Kai prieš keturis mėnesius bankrutavo „Go Planet Travel“ ir dukterinės įmonės, norėjosi tikėtis, kad keliones organizuojančių bendrovių veiklos kontrolę Turizmo departamentas sugriežtins, o to pareikalaus Ūkio ministras. Bet kai prieš savaitę apie savo bankrotą pranešė „Plius Travel“, tapo aišku, kad per keturis mėnesius niekas nepasikeitė.
Tik dabar Ūkio ministerija susirūpino Turizmo įstatymo pakeitimais, kurie griežtintų kelionių organizavimo rinkos priežiūrą. O ūkio ministras pavedė Turizmo departamentui patikrinti rizikingiausius kelionių organizatorius. Nors siūlymų, pasirodo, kaip kontroliuojančių institucijų veiklą paversti efektyvia, būta jau anksčiau. Kodėl išvykę poilsiauti žmonės tampa viešbučių įkaitais, turi mokėti iš savo kišenės, galiausiai už juos dar moka valstybė, kaltų nelieka, Turizmo departamentas toliau dirba?
Europarlamentas Petras Auštrevičius pareiškė, kad taip atsitiko dėl to, jog departamentas buvo vienos partijos užuovėja, todėl niekas ir nekontroliavo, ką jis kontroliuoja. Šįkart, reikia manyti, liepto galas jau prieitas. Nes įsikišo Prezidentė.
Praėjusią savaitę griuvus dar vienam kelionių organizatoriui, tūkstančiai žmonių liko it musę kandę. Vieniems pasisekė labiau – suruoštus lagaminus jie tiesiog išsikrovė namuose, kitiems, jau išvykusiems, teko dar kartą mokėti už jau sumokėtą poilsį, kad ne tik atgautų daiktus, bet ir galėtų išeiti iš užrakintų kambarių.
„Pasikvietė mane viešbučio direktorius ir pasakė: kol nesumokėsit už visą nakvynę, kurią turėjot šią savaitę, negalėsit išvažiuoti iš viešbučio. Iš pradžių jie norėjo 3800 dolerių. Po arabiškų ir lietuviškų derybų apsistojom ties 3000 dolerių“, – pasakoja turistas Gediminas Dovydauskas.
Panašu, kad Lietuvoje kelionių organizatorių bankrotai tapo nebe išimtimi, o taisykle. Per pastaruosius kelerius metus turizmo sektorių sukrėtė daugiau nei 10 bankrotų, vien per šį pusmetį – net keturi. Liepą žlugus kelionių agentūrai „Go Planet Travel“, kontrolės ėmėsi ir Seimas, jis pavedė Valstybės kontrolei išsiaiškinti, ar tinkamai Turizmo departamentas kontroliuoja kelionių organizatorius.
Išvadų nėra iki šiol, tačiau po šios savaitės įvykių, akivaizdu, kad Turizmo departamentas situacijos nekontroliuoja. Tarp priekaištų dėl netinkamos kontrolės pasigirdo partinių interesų tema. Europarlamentaras Petras Auštrevičius rėžė, kad visiems žinoma sena paslaptis – Turizmo departamentas yra vienos partijos šefuojama prieglauda. Buvusi departamento direktorė Raimonda Balnienė buvo panorusi tapti socialdemokratų partijos nare, tačiau priėmimas atidėtas. Tad, nors ir netapusiai socialdemokrate, R. Balnienei po liepą žlugusios turizmo bendrovės buvo tik pažemintos pareigos, ir ji dabar patarinėja laikinajam vadovui, kuris su LRT Televizijos laida „Savaitė“ nepanoro šnekėti, teisindamasis esąs labai užimtas.
„Turizmo departamentas yra tapęs, mano manymu, saugia užuovėja tiems, kurie yra susiję su socialdemokratų partija, ir Turizmo departamento vadovybė daugeliu atveju yra iš tiesų lojalūs partijos rėmėjai. Ir taip jau susiklostė, kad rotacija šiame departamente vykdoma daugiau partinio lojalumo, prielankumo, asmeninių ryšių ir susiklosčiusių aplinkybių pagrindu nei kompetencijos“, – sako europarlamentaras P. Auštrevičius.
„Kai konservatoriai, liberalai dirbo valdžioje, gal atrinkdavo žmones pagal partiškumą. Jūs matote, kad socialdemokratai žiūri į žmones, kurie yra kompetentingi, ir, kiek aš žinau, Turizmo departamente kažin ar buvo pakeistas nors vienas darbuotojas, dirbant jau mums beveik dvejus metus“, – teigia Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Ūkio ministras, kuris jau aiškinosi Seimui dėl departamento veiklos, įsitikinęs, kad, kai paaiškės naujasis vadovas, visos abejonės dėl partinių interesų išsisklaidys.
„Na, aš žinau pretendentų sąrašą, ir ten, kiek aš turiu informacijos, bent jau socialdemokratų partijos atstovų nėra“, – tikina ūkio ministras Evaldas Gustas.
Beje, iš Seimo opozicijos iškart pasigirdo abejonių ir paties ūkio ministro nusiteikimu įvertinti ministerijai pavaldaus Turizmo departamento vadovybės kompetenciją. Lapkritį įsigaliojo Turizmo įstatymo pakeitimai, kurie teigiama užtikrins didesnę turistų apsaugą – kelionių organizatoriams auga draudimo sumos, taip pat pradėta reikalauti, kad turizmo bendrovių nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip pusė įstatinio kapitalo. Jau dabar aišku, kad dalis rinkoje veikiančių bendrovių neatitinka šio reikalavimo.
Ūkio ministras teigia, kad norima, jog Turizmo departamentas turėtų teisę tikrinti finansinę bendrovių situaciją, kaip vykdomos sutartys. Verslo atstovai sako, bankrotai turizmo sektoriuje atskleidė, jog kontroliuojančios institucijos veikia neefektyviai, todėl nuo tokių situacijų nėra apsaugotos ir kitos verslo sritys. Dėmesys skiriamas bankrotų procedūroms tobulinti, o ne jų prevencijai. Jie teigia, kad euro įvedimas buvo puiki galimybė Vyriausybei priimti reikiamus sprendimus, kurie būtų leidę patobulinti akcinių bendrovių įstatymą, priimti civilinio kodekso pataisas.
„Mes turime apie 15 proc. įmonių, kurių įstatai registruoti anksčiau, nei įstojom į ES, kurių įsipareigojimai ar turinys prieštarauja įstatymams. Tų įmonių niekas negali rasti, kaip ir jų atstovų. Antra, visgi yra akcininkų atsakomybė ir jų griežtesnė kontrolė, įsipareigojimai dėl akcinio kapitalo pakankamumo. Mes siūlėm griežtinti tą prievolę, kad, jeigu matom, kad esi nemokus, kad valstybė galėtų spręsti ir viešinti tokį sprendimą, kad galbūt suspenduotų, sustabdytų PVM mokėtojo statusą“, – teigia Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas.
Kas bus su turizmo rinka Lietuvoje ir kas laukia kelionių organizatorių, lieka neaišku, nors „Creditreform Lietuva“ yra paskelbusi, kad žemą kreditingumą galima konstatuoti daugiau kaip trečdaliui visų Lietuvos kelionių organizavimo sektoriaus dalyvių. Ar užteks jau įsigaliojusių Turizmo įstatymo pataisų, ar prireiks ir įgyvendinti kitų siūlymų, matyt, spręs jau naujoji Turizmo departamento vadovybė, nes buvusieji išlikti, regis, neturi jokių galimybių.
„Labai rimtai dabar atkreipiu ūkio ministro dėmesį, kad Turizmo departamento vadovybė neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir turi būti praktiškai visa pakeista“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
