Šiandien kiekvieno namuose jis kaip savas, artimas, laukiamas žmogus. Tad nenuostabu, kad "Kauno dienos" skaitytojai paprašė apie jį papasakoti plačiau.
V.Kasiulevičiaus nuotrauka jo feisbuko paskyros viršelyje – ne kaip daugelio, kokio nors pribloškiamo grožio pasaulio kampelio fone. Šalia nuotraukos – užrašas "Aš myliu Lietuvos medikų sąjūdį", o fone – informacija, kas yra koronavirusai ir kaip nuo jų saugotis.
Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekanas, Lietuvos medikų sąjūdžio vienas iš iniciatorių ir pirmasis tarybos pirmininkas, prezidentės Dalios Grybauskaitės asmeninis ir premjero Sauliaus Skvernelio šeimos gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius 48-erių V.Kasiulevičius nuolat skelbia naujausią pasaulio specialistų informaciją apie COVID-19, o jo įrašai iš karto tampa visos mūsų žiniasklaidos viena pagrindinių temų. Jis vienas iš tų autoritetų, kurio nuomonės atsiklausia ir politikai, ir žurnalistai, ir medikai. Laukia jos ir visi žmonės.
V.Kasiulevičius jau du dešimtmečius jis dirba šeimos gydytoju.
Ne tik savo srities bendruomenės, bet ir visos visuomenės autoritetu netampama per dieną. "Jis puikus gydytojas, ir ne tik savo pacientams – dabar jis visų Lietuvos žmonių gydytojas. Jis ir labai geras kolega, išmintingas vadovas, nuoširdus draugas, labai geras tėtis ir vyras", – kolegą apibūdina arti dviejų dešimtmečių su juo kartu dirbanti gydytoja, Šeimos medicinos centro vadovė Lina Vencevičienė. Pasak jos, V.Kasiulevičius – labai populiarus ir tarp medikų, ir tarp pacientų, ir tarp studentų, ir tarp draugų, nes tai labai visapusiška asmenybė.
O daugelio šnekintų jo pacientų, kolegų ir visų, kam teko su juo susidurti, teigimu, koks jis dabar TV ekrane, toks ir visą gyvenimą.
Konkretus ir jautrus
Ukmergiškė mokytoja, dabar jau pensininkė Rita Karalienė su nekantrumu laukia kiekvieno V.Kasiulevičiaus žodžio. "Aš jį puikiai pažįstu ir žinau, kad juo galima pasitikėti. Jis labai protingas, sąžiningas, konkretus, tikslus. Tokių žmonių reta", – sako nuo penktos klasės V.Kasiulevičių mokiusi biologijos, o vyresnėse klasėse buvusi jo klasės auklėtoja R.Karalienė.
Pedagogė su meile prisimena, kad dar mokydamasis Ukmergės antrojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Antano Smetonos gimnazija), Vytautas jau buvo labai konkretus, bet ko nešnekėjo, į šonus nesimėtė, tad jo nuomonė klasiokams buvo labai svarbi, visi į ją įsiklausydavo, nes žinojo, kad ja galima pasikliauti.
Mokytoja pasakoja, kad Vytautas buvo tiksliukas, ypač gerai sekėsi tikslieji mokslai – biologija, chemija, matematika, fizika, sėkmingai dalyvaudavo olimpiadose. Buvo labai pareigingas, nes taip buvo auklėjamas savo tėvelių – gerai Ukmergėje žinomų mokytojų. Mokyklą 1989 m. baigė su pagyrimu ir iš karto įstojo į tuometę Kauno medicinos akademiją (dabar – Sveikatos mokslų universitetas).
R.Karalienei įstrigo atmintin ir tai, kad Vytautas jau nuo mažų dienų buvo labai nuoširdus, užjaučiantis. Pamatęs verkiantį mažesnį vaiką, visada prieidavo, paklausdavo, kas jam nutiko, ar nereikia padėti.
"Mes juo didžiuojamės", – sako dabartinis Ukmergės A.Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūnas ir džiaugiasi, kad garsus gydytojas neatsisako susitikti su dabartiniais gimnazistais. Štai prieš keletą metų gimnazija dalyvavo projekte "Drąsinkime ateitį". V.Kasiulevičius, gimnazijos Garbės galerijos tikrasis narys, grįžo į savo mokyklą, pasidalijo savo sėkmės istorija, nuoširdžiai pabendravo su gimnazijos bendruomene.
Kompetencija ir empatija
V.Kasiulevičius Kauno medicinos akademijoje įgijo medicinos gydytojo, po to Vilniaus universitete – šeimos gydytojo kvalifikaciją, o 2003-iaisiais apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Jau du dešimtmečius jis dirba šeimos gydytoju sostinės Santaros klinikų Šeimos medicinos centre, nuo 2003 m. iki pernai balandžio jam ir vadovavo.
Vadovavimo centrui estafetę iš jo perėmusi L.Vencevičienė pasakoja, kad V.Kasiulevičius iš vadovo pareigų pasitraukė tikrai ne todėl, kad kas jam būtų liepę: "Tai buvo ilgai gvildentas jo sprendimas. Jis apie tai kalbėjo jau apie metus, nes suderinti ir vadovavimą centrui, ir VU Medicinos fakulteto prodekano darbą gana sunku." Juolab centras nemažas – apie 50 personalo, apie 30 rezidentų, 12 tūkst. prie jo prisirašiusių pacientų, jame vykdoma mokslinė veikla, čia – ir rezidentūros bazė, mokomi ir studentai, ir rezidentai.
"V.Kasiulevičius centrui vadovavo puikiai. Jis drąsus, sako, ką galvoja, bet, prieš sakydamas, gerai apgalvoja. Gal ne visada visiems patinka, ką jis pasako, bet visi žino, kad taip jis kalba ne egoistiniais sumetimais, ne apkalbų lygiu, o tai yra tiesa. Gal todėl jis ir išvengia konfliktų, o problemas sprendžia tolerantiškai ir taikiai. Jis labai taktiškas, pakelto balso, nepagarbaus elgesio, įžeidinėjimo ar apkalbų per beveik dvidešimt metų negirdėjau. Jis labai puikiai savo tėvų pedagogų išauklėtas, labai gerų manierų ir labai aukšto intelekto koeficiento žmogus", – koks V.Kasiulevičius kaip vadovas, mintimis dalijasi ilgametė jo kolegė L.Vencevičienė.
Ji priduria, kad V.Kasiulevičius – labai empatiškas vadovas ir kolega. Jei kam iš centro darbuotojų nutinka kokia bėda, jis visuomet padeda. Štai ir dabar, sužinojęs, kad COVID-19 susirgo centro medikas, labai išgyveno, visą ligos laikotarpį, kiek galėjo, tiek jam padėjo.
V.Kasiulevičių labai vertina ir jo pacientai. "Per visus ilgus metus, kol jis dirba centre, nebuvo nė vieno paciento nusiskundimo", – sako dabartinė centro vadovė.
"Kokį jį matome viešoje erdvėje, toks jis ir darbe. Labai šiltas, labai jautrus, atidus, visada buvo vienas iš populiariausių Šeimos medicinos centro gydytojų, ir neabejotinai ne tik dėl profesionalumo, bet ir dėl žmogiškųjų savybių. Profesorius sugeba net esant sudėtingoms situacijoms išlaikyti taktą, pagarbą pašnekovui", – apie savo šeimos gydytoją pasakoja apie dešimt metų jį pažįstanti taip pat gydytoja Jurgita Sejonienė.
Medikų sąjūdžio veidas
Savo asmeniniu gydytoju V.Kasiulevičių 2009 m. pasirinko ir prezidentė D.Grybauskaitė. Kas lėmė tokį pasirinkimą, ir šiandien ji turi aiškų atsakymą: "Gydytoją V.Kasiulevičių pažįstu kaip mediką iš pašaukimo, garbingą profesionalą ir mokslininką, pilietišką ir padorų žmogų. Mes visi tai matome ir jaučiame. Todėl būtent profesoriaus žodis yra tas, kuriuo šiandien esame linkę pasikliauti ir kuris įkvepia pasitikėjimą."
V.Kasiulevičius – ir premjero S.Skvernelio šeimos gydytojas. Tačiau autoritetingas gydytojas visada pabrėždavo, kad prezidentė ar premjeras – visi pacientai jam lygūs.
Tiesa, dėl premjero šeimos gydytojo pareigos jam teko atsisakyti jo paties su bendraminčiais įsteigto Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininko posto.
Kai 2017 m. lapkritį, neapsikentę savo menkų algų ir prastų darbo sąlygų ir nusivylę, kaip prastai jų interesams atstovauja kitos medikų organizacijos, sveikatos apsaugos darbuotojai įsteigė Medikų sąjūdį, S.Skvernelis jo reikalavimus prilygino šantažui, ironizavo, kad "kažkas dabar kažkokią vėl sugalvojo iniciatyvą". Tačiau paaiškėjo, kad tas kažkas – jo paties šeimos gydytojas V.Kasiulevičius.
Neilgai pabuvęs naujo medikų judėjimo tarybos pirmininku, V.Kasiulevičius nutarė trauktis iš šių pareigų, kad būtų išvengta nereikalingų interpretacijų ar įtarinėjimų. Jis tikino nepasinaudojęs premjero šeimos gydytojo vardu, nei kad gautų pas jį audienciją kaip Medikų sąjūdžio lyderis, nei premjeras spaudęs jį trauktis iš judėjimo vadovų. "Atėjo laikas pasirinkti – pacientas ar tolesnė politinė karjera. Aš renkuosi pacientą. Nes kažkada taip pažadėjau sau. Atleiskit man už tai. Visa mūsų sąjūdžio taryba, visi mano viešųjų komunikacijų strategai, mano draugai dabar vieningai smerkia šį mano žingsnį. Bet mes kiekvienas apsisprendžiame, kas teisinga gyvenime ir ką turime pasakyti žmonėms. Aš žinau, kad viskas mums bus gerai ir aš žinau, kad niekada neišsižadėsiu sąjūdžio, visada padėsiu būsimiems lyderiams", – rašė V.Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje.
Jis – labai protingas, sąžiningas, konkretus, tikslus. Tokių žmonių reta.
Nors jis – mylimas ir valdžios asmenų gydytojas, jo nuopelnai įvertinti ir valstybės apdovanojimu – 2018 m. Gedimino ordino Riterio kryžiumi, nors jo nuomonės atsiklausia Seimas ir kitos valdžios institucijos, tai jo nestabdo viešai reikšti savo nuomonę, dažnai kritišką valdžios atžvilgiu. "Kodėl aš kartais lendu pasisakyti, kur gal geriau nereikėtų ir valdžiai nepatinka? Jaučiu atsakomybę už šį kraštą, kad jame nebūtų visokių nesąmonių. Nuo 2003 m. aktyviai dalyvavau įvairiose derybose, buvau Šeimos gydytojų draugijos vadovas. Visą laiką susitikdavau su valdžia ir kalbėjau visada, tik gal uždaresniame rate. Tau palinksi galva, paploja per petį, kad tai teisinga ir sako: bet tu supranti, kad nėra pinigų, resursų, palikime, kaip yra. Arba sako: mes stengsimės, darysime, rašo viską į planus", – V.Kasiulevičius pernai sakė portalui delfi.lt, kurio projekte "Tautos gydytojas" buvo tarp nominantų.
V.Kasiulevičiaus prognozės dėl Medikų sąjūdžio ateities išsipildė, savo pažadą jo neišsižadėti jis tesi. Sąjūdis netruko tapti autoritetingiausia medikų organizacija, vertinama ir kaip pilietinės visuomenės brandos ženklas, pavyzdys kitų sričių bendruomenėms. Jo lyderiai ir šiandien, COVID-19 pandemijos akivaizdoje, viešojoje erdvėje atstovauja visai medikų bendruomenei, kelia į viešumą sunkumus, trukdančius medikams kovoti su virusu. "Nors dabar V.Kasiulevičius – eilinis Medikų sąjūdžio narys, profesorius visada buvo ir yra šio judėjimo veidas, dažnai klausiame jo patarimų ir visi labai juo didžiuojamės", – sako Medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja J.Sejonienė.
Pasak jos, V.Kasiulevičius Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų labai vertinamas ne tik kaip kompetentingas kolega, pedagogas, bet ir kaip neabejingas visų žmonių, taip pat ir kolegų problemoms. Jis visada buvo labai aktyvus medikų bendruomenės narys. "Matau didelį prasmę to, ką jis pradėjo su Medikų sąjūdžiu. Pirmoji peticija surinko per 46 tūkst. parašų. Tos visai bendruomenei svarbios idėjos didžiąja dalimi buvo generuotos V.Kasiulevičiaus. Medikų sąjūdžio iniciatorių buvo keli, bet V.Kasiulevičius – jo veidas", – neabejoja J.Sejonienė.
Mokslas ir praktika
Pasak L.Vencevičienės, V.Kasiulevičius – labai daug skaitantis, daug medicinos žinių turintis gydytojas, o jo darbo principas – įrodymais pagrįstos medicinos metodai.
Jis – ne tik gydytojas praktikas, bet ir būsimųjų medikų dėstytojas, mokslininkas. Aštuoneri metai jis – VU Medicinos fakulteto Podiplominių studijų prodekanas. Svarbiausios jo mokslinio darbo sritys – lėtinių ligų diagnostika ir gydymas šeimos gydytojo praktikoje, pacientų, sergančių daug ligų, priežiūros ypatumai, mokslinių tyrimų planavimas ir jų rezultatų analizė. Jis paskelbė daugybę mokslinių straipsnių, yra šeimos medicinos vadovėlio autorius, turi ilgą dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose patirtį.
V.Kasiulevičius – ne tik pats yra mokslo žmogus, bet, pasak L.Vencevičienės, jis sudėliojo ir ne vieno Šeimos medicinos centre dirbančio mediko tolesnę mokslinę veiklą. "Kas yra apsigynę mokslo laipsnius, visiems be išimties jis labai daug padėjo. Jis labai stiprus agitatorius už mokslą, Mokytojas iš didžiosios raidės", – sako L.Vencevičienė.
O jo studentai, pasak VU Medicinos fakulteto Šeimos medicinos rezidentės Barboros Sakalauskaitės, galbūt labiausiai vertina jo gebėjimą lėtai ir aiškiai, kantriai viską paaiškinti ir išaiškinti, jei reikia – ir kelis kartus. Imponuoja jo ilgametė klinikinė patirtis ir didžiulis mokslinių žinių bagažas.
Pasak jos, prof. V.Kasiulevičius – labai profesionalus, taktiškas, kantrus ir kolegiškas.
"Praktiniame darbe su rezidentais visada pasitaria dėl gydymo, išklauso pasiūlymų, diskutuoja. Žinoma, jo mokslinės žinios labai gilios, todėl jis dar ir mokydamas parodo, kodėl renkasi tokį ar kitokį gydymo metodą ar kodėl taip vertina klinikinę situaciją. Tačiau jeigu rezidentas taip pat argumentuotai pagrindžia nuomonę – į ją įsiklauso ir priima sprendimą, kurį pasiūlė rezidentas. Jaučiamės kaip kolegos", – pasakoja B.Sakalauskaitė.
Ji džiaugiasi, kad priimdamas sprendimus, liečiančius rezidentus, profesorius visada pasitaria, išklauso jų nuomonės, niekada kalbėdamas su jais nenukirtinėja, nestabdo, o išklausęs geba puikiai apibendrinti ir pasiūlyti tinkamą sprendimą.
"Profesorius rodo tikrą pavyzdį, kaip bendrauti su pacientais, kaip užmegzti ir palaikyti tam tikrą profesionalų ryšį, tačiau kupiną rūpestingumo. Galbūt ne paslaptis, kad pacientams jis būna per geras, ir kartais pacientai tuo naudojasi, bando gauti paslaugas greičiau, nei įprasta, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno šeimos gydytojo darbo metodikos", – mintimis apie savo profesorių dalijasi B.Sakalauskaitė.
Profesorius sugeba net esant sudėtingoms situacijoms išlaikyti taktą, pagarbą pašnekovui.
Numatė koronaviruso grėsmes
"V.Kasiulevičius vertinamas ir kaip profesionalas, ir kaip žmogus, todėl mylimas ir pacientų, ir kolegų, ir studentų, o dabar – ir visų Lietuvos žmonių. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė stebėti koronaviruso plitimą ir dar sausį įspėjo, kad tai didžiulė grėsmė, kuri nesustos ties Kinijos siena. Gaila, kad į tai nebuvo laiku ir tinkamai sureaguota. Bet žmonės jį įvertino, ir tai didžiausias įvertinimas", – didžiuojasi kolega gydytoja J.Sejonienė.
Pasak jos, viską, ką jis rašo savo feisbuko paskyroje, apie ką kalba viešumoje, daro kompetentingai ir didele socialine atsakomybe. Jis labai taikliai atskleidžia problemas, moka visiems suprantamai, tiksliai ir įtaigiai paaiškinti sudėtingiausius dalykus, turi puikius komunikatoriaus gebėjimus.
"Jei V.Kasiulevičiui būtų buvę patikėta vadovauti kovai su COVID-19, gal šiandien būtų kitaip visoje Lietuvoje ir jo gimtojoje Ukmergėje, tapusioje užkrato židiniu Lietuvoje", – neabejodamas pareiškė vienas senas ukmergiškis, paprašęs neminėti jo pavardės vien todėl, kad, jo įsitikinimu, kiekvienas ukmergiškis pasakytų tą patį.
Tam pritartų ne tik ukmergiškiai.
