Meilės laiškus siuntė prancūzų karo laivo „Galatee“ įgulos narių žmonos, motinos ir tėvai per Septynerių metų karą. 1757–1758 metais užėmus „Galatee“, Britų Karališkasis laivynas šiuos laiškus konfiskavo.

Dabar jie atsidūrė Kembridžo profesoriaus Renaudo Morieuxo rankose. Jis archyve aptiko 104 laiškus.

„Supratau, kad buvau pirmasis žmogus, perskaitęs šias labai asmeniškas žinutes“, – sakė profesorius.

Vienas laiškas, adresuotas „Galatee“ pirmajam leitenantui Louisui Chambrelanui, buvo iš jo žmonos Marie Dubosc.

Moteris rašė: „Galėčiau praleisti visą naktį rašydama tau... Esu tavo amžinai ištikima žmona. Labanakt, mano brangusis drauge. Jau vidurnaktis. Man laikas pailsėti.“

Pora daugiau niekada nesusitiko. M. Dubosc mirė, o 1761 metais L. Chambrelanas vėl vedė.

Anne Le Cerf savo vyrui Jeanui Topsentui, puskarininkiui, rašė: „Negaliu sulaukti, kol galėsiu tave apkabinti.“

Kaip praneša Kembridžo universitetas, laiškuose perteikiama tiek romantiška, tiek dažniau šeimos meilė, bet taip pat – retos įžvalgos apie įtampą ir kivirčus šeimoje.

1758 m. sausį išsiųstoje žinutėje jauno jūreivio Nicolaso Quesnelio motina, kuri beveik neabejotinai buvo neraštinga, sūnui rašė: „Perduok linkėjimus Varinui [Quesnelsio laivo draugui], tik jo žmona man praneša naujienas.“

„Kitą kartą, kai man parašysi, nepamiršk savo tėvo“, – vėlesniuose laiškuose įspėjo ji.

Daugiau nei pusė laiškų buvo pasirašyti moterų ir suteikia vertingų įžvalgų apie moterų raštingumą ir patirtį karo metu.

„Kol jų vyrų nebuvo, moterys valdė namų ūkį ir priimdavo esminius ekonominius bei politinius sprendimus“, – sakė R. Morieuxas.

Profesorio teigimu, šie laiškai yra apie visuotinę žmogaus patirtį. Jie nėra būdingi tik Prancūzijai ar XVIII amžiui.

„Jie atskleidžia, kaip mes visi susidorojame su dideliais gyvenimo iššūkiais“, – teigė profesorius.

„XVIII amžiuje žmonės turėjo tik laiškus, bet tai, apie ką jie rašė, mums yra labai pažįstama“, – apibendrino jis.