrinti kiekvienos klientų atliekamos operacijos, todėl sukčiavimas dažnai yra aptinkamas tik atgaline data, ir tada bankas turi pasirinkimą – ar nutraukti ryšius su klientu. Mes turime suprasti, kad, pirma, oficialus „Swedbank“ tyrimas dar nėra užbaigtas, ir, antra, – tokių įtarimų atveju bankas visada būna labai nepavydėtinoje padėtyje, nes, pagal įstatymus, bankas negali nei komentuoti klientų bankinių operacijų dėl konfidencialumo principų, nei atskleisti tai, kad vienas ar kitas žmogus yra banko klientas“, – radijuje „Raadio Kuku“ kalbėjo M. Mulleris.

Estijos banko viceprezidentas taip pat pridūrė, kad, jo nuomone, dabartinių kovos su pinigų plovimu standartų negalima naudoti dešimtmečių senumo įvykiams vertinti, todėl, nors įtartinos bankinės operacijos niekada nebuvo laikomos teisingomis, reguliavimas ir galimybė tokias operacijas sekti ilgainiui keitėsi.

Tačiau, paklaustas, ar tokia pat logika galima pateisinti „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, kuriame įsipainioję mokėjimai, kurių suma siekia 200 mlrd. eurų, M. Mulleris atsakė neigiamai.

„Tai, kas nutiko „Danske“ banke – sisteminis taisyklių ignoravimas ir tyčinis Finansų inspekcijos bei Kovos su pinigų plovimu biuro klaidinimas, – žinoma, yra nepriimtina“, – teigė jis.

Taip pat M. Mulleris pabrėžė, kad „Danske Bank“ atveju yra žinoma, jog išplauti pinigai nebuvo išgryninami Estijos bankomatuose, o pervedami į kitus Europos bankus.

„Tikėtina, kad ir „Swedbank“ skandale minimi pinigai taip pat (buvo pervedami į kitus bankus). Nieko nuostabaus, kad tarp Estijos bankų buvo vykdomi mokėjimai. Kiekvienai tolesnei šios grandinės grandžiai vis sudėtingiau yra atpažinti įtartiną operaciją. Jei tu esi „Swedbank“ ir tau perveda pinigus asmuo, turintis sąskaitą patikimame Danijos banke, kuris, tavo nuomone, patikrino informaciją, tu nerimauji kur kas mažiau“, – tikino Estijos banko viceprezidentas.

Vasario 20 d. Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT pranešė, kad su „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalu yra susijęs ir kitas Skandinavijos bankas – „Swedbank“. SVT teigimu, tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.