„Plačiažnypliai vėžiai yra saugotini laukiniai gyvūnai, įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, todėl jų prekyba yra draudžiama. Taip pat nevalia prekiauti vėžių dalimis ar gaminiais iš jų, neturint teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų“, – sakė Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Marius Kazlauskas.

Pasak aplinkosaugininko, lietuviški vėžiai – vandens sanitarai.

„Jie suėda visus nebegyvus gyvūnus, kontroliuoja sraigių populiaciją ir mažina dumblių kiekį. Kartu jie labai pažeidžiami – didelę grėsmę jiems kelia ir invaziniai vėžiai“, – teigė M. Kazlauskas.

Už neteisėtą prekybą asmeniui gresia iki 300 eurų bauda.

AAD primena, kad aplinkosaugininkai tikrina ir stebi socialinius tinklus, skelbimus įvairiose interneto svetainėse, taip pat vykdo reidus turgavietėse.

„Be to, norime atkreipti dėmesį, kad šių metų rugpjūčio 26 dieną įsigaliojus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimui, uždrausta gaudyti plačiažnyplius vėžius mėgėjų žvejybos metu. Iki tol tokią veiklą vykdyti buvo galima įsigijus mėgėjų žvejybos kortelę“, – pažymėjo Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.

Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti telefonu 112.

Lietuvoje plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, todėl juos gaudyti draudžiama.

Iš asmens buvo konfiskuoti du neleistino dydžio bučiukai ir keturi plačiažnypliai vėžiai.

Pažeidėjui už draudžiamu būdu sugautus vėžius gresia bauda iki 300 eurų, taip pat teks sumokėti aplinkai padarytą žalą – 60 eurų.

Aplinkosaugininkai primena – Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės nurodo, kad bučiukas vėžiams gaudyti privalo būti ne ilgesnis kaip 100 cm, ne platesnis kaip 50 cm ir ne aukštesnis kaip 50 cm arba ne didesnio kaip 100 cm pagrindo skersmens ir ne aukštesnis kaip 50 cm. Viršijant šiuos matmenis pažeidžiamos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir įrankis laikomas neleistino dydžio.  

„Kad nesumaišytumėte su invazinėmis rūšimis atkreipiame dėmesį, kad plačiažnypliai vėžiai užauga iki 20 cm. Ant žnyplių turi dantelius – tai vienas išskirtinių bruožų“, – sako Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė Augustė Laurinaitytė.

Pasak aplinkosaugininkės, įsitikinti, kad tai plačiažnyplis vėžys, galite jį apvertę. „Apvertę šios rūšies vėžius matysite, kad jų žnyplės raudonos ir papilvė šarvo spalvos, priešingai nei invazinių rainuotųjų vėžių (jų papilvė nusėta tamsiai raudonais dryžiais)“, – aiškina A. Laurinaitytė.

Invaziniai rainuotieji ir žymėtieji vėžiai vietinius vėžius gali užkrėsti maru (o patys jam yra atsparūs) ir užimti buveines, todėl labai svarbu neperkelti invazinių rūšių į kitus vandens telkinius. Dėl šios priežasties invazinius žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima gaudyti visus metus ir kiek tik norisi, nes taip padedama išlikti lietuviškiems vėžiams.

Aplinkosaugininkai bandė įrodyti, kad vyras turėtų būti nubaustas ir už žiaurų elgesį su gyvūnais bei kitus pažeidimus, o kaip nusižengimo padarymo priemonė konfiskuotas jo automobilis. Tačiau apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas šiuos argumentus atmetė. Jis taip pat atmetė kaltu pripažinto vyro prašymą administracinę teiseną nutraukti.

Bylos duomenimis, 180 eurų bauda vyrui buvo skirta už tai, kad jis upėje dėžėse laikė 722 draudžiamus gaudyti plačiažnyplius vėžius. Be to, 337 vėžius jis pakrovė į automobilį, kurį parvažiavęs pastatė garaže ir užrakino, o vėžiai nuo ankstaus ryto ten prabuvo iki vakaro.

Kaip skunde teigė Aplinkos apsaugos departamentas, apklausiamas nusižengimo protokolui surašyti vyras sąmoningai neleido apžiūrėti jo transporto priemonės, kuria gabeno vėžius, paimtus iš upės, atsisakė pateikti jo asmenybę liudijančius dokumentus, pateikti bet kokius paaiškinimus ar dokumentus, netgi mėgino pasišalinti, pabėgti ir nuslėpti vėžius, nepakluso nei teisėtiems aplinkos apsaugos, nei policijos pareigūnų reikalavimams.

Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. vykdė prekybą šiais saugomos rūšies gyvūnais.

Be to, tuoj po įvykio jis teigė, kad vėžius atvežė į upę iš tvenkinio, kadangi jie naikina žuvis ir žuvų mailių. Dalį vėžių iš upės jis pasiėmė norėdamas įleisti pusbroliui į tvenkinį, o likusius laikė upėje ieškodamas, kas norėtų juos pasiimti į tvenkinį, kad galėtų išsaugoti jų gyvybę.

Specialistams nustačius, kad minėtuose tvenkiniuose vėžiai nebūtų galėję gyventi, teismo posėdžio metu jis pateikė naują versiją – kad juos įsigijo Latvijoje, tačiau nesugebėjo tinkamai paaiškinti, nei kaip jis įsigijo vėžius, nežinojo kiek vienetų vėžių įeina į kilogramą, nežinojo ar mokėjo už vienetus, ar už kilogramus ir kitų aplinkybių. Be to, rasti vėžiai sudaro tik 25 kilogramus, o jis teigė pirkęs dvigubai daugiau.

„Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. vykdė prekybą šiais saugomos rūšies gyvūnais. Teismo posėdžio metu pats V. N. pripažino, kad plačiažnyplius vėžius pardavinėjo draugams, tačiau nesugebėjo paaiškinti ar pardavinėjo vienetais, ar kilogramais“, – teismo dėmesį atkreipė departamento atstovai.

Jų duomenimis, vyras jau trečią kartą yra baudžiamas už šiurkščius administracinius nusižengimus aplinkosaugos srityje.

Aplinkosaugininkai manė, jog iš vyro turėtų būti konfiskuotas automobilis, naudotas įvykdant pažeidimą.

Žiaurus elgesys su gyvūnais nenustatė

Jų teigimu, vyras taip pat turėjo būti nubaustas už žiaurų elgesį su gyvūnais, kai dešimčiai valandų paliko vėžius automobilyje.

„Gabenant ir laikant vandens gyvūnus, paimant juos iš jų gyvenamosios aplinkos – vandens, gana ilgą laiką sausumoje, t. y., nenatūralioje jų gyvenamojoje aplinkoje, sukeliant jiems stresą, nesuteikiant galimybės tinkamai funkcionuoti, uždarytus dėžėje, sugrūstus sausakimšai, uždarytame automobilyje karštą vasaros dieną, buvo žiaurus elgesys su gyvūnais“, – mano aplinkosaugininkai.

Jį išteisinti prašęs pažeidėjas apeliaciniame skunde teigė, kad vėžius įsigijo iš Latvijos bendrovės, kuri turi leidimą jais prekiauti, o jų gabenimui leidimo jam nereikėję.

Teismas abiejų pusių argumentus atmetė. Pasak teismo, nėra nustatyta, iš kur vyras gavo vėžius, tik užfiksuotas faktas, kad jis juos laikė ir gabeno. Teismas taip pat nusprendė, kad nėra pagrindo automobilį laikyti pažeidimo padarymo priemone. Jo vertinimu, vėžiams nieko blogo nenutiko, o jie be vandens gali išbūti ilgą laiką, todėl toks elgesys nelaikytinas žiauriu.

Atsižvelgus į šiuos ir kitus argumentus, paliktas galioti sprendimas, kuriuo vyras 180 eurų bauda nubaustas už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą elgesį su jais. Vėžiai iš jo buvo konfiskuoti.

Tyrimo metu turėtų būti ištirta 300 vandens telkinių, nustatyta, kur gyvena plačiažnypliai vėžiai ir kitos jų rūšys, pasiūlyti tinkami telkiniai, į kuriuos būtų galima perkelti plačiažnyplius vėžius, teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistas Vilmantas Graičiūnas.

Šiuo metu žinoma, kad plačiažnypliai vėžiai gyvena 24 kvadratinių kilometrų plote, per šimtą metų jų populiacija sumažėjo dešimt kartų.

„Imant pastarųjų metų mažėjimo, nykimo tendencijas, mokslininkai brėžia kreivę, kad iki 2059 metų Lietuvoje plačiažnyplių vėžių nebeliks, jeigu nieko nedarysime“, – BNS sakė V. Graičiūnas.

Plačiažnypliams vėžiams kenkia invazinių žymėtųjų ir rainuotųjų vėžių platinamos ligos, pagrindinė jų – vėžių maras.

„Kita priežastis – aišku, pats tų invazinių vėžių plitimas. Jie yra ligų nešiotojai ir jie ir šiaip agresyvesni, ir išstumia vėžius. Kai kuriuose vandens telkiniuose gyveno visos keturios rūšys: anksčiau Asvejos ežere buvo ir rainuotųjų, ir žymėtųjų, ir plačiažnyplių, ir siauražnyplių, bet ilgainiui išstumia plačiažnyplius vėžius“, – teigė V. Graičiūnas.

Reikia pasirinkti ar ungurys, ar vėžys. Kartu jie sunkiai sugyvena ir unguriai vėlgi stipriai išnaikina vėžius ir ypač, jeigu silpna populiacija, tai ją ir pribaigia.

Nykstantiems vėžiams kenkia ir žvejai, jei jie naudoja žvejybos įrankius, kuriais anksčiau gaudyti ligas platinantys vėžiai.

Taip pat plačiažnyplių vėžių populiaciją naikina Lietuvoje nykstantys unguriai. Ungurių populiacijai atkurti Europos Sąjunga skiria lėšų, bet jei viename vandens telkinyje gyvena abi rūšys, tai unguriai gali net išnaikinti visus plačiažnyplius vėžius.

„Reikia pasirinkti ar ungurys, ar vėžys. Kartu jie sunkiai sugyvena ir unguriai vėlgi stipriai išnaikina vėžius ir ypač, jeigu silpna populiacija, tai ją ir pribaigia“, – paaiškino specialistas.

Nuo šių metų plačiažnypliai vėžiai įtraukti į saugomų gyvūnų sąrašą, o kitą savaitę planuojama uždrausti jų žvejybą.

Kad nykstančių vėžių populiacija vėl būtų atkurta, reikia uždarų vandens telkinių, į kuriuos nepatektų invaziniai vėžiai. Svarbu, kad į plačiažnyplių vėžių apgyvendintą telkinį nebūtų perkeliami vėžių žvejybos įrankiai iš kitų telkinių, nes taip gali būtų platinamos ir ligos.

„Didelė tikimybė jiems išlikti rezervatuose esančiuose vandens telkiniuose. Tik kad dar kažkaip mūsų teisės aktai neleidžia rezervatuose kažkokios veiklos, net tokios kaip mūsų vietinių rūšių įveisimas“, – problemą įžvelgė V. Graičiūnas.

Kad vėžiai įsitvirtintų vandens telkinyje, reikia, kad vanduo būtų sąlyginai švarus, į jį nepatektų chemikalų, būtų slėptuvių, kur galėtų pasislėpti plačiažnypliai vėžiai.

Populiaciją ketinama pradėti atkurti kitais metais. Pirmiausia mokslininkai nustatys, kuriuose vandens telkiniuose tikrai galima apgyvendinti šiuos vėžius.

„Dabar, kai nebus žvejojama, tai tas perkėlimas iš vieno vandens telkinio į kitą nebus toks skausmingas ir tai populiacijai. Tai bus tas pats, ką dabar žvejai žvejodavo sau. Bus vėžiai gaudomi ir perkeliami į kitus vandens telkinius, kad ta galimybę išgyventi vėžiams padidintume didinant jų gyvenamąjį plotą“, – teigė V. Graičiūnas.

Plačiažnypliai vėžiai – Lietuvos teritorijoje natūraliai gyvenanti vėžių rūšis. Visoje Europoje jie vertinami dėl skonio ir maistinių savybių. Lengviausia nuo kitų vėžių juos atskirti pagal plačias žnyples.

Nors apie į Lietuvą atklydusių ar įvežtų invazinių vėžių rūšių naikinimo akcijas, mokslininkų atliekamus tyrimus nemažai kalbama žiniasklaidoje, tačiau dauguma poilsiaujančių prie vandens telkinių ar net pačių vėžiautojų vis dar nežino, kaip invazinius vėžius atskirti nuo lietuviškųjų, kokiais būdais juos galima gaudyti, ar tam reikalingi leidimai.

„Pagrindiniai šių invazinių vėžių populiacijos mažintojai esame mes – visi piliečiai, tačiau apmaudu, kad daugelis nežino, kad šiuos invazinius vėžius galima gaudyti visokiais būdais ir bet kokiu laiku, nereikia ir leidimų, o skonis šių vėžių prilygsta lietuviškiesiems“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja Marija Tamkevičiūtė.

Plintantys invaziniai vėžiai – grėsmė lietuviškiesiems

Pastaruoju metu vėžių aptinkama Baltijos jūroje, miestų taršos paveiktose upėse, tokiose kaip Nemunas ar Neris,  ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku. Tokie pokyčiai vyksta ne dėl augančio Lietuvos vėžių atsparumo taršai ar chemijos pramonei, o dėl to, kad į Lietuvos vandenis patenka vis daugiau naujų vėžių rūšių.

Iš viso Lietuvos vandens telkiniuose gyvena keturios vėžių rūšys: plačiažnypliai (tikrieji istoriniai Lietuvos vėžiai), taip pat siauražnypliai vėžiai, kurie nuo senų laikų natūraliu būdu yra atkeliavę į mūsų kraštus iš Rytinės Europos dalies ir invaziniai, nenatūraliu būdu įveisti žymėtieji ir rainuotieji vėžiai. Pagrindiniai jų skiriamieji bruožai – skirtingų formų ir dydžių žnyplės, dėmės, esančios ant žnyplių ir dryžiai uodegos nugarinėje dalyje.

„Labai svarbu, kad žmonės skirtų vėžius, nes nuo rūšies priklauso, kaip ir kada juos galima gaudyti. Žymėtieji (arba dėmėtieji) vėžiai į Lietuvą perkelti iš Šiaurės Amerikos, siekiant atkurti dėl vandenų užterštumo, įvairių ligų, klimato kaitos įtakos ir kitų priežasčių nykstančią ir vis mažėjančią mūsų, lietuviškųjų plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžių populiaciją. Jie buvo pasirinkti vien dėl to, kad yra atsparūs marui, tačiau nebuvo pagalvota, kad šie vėžiai patys yra jo nešiotojai. Kiti parazitiniai rainiuotieji vėžiai į Lietuvą atkeliavo patys, kaip spėjama – iš Lenkijos. Iš visų Lietuvoje gyvenančių rūšių šie vėžiai mažiausiai reiklūs gyvenamajai aplinkai. Didelei populiacijos gausai įtaką turi ir jų vislumas. Pavyzdžiui, lietuviškieji plačiažnypliai vėžiai pradeda daugintis tik sulaukę ketverių metų, o rainuotieji – vienerių. Plačiažnyplių vėžių patelės nešioja tik 100 kiaušinėlių devynis mėnesius, kai tuo tarpu rainuotųjų – 600 kiaušinėliai nešiojami kelias savaites. Dėl to, kad šios itin vislios parazitinės vėžių rūšys yra maro užkrato nešiotojos, mūsų lietuviškiems vėžiams gresia išnykimas“, – teigė M. Tamkevičiūtė.

Invazinius ir lietuviškuosius vėžius lengva atskirti

Plačiažnyplius vėžius lengviausia atskirti pagal plačias žnyples. Šie lietuviškieji vėžiai dažniausiai būna tamsiai rudi, užauga iki 300 gramų svorio, 20 cm ilgio. Siauražnypliai vėžiai užauga didesni už plačiažnyplius. Siauražnyplius lengviausiai galima atskirti iš šviesesnės kūno apačios, gelsvai žalio kūno viršaus ir pagal siauras, ilgas žnyples. Lietuvoje invaziniais pripažintus ir leidžiamus naikinti žymėtuosius vėžius galima atskirti pagal baltą dėmę ant žnyplių, ryšiai rudą viršų ir raudoną apačią. Dar vieną invazinę rainuotųjų vėžių rūšį paprasta atskirti iš tamsiai raudonų dryžių, esančių ant uodegos nugarinės dalies, blyškiai rudo kūno, žnyplių su spygliais. Rainuotieji vėžiai yra mažesni už kitus vėžius ir dažniausiai randami iki 13 centimetrų ilgio.

Lietuviškųjų vėžių gaudymui – apribojimai, invazinių – viskas leidžiama

Pasak neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Lauryno Okockio, invaziniai vėžiai, kitaip nei lietuviškieji, yra tokie nereiklūs, kad juos galima pagauti beveik ištisus metus, tačiau išsiruošus vėžiauti reikia žinoti ir pagrindines vėžių gaudymo taisykles, kad vėliau už netinkamai pagautus vėžius ar pernelyg didelį jų kiekį nebūtų skirta bauda.

„Kalbant apie vėžių gaudymą, pirmiausia reikia išskirti saugomus lietuviškuosius vėžius (plačiažnyplius ir siauražnyplius) ir invazinius (žymėtuosius ir rainuotuosius). Gaudyti lietuviškiems vėžiams, kaip ir žuvims, reikalingas mėgėjiškos žūklės leidimas, kuriuos galima įsigyti internetu ar loterijos terminaluose. Per parą draudžiama sugauti daugiau nei 50 lietuviškų vėžių, kurių minimalus dydis turi būti ne mažesnis nei 10 cm, matuojant nuo galvos priekio iki ištiestos uodegos galo. Lietuviškuosius vėžius nuo liepos 15 d iki spalio 15 d. galima gaudyti  ne daugiau nei penkiais bučiukais arba samteliais“, – teigė L. Okockis.

Tuo tarpu apribojimų, kaip gaudyti invazinius žymėtuosius ar rainuotuosius  vėžius, nėra. Juos galima bandyti sugauti ir bučiukais, ir samteliais, rankomis, graibšteliu, kuoliuku ar virvele, ant kurių pririšamas masalas ir kitais būdais. Taip pat invazinius vėžius galima gaudyti dideliais kiekiais, nepaisant jų dydžio ištisus metus, nes jų galima rasti net ir žiemos metus. Šiuos vėžius galima aptikti Nemune, Kauno mariose, Kuršių mariose,  Baltijos jūros pakrantėje, bei daugelyje Lietuvos ežerų, upių ir upelių.

Geriausias būdas kovoti su invaziniais vėžiais – jų valgymas 

Žalieji siūlo lietuviškuosius vėžius saugoti, o invazinius – valgyti. „Tai – geriausias būdas apsaugoti mūsų vietines vėžių rūšis. Paprasčiausias paruošimo būdas – gyvus vėžius sumesti į verdantį vandenį, tuomet priberti druskos, krapų ir palaukus kol vanduo vėl užvirs juos pavirti dar kelias minutes. Mirusius vėžius virti nerekomenduojama, nes žuvę jie labai greitai pradeda gesti. Jei išsivirę vėžius neesate tikri, ar jie buvo gyvi ar – ne, reikia pasižiūrėti į jo uodegėlę. Jei vėžys buvo negyvas, uodegėlė jį išvirus išlieka tiesi, o jei gyvas – susiriečia“, –  sakė M. Tamkevičiūtė.