Laiko pasirengti buvo

2019 m. priimta ES Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva numato, kad iki 2026-ųjų būtina gerokai sumažinti plastikinės maisto taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turėjo perkelti per dvejus metus – iki 2021-ųjų vidurio.

Nuo 2021-ųjų liepos 3-iosios į Lietuvą nebegali patekti plastikiniai ausų krapštukai, stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, gėrimų maišikliai, oro balionėlių lazdelės, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti vienkartiniai gaminiai ir maisto tara, gėrimų indeliai ir jų dangteliai, pagaminti iš polistireno putplasčio. Tačiau toliau bus galima parduoti, naudoti ir dalyti šiuos gaminius, jeigu jie bus iš gamintojo ar tiekėjų bei platintojų įsigyti iki liepos 2-osios.

Uždrausti visi vienkartiniai plastikiniai daiktai, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų ir vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą.

Prekyba tik likučiais

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Vilmos Slavinskienės teigimu, likučiais bus galima prekiauti nenustatytą laiką. Pasak jos, ES direktyvoje nenumatytas terminas, iki kada prekyba turi baigtis ar nuo kada maitinimo sektoriuje nebegalima naudoti plastikinių šiaudelių.

"Tiek, kiek reikės. Yra ribojamas tik pateikimas rinkai, o pardavimas – ne", – BNS teigė ministerijos atstovė.

V.Slavinskienė abejoja, ar prekybininkai prieš draudimo įsigaliojimą įsigijo tokių gaminių.

"Fiziškai neįmanoma didelių kiekių kažkur sandėliuoti. Metus teoriškai įmanoma, bet praktiškai nelabai", – aiškino ji.

Ministro atstovas spaudai Marijus Gailius informavo, kad ministerija neturi žinių apie prekybininkų ar tiekėjų vienkartinių plastikinių gaminių įsigijimą prieš įsigaliojant direktyvai: "Žiūrėsime, bet tokių faktų kol kas neturime."

Ministerija neturi ir informacijos, kiek prekyboje liko šių gaminių.

Kiti neprekiauja senokai

"Lidl Lietuvos" atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė priminė, kad plastikinius gaminius tinklas iš prekybos išėmė dar 2019 m. vasarą – vienkartinius indus, įrankius, šiaudelius pakeitė prekės iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų, o salotų ir mišrainių pakuotėse vietoj plastikinių šakučių naudojamos medinės.

"Šiuo metu keičiami ir plastikiniai šiaudeliai prie sulčių pakuočių, – jie  keičiami popieriniais", – teigė L.Skersytė.

Vienkartiniai plastikiniai daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį.

Mažmeninės prekybos tinklų "Iki" komunikacijos vadovė Vaida Budrienė nurodė, kad tinklas plastikinių gaminių irgi atsisakė beveik prieš dvejus metus.

"Tiek laiko neparduodame plastikinių indų, įrankių, šiaudelių. Visus šiuos gaminius pakeitėme gaminiais iš tvaresnių medžiagų. Taip pat jau nebeparduodame plastikinių ausų krapštukų", – teigė ji.

"Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tvirtino, kad jau kurį laiką tinklo parduotuvėse yra visos  vienkartinio plastiko gaminių alternatyvos.

"Pirkėjams siūlome rinktis iš popieriaus, medžio, perdirbamo plastiko ir kitų aplinkai draugiškų medžiagų pagamintus vienkartinius indus, stalo įrankius, šiaudelius, ausų krapštukus ir kt.", – teigė E.Dapkienė.

Tinklo "Rimi" parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau nuo šių metų pradžios prekiauja iš popieriaus pagamintais vienkartiniais puodeliais, lėkštėmis, stalo įrankiais, šiaudeliais ir ausų krapštukais. Pasak tinklo atstovės Gabrielės Šerėnienės, didžiąją dalį vienkartinių plastikinių gaminių tinklas jau išpardavė.

Užeigose beveik nebeliko

Bendrovės "Amber Food", valdančios "Charlie Pizza", "La Crepe", "Katpėdėlės", "Carskoje Selo" ir "Manami" restoranus, vadovas Gediminas Balnis BNS tvirtino, kad vienkartinių plastikinių indų atsisakyti ruošėsi iš anksto, nors juos maitinimo įmonėse dar bus galima naudoti ir po liepos 3-iosios.

Pasak jo, picerijose ir restoranuose plastikinių gaminių beveik nebeliko, juos beveik 100 proc. pakeitė ekologiškesnė produkcija. Tačiau G.Balnis pastebi, kad kyla problemų dėl popierinių šiaudelių, kurie vandenyje greitai tirpsta.

"Kyla problemų klientams, nes popieriniai šiaudeliai vandenyje greičiau tirpsta. Klientams nepatogu", – pastebėjo jis.

Tačiau "Amber Food" vadovas tikisi, kad netrukus bus sukurti patvaresni šiaudeliai.

Pasaulio "lyderiai"

Beje, viena didžiausių plastiko naudotojų pasaulyje Kinija jau pernai pristatė valstybinį ketinimų paketą sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą. Pagal Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos paskelbtą planą, nesuyrantys plastikiniai maišeliai iki 2020-ųjų pabaigos uždrausti didžiuosiuose miestuose, o iki 2022-ųjų – visuose kituose miestuose ir miesteliuose. Čia restoranai ir kavinės nuo 2021-ųjų pradžios taip pat nebegalės naudoti vienkartinių šiaudelių. Tai ne pirma Kinijos kampanija prieš plastiko naudojimą. 2008 m. šalis uždraudė prekybininkams nemokamai dalyti plastikinius maišelius. 2017 m. Kinija, viena didžiausių pasaulyje plastikinių atliekų importuotoja, pranešė uždrausianti užsienio plastikinių atliekų importą.

Kinija daug metų bandė tvarkytis su atliekomis, kurias sukaupia 1,4 mlrd. šalies gyventojų. Didžiausias Kinijos sąvartynas, užimantis 100 futbolo aikščių plotą, 2020-aisiais buvo pilnas, nors jį užpildyti planuota tik po 25 metų.

Oksfordo universiteto duomenimis, Kinija 2010 m. sukaupė 60 mln. tonų plastiko atliekų. Šio reitingo antroje vietoje rikiavosi JAV su 38 mln. tonų šiukšlių.

Toks sprendimas priimtas šią savaitę. Renginių viešinimo priemonėse siūloma naudoti iniciatyvos „NE plastiko bangai“ logotipą.

Draudimas numatytas Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos apraše.

„Tokių priemonių imtis skatina praėjusiais metais birželio mėnesį pasirašytas memorandumas tarp Neringos savivaldybės, Lietuvos buriuotojų sąjungos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dėl vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Memorandumo tikslas – sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą Neringoje bei neigiamą plastikinių gaminių poveikį į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytai Kuršių nerijos aplinkai.

Anot savivaldybės, didelė dalis kurorto verslininkų jau praėjusią vasarą atsisakė vienkartinių plastiko indų, įrankių, šiaudelių, kavos puodelių dangtelių. Lauko kavinėse ir terasose vienkartinio naudojimo bokalus ir plastikines stiklines keitė daugkartinio naudojimo depozitinės plastikinės stiklinės.

„Per pastaruosius metus Neringoje ne tik gerokai sumažėjo vienkartinio plastiko gaminių, bet ir augo bendruomenės žmonių, kurorto svečių sąmoningumas“, – sakė vicemeras Narūnas Lendraitis.

Sprendimą per šventes atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių yra priėmusi Vilniaus miesto savivaldybė.

Nuo šių metų pradžios plastikinių indų ir įrankių per viešus renginius jau nenaudoja Panevėžys, Joniškio rajonas.

Šiemet Evereste – aukščiausioje mūsų planetos viršukalnėje – apsilankė rekordiškai daug alpinistų, o per vyriausybės pradėtą švarinimosi iniciatyvą taip pat buvo surinkta nei 10 tonų atliekų.

Naujasis draudimas, įvestas Khumbu Pasang Lhamu savivaldybėje, kur yra Everestas ir dar kelios aukštos viršukalnės, nuo sausio įsigalios visiems plonesniems nei 30 mikronų plastikiniams gaminiams, taip pat gėrimams plastmasiniuose buteliuose.

„Jei pradėsime dabar, tai padės mums ilgainiui išlaikyti mūsų regioną, Everestą ir kalnus švarius“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė vietos pareigūnas Ganeshas Ghimire (Ganešas Ghimirė).

Regione kasmet apsilanko per 50 tūkst. turistų, įskaitant keliautojus ir alpinistus.

Siekdama įgyvendinti draudimą, vietos valdžia ruošiasi bendradarbiauti su kelionių agentūromis, oro linijų bendrovėmis ir Nepalo alpinistų asociacija, tačiau kol kas nenuspręsta dėl nuobaudų už naujų taisyklių pažeidimus.

Aplinkosaugininkai taip pat nerimauja, kad Evereste susikaupusios šiukšlės daro įtaką atokesnėje slėnio dalyje esantiems vandens ištekliams.

Prieš šešerius metus Nepalo valdžia pradėjo rinkti iš visų alpinistų komandų 4 tūkst. dolerių (3,6 tūkst. eurų) užstatus. Ši suma grąžinama, jei kiekvienas laipiotojas po ekspedicijos parsineša mažiausiai 8 kg šiukšlių. Vis dėlto tik pusė alpinistų sugrįžta surinkę reikiamą atliekų kiekį.

Dėl visuotinio atšilimo tirpstantys ledynai atveria žmonių palaikus ir šiukšles, susikaupusias nuo to laiko, kai prieš 66 metus Edmundas Hillary (Edmundas Hilari) ir Tenzingas Norgay (Tensingas Norgėjus) tapo pirmaisiais žmonėmis, įkopusiais į Everesto viršūnę.

Per šių metų kopimo sezoną Everesto viršūnę pasiekė rekordinis žmonių skaičius – 885. Iš jų 644 kopė pietiniu šlaitu, o 241 – šiauriniu šlaitu iš Tibeto pusės.

Dėl šios priežasties, taip pat dėl prastų orų ir dalies laipiotojų menkos patirties, šiemet Evereste žuvo jau 11 žmonių.

Praėjusią savaitę viena vyriausybės komisija rekomendavo leisti mėginti įkopti į Everestą tik alpinistams, kurie yra pasiekę kito, mažiausiai 6 500 m aukščio Nepalo kalno viršūnę.

Komisija taip pat pasiūlė padidinti mokestį už kopimą į Everestą bent iki 35 tūkst. dolerių (32 tūkst. eurų). Už kopimą į kitas aukštesnes kaip 8 000 metrų viršūkalnes siūloma imti 20 tūkst. dolerių (18 tūkst. eurų) mokestį.

Šiuo metu leidimas leidimas kopti į Everestą kainuoja 11 tūkst. JAV dolerių (9,9 tūkst. eurų).

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad jau rengiami būtini įstatymų pakeitimai.

„Prisitaikant prie direktyvos, kad rinkoje neliktų smulkiųjų plastiko gaminių, parengiamieji darbai vyksta. Rengiamas jau visas paketas (įstatymų pataisų – BNS)“, – BNS pareiškė K. Mažeika.

Pasak jo, kliūčių tam Lietuvoje neturėtų kilti – pertvarkyti veiklą turės tik viena didelė įmonė – vienintelė Baltijos šalyse kiaušinių pakuočių ir vienkartinių indų iš putų polistireno gamintoja „Pack Klaipėda“.

„(Nėra) kad kažkas prieštarautų. Yra tik viena įmonė, gaminanti plastiko gaminius, kuriai galbūt tam tikra grėsmė yra. Ji turės prisitaikyti prie rinkos. Iki 2021 metų turės laiko persiorientuoti“, – svarstė ministras. 

K. Mažeikos teigimu, Lietuvoje verslas atsakingai žiūri į plastiko gaminių mažinimą.

„Jau dabar verslas tikrai matosi, kad persiorientuoja, kai kuriuose prekybos tinkluose nėra jau plastikinių indų, jie pereina prie popierinių ir medinių. Tai matome verslo atsakingumą“, – kalbėjo ministras.  

Ministras neprognozuoja, kada įstatymo pakeitimai pasieks Seimą.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė sako, jog pataisų rengimą stabdo tai, kad dar laukiama kai kurių Europos Komisijos išaiškinimų.

„Dar ir dabar yra kažkokių neaiškių momentų, todėl Europos Komisija per metus įsipareigojo parengti tam tikras gaires, išaiškinimus, pavyzdžiui, dėl kai kurių sąvokų, visoms Europos Sąjungos šalims“, – BNS teigė ji.

A. Bagočiutė taip pat pabrėžė, kad Lietuva jau anksčiau yra priėmusi kai kurias nuostatas dėl vienkartinių plastiko gaminių mažinimo, pavyzdžiui, plastiko taros surinkimo – taromatų sistema veikia nuo 2016 metų, be to, uždrausta nemokamai dalinti plastiko maišelius.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turi perkelti per dvejus metus nuo jos įsigaliojimo – maždaug iki 2021-ųjų birželio.

ES direktyva numato, kad iki 2026-ųjų reikia gerokai sumažinti maisto, skirto nedelsiant suvalgyti vietoje arba išsinešti, taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.

Nuo 2021-ųjų vidurio įsigalios draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.

Anot jos, logiškiau būti dirbti su visuomene ir gerinti atliekų surinkimo paslaugą, o ne išsyk drausti plastikinius gaminius ir taikyti kitus apribojimus.

Anot jos, ES direktyvoje, kurioje kalbama apie plastikinių daiktų (vienkartinių indų, ausų krapštukų, balionų laikiklių ir pan.) uždraudimą yra daug neaiškių formuluočių, nėra atlikti tikslūs vertinimai.

„Pačioje direktyvoje yra skelbiama, kad alternatyvūs gaminiai ar pakuotė negali pabloginti esamos situacijos ekologijai, turėti didesnį neigiamą poveikį klimato kaitai. Pasiūlymų tekste yra daug neaiškių formuluočių, ne visais atvejais atliktas siūlomų pakeitimų ekonominis ir socialinis vertinimas“, - atsakyme Eltai nurodė R. Radavičienė.

Jos teigimu, direktyvoje siūloma putų polistireno maisto pakuotes keisti pakuotėmis iš popieriaus, tačiau pastarųjų gamybos procese išskiriama daug anglies dioksido (CO2), o jų sąnaudos yra apie 10 kartų didesnės nei tada, kai pakuotė yra iš putų polistireno.

„Vadinamoji alternatyva (pakuotė iš popieriaus) yra padengta plastikine plėvele ir tokia pakuotė yra neperdirbama ir nesuyranti, o putų polistirenas yra lengvai perdirbamas plastikas, toliau sėkmingai naudojamas statybos pramonėje namų apšiltinimui. Be to, šiuo metu tokia popierinė pakuotė yra 6 kartus brangesnė už putų polistireno pakuotes“, - pažymi R. Radavičienė.

Šiuo metu tokia popierinė pakuotė yra 6 kartus brangesnė už putų polistireno pakuotes.

Anot jos, numatomi draudimo įsigaliojimo terminai yra per trumpi, kad tos alternatyvos būtų išrastos ir pritaikytos, o draudimo tiekti gaminių į rinką nauda kovojant su jūrų tarša esą yra abejotina.

R. Radavičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad pakete numatytas siūlymas aplinkos valymo išlaidas priskirti gamintojo atsakomybei. Anot jos, tai - nelogiška, neproporcinga ir nesuderinama su „teršėjas moka“ principu.

„Akivaizdu, kad vien dėl to, kad šios išlaidos bus priskirtos gamintojo atsakomybei, tarša atliekomis nesumažės, nes teršia šiuo atveju ne gamintojai. Priešingai, manytina, kad toks reikalavimas nedrausmins teršėjų atliekomis atsikratyti civilizuotai ir atsakingai, nes jie žinos, kad atsakingas kitas.

Gamintojai negali būti atsakingi už tai, ko jie nekontroliuoja ir negali kontroliuoti. Nesuvokiamas ir tokio reikalavimo realizavimas praktikoje - kas organizuos valymą, kokia kaina ir pan., kaip gamintojai gali valdyti ir planuoti tokias išlaidas? Aplinkos taršos problema vienareikšmiškai turi būti sprendžiama kitais būdais - užtikrinant atliekų surinkimo priemones, šviečiant visuomenę ir panašiai“, - akcentuoja Pramonininkų konfederacijos atstovė.

Ji taip pat neatmetė, kad įsigaliojus draudimui bus tokių gamintojų, kurių gaminamai produkcijai šiuo metu alternatyvos nėra, todėl su savo turimais įrenginiais jie negalės gaminti nieko kito.

ELTA primena, kad EP spalio pabaigoje pritarė, kad vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, Europos Sąjungoje turėtų būti uždrausti nuo 2021-ųjų.

Šie vienkartiniai plastikiniai daiktai būtų draudžiami, kadangi jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. Šie daiktai sudaro iki 70 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių.

Siūloma įpareigoti valstybes iki 2025-ųjų ketvirtadaliu sumažinti plastikinių daiktų, neturinčių lengvai prieinamų alternatyvų, naudojimą, taip pat skatinti jų perdirbimą arba pakartotinį naudojimą. Tarp jų patenka vienkartinės mėsainių dėžutės, sumuštinių pakuotės, taip pat vaisių, daržovių, desertų ar ledų pakuotės.

Anksčiau Eltai aplinkos ministras Kęstutis Navickas sakė, kad įgyvendinti šį sprendimą reikėtų atrandant aplinkai palankius pakaitalus, o ne ieškant tarpinių sprendimų.

„Mes sakome, kad pirmas dėmesys turi būti vartojimo mažinimas - tai pakaitalų, aplinkai palankių, keitimas, neieškoti tarpinių, kombinuotų sprendimų. Kombinuotos pakuotės ir produktai yra tas segmentas, kuris nėra perdirbamas, ir jo sutvarkymas yra deginimas arba deponavimas sąvartynuose. Tai yra pati blogiausia alternatyva ir mes to nepalaikome“, - Eltai sakė K. Navickas.

Anksčiau prekybos tinklas „Lidl“ pranešė, kad iki 2019 metų pabaigos asortimente visiškai neliks vienkartinių plastiko gaminių. Tuo metu „Rimi“ pranešė šių prekių visiškai atsisakysianti nuo 2020 metų.