„Gera jau ketvirtą kartą matyti tūkstančius žmonių, kuriems rūpi kokioje Lietuvoje gyvename, kurie diskutuoja ir bendrauja. Ir svarbiausia – jiems rūpi kokioje Lietuvoje gyvensime kitame šimtmetyje. Tai buvo pagrindinis šių metų festivalio tikslas – pažvelgti į ateitį. Gal kartais tik pasvajoti, bet nuo svajonių juk viskas ir prasideda.“, – sakė renginio organizatorė Ieva Davydenko. Ilgąjį savaitgalį vykęs festivalis suvienijo daugybę tokių žmonių. Renginyje susirinko daugiau nei trys tūkstančiai lietuvių iš daugiau nei 40 pasaulio valstybių kalbėti apie Lietuvą ir idėjas jai, o geras oras ir netradicinė festivaliui aplinka buvo tarsi visiškai natūralus dalykas.

Pranešimuose bei diskusijose ir koncertuose dalyvavo visi: nuo kandidatų į prezidento postą iki Seimo pirmininkų, nuo socialinių tinklų žvaigždžių iki profesorių, nuo prodiuserių ir atlikėjų iki didžiausių šalies įmonių savininkų bei vadovų. Visus juos vienijo idėja betarpiškai diskutuoti ir kalbėti apie Lietuvą. Muzikantas Arnoldas Lukošius festivalio diskusijos metu sakė, blogai kalbėti apie savo šalį yra sakyti ant savęs. Mes esam priversti būti patriotais, o tai festivalyje pasakojo menininkų instaliacijos. Ray Bartkus kvietė pažvelgti į Lietuvos šimtmetį apšviesdamas 100 medžių šaknis ir viršūnes. Menininkė Jolita Vaitkutė liepos 6-ąją duoklę atidavė Karaliui Mindaugui sukurdama vaisinį jo biustą.

Kas dar įsiminė? Profesoriaus Vytauto Landsbergio priminimas, kas esame. Ukrainiečių rašytojo Andrejaus Kurkovo mintys apie tai, kuo mes esame panašūs. Ruandiečio Jon Stever laisvumas. Ralph Simon ir David Traub meilės Lietuvai pripažinimas.

Vienas festivalio diskusijų dalyvių klausė, ar sutiktume laukti 50 metų, kol bus geriau. Ne tik festivalio dalyviai ar organizatoriai, tačiau turbūt daugelis nenori laukti. Kaip renginyje grojęs Marijonas Mikutavičius dainavo, mes tikrai mylim Lietuvą. Klausti, ar aplinkiniai ją myli, festivalyje nereikėjo. Tai buvo tarsi savaime aišku, o „Tautiškos giesmės“ giedojimas vienu balsu tik tai patvirtino.

„Didžiausias įkvėpimo šaltinis – tai suvokimas, kodėl mes esame čia“, – ant scenos vienas pagrindinių renginio pranešėjų David Traub, kuris prasitarė jau turįs scenarijų kino filmui apie Lietuvą. Festivalis įkvėpė būti bei giliau svarstyti, kodėl ir kas esame bei kokia Lietuva kiekvienas mūsų būsime ateinantį šimtmetį. Su tomis idėjomis Lietuvos ateičiai ir apie ją ir palikome parką, ištikimai festivalį priimantį nuo pat jo organizavimo pradžios. Kaip sakė vienas renginio dalyvių, pats laikas nustoti bijoti, jog idėjos bus pavogtos. Laikas pradėti jas įgyvendinti.

Renginys, jau tapęs tradicija, yra kvietimas visiems lietuviams garsiai švęsti, todėl ir renginio data, teigia festivalio organizatoriai, neatsitiktinė, rašoma pranešime.

„Liepos 6 d. – šventė visai Lietuvai, todėl kviečiu visus į neeilinį, šimtmečio susitikimą! Be daugybės įdomiausių pranešimų, diskusijų ir susitikimų, mūsų laukia geriausia lietuviška muzika, todėl ilgąjį liepos savaitgalį kviečiu praleisti ne kur kitur, o „Harmony parke“, – sako renginio organizatorė Ieva Davydenko.

Nors šiandieniniame pasaulyje prognozuoti ar nuspėti rytojų vargiai įmanoma, renginio programa kvies pažvelgti į mūsų šalies ateitį ir pabandyti įsivaizduoti, kaip Lietuva atrodys dar po 100 metų. „Pasaulis keičiasi labai greitai. Ir pirmas dalykas, kurį norime pasakyti, kad Lietuva yra ta valstybė, kuri gali greitai keistis pati“, – sakė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius

Renginio organizatoriai neleis ilgai svajoti ir klaus, ką reiškia tai, jog šiandien Lietuvoje vis dažniau protestuojama, ir kodėl lietuviai nemėgsta Seimo prekės ženklo.

Festivalio verslo diskusijos kvies kalbėti apie lietuviškąjį verslo DNR, technologijų Mekos sukūrimą Lietuvoje, šiuolaikinę verslo ekspansiją. „Lietuvos verslas yra subrendęs plėtrai. Jau turime nemažai sėkmės pavyzdžių įrodančių, kad lietuviškos įmonės gali tarptautiniu lygiu konkuruoti tiek savo idėjomis, tiek lyderyste vystant verslą“, – teigia „Maxima grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Festivalio kultūros sesijose – diskusijos, kuriose bus ieškoma atsakymų, ar „Facebook“ ir „Instagram“ yra kultūra, klausiama, ar lietuviai gniauždami emocijas auginasi vėžius, bei kaip išmokyti lietuvius kalbėti nepatogiomis temomis. Mokslo diskusijose – pokalbiai apie tai, kada Lietuva įsilies į pasaulio mokslo elitą, kodėl Lietuvoje nuvertinami humanitariniai bei socialiniai mokslai ir kodėl žmogus – vis dar neįminta mokslo mįslė.

Apie darbą ir karjerą kalbėti kvies socialinių tinklų „influenceriai“, personalo atrankų specialistai bei tie, kurie savo pavyzdžiu demonstruoja, jog rasti darbą irgi yra darbas. Specialiose susitikimų sesijose renginio svečių lauks pokalbiai su nišinių verslų kūrėjais, žymiausiais kauniečiais, įkvėpėjais, lietuviais, studijavusiais ar dirbusiais geriausiuose pasaulio universitetuose.

Estafetė po gausybės pranešimų ir diskusijų dienos metu vakarais bus perduota geriausioms lietuviškoms grupėms bei atlikėjams. Renginio scenose gros žinomi lietuviškos muzikos vardai: atlikėja Monique,  Lilas ir Innomine, scenose taip pat pasirodys Gjan, alternatyvios muzikos atlikėja Migloko, grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, Solo Ansamblis, grupė „Kūjeliai“, DJ Rimas Šapauskas.

Laisvalaikio zonoje – tradicinės sporto rungtys, geriausia lietuviškų kino filmų programa, kūrybinės ir technologinės dirbtuvės. Daugiau festivalio programos detalių galima rasti festivalio puslapyje.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas – didelių idėjų ir geros muzikos festivalis – pradėtas rengti 2012 m. ir organizuojamas kas dvejus metus.

„Jeigu viskas pavyks, kaip planuoju, bus sukurta šviesos instaliacija „Tiltai“. Tai – LED konstrukcijos, montuojamos virš tvenkinio. Svarbų vaidmenį atliks ir šviesos atspindžiai vandenyje. – kūrinio idėją pristato autorius. – Pastaruoju metu tiek Amerikoje, tiek Europoje pradėta daug kalbėti apie sienų statymą ir panašius dalykus. Kaip atsvarą toms nesąmonėms statysiu tiltus. Tiltais bandysim jungti lietuvius iš skirtingų šalių ir kartu visus žmones.“

Tradicinis verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalis liepos 8–10 dienomis Prienų rajone, „Harmony park“ teritorijoje vyks jau trečiąsyk. R. Bartkus ne tik dalyvavo abiejuose ankstesniuose PLJS, kurie jam būna proga susipažinti su įdomiais žmonėmis, sutikti senus pažįstamus, pasisemti pozityvios energijos, bet ir pristatė juose po įspūdingą instaliaciją.

2012 metais jis sukūrė didžiulį paveikslą, išmargintą šimtų renginio dalyvių plaštakų antspaudais ir su nedidele provokacija. Kūrinio centre menininkas išraitė atvirumą pasauliui ir skirtingas užsienyje įgytas lietuvių patirtis simbolizuojantį pavadinimą Lietuvai – „(:EthUWA!“. „Nelietuviškas raides ar ženklus naudojau, norėdamas pademonstruoti, kad juos ištariant vis tiek skamba „Lietuva‟, kad reikia ne bijoti svetimų ir naujų kultūrų, o jas panaudoti, integruoti savo labui“, – taip paveikslo idėją paaiškino R. Bartkus.

Antrajame PLJS jis įgyvendino keletą metų galvoje brandintą idėją – iš bemaž 100 kg lempučių sukonstravo pakilimo taką ant parko teritorijoje esančio kalno. Kūrinys, simbolizuojantis išeitis, naujus horizontus, svajas ir ateitį, o kartu – grįžimą, ištakas ir praeitį, buvo kvietimas siekti, svajoti ir kurti.

Keliasdešimt tūkstančių lempučių taip pat padėjo apibendrinti festivalio dalyvių patirtį: „Turbūt ne vienas, skrisdamas lėktuvu naktį, besigėrėdamas mirgančiomis apačioje liekančių ar pasitinkančių miestų šviesomis, išgyveno tą „sustok, akimirka žavinga“ momentą, – kalbėjo menininkas. – Šia instaliacija bandau tokią akimirką sustabdyti.“

Rimvydas Bartkus, už Atlando žinomas Ray vardu, gimė 1961 metais Vilniuje. Baigęs grafikos studijas Vilniaus dailės institute, kūrė litografijas, ofortus, piešinius, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sulaukęs pasiūlymo pristatyti savo darbus viename JAV universitete, 1991-aisiais kūrėjas iškeliavo ir su žmona Ina bei sūnumi Kristijonu įsikūrė Niujorke.

Po kurio laiko jo darbai sudomino dienraščio „The New York Times“ meno direktorių. Vėliau lietuvio iliustracijos publikuotos „Time“, „Newsweek“, „Harper’s“, „New York Times Book Review“, „Wall Street Journal“, „Los Angeles Times“, „Boston Globe“, „Business Weekly“, „Fortune“, „Smart Money“, „New Republic“, „Business Weekly“, „Christian Science Monitor“ ir kituose leidiniuose. R. Bartkaus darbai buvo eksponuoti Lietuvoje, įvairiuose Europos didmiesčiuose, Niujorke, Pekine. Jis buvo ir Jono Basanavičiaus portretu papuošto 50 litų banknoto, cirkuliavusio iki euro įvedimo, autorius.

Mažėjanti emigracija džiugina, norint ją dar mažinti užsienyje gyvenantiems lietuviams svarbu dalytis patirtimi su gyvenančiais Lietuvoje, sako Dalia Grybauskaitė.

„Lyg ir ji (emigracija - BNS) mažėja, džiaugiuosi, kad pernai grįžo apie 20 tūkst. mūsų išvažiavusių iš Lietuvos žmonių, nors visiškai emigracija dar nesustoja. Todėl labai svarbu tokie renginiai, kur gali susitikti įvairių profesijų, sričių žmonės, tiek esantys Lietuvoje, tiek užsienyje, pasidalinti patirtimi, galimybėmis grįžti į Lietuvą ir svarbiausia pasižiūrėti, kokios galimybės net ir iš toliau padėti Lietuvai“, - žiniasklaidai sakė šalies vadovė, penktadienį Pasaulio lietuvių jaunimo (PLJS) susitikime Prienų rajone.

Pabendravusi su užsienio lietuvių jaunimu, prezidentė teigė, jog jaučiamas atgalinis ryšys bei siekis prisidėti prie valstybės gyvenimo.

„Kiekvienas jaučiasi  lietuviu - matyt, tokia pareiga padėti savo valstybei kaip vertybė išlieka pas kiekvieną lietuvį“, - sakė ji.

PLJS renginiuose iki sekmadienio lietuvių jaunuoliai dalinsis patirtimi įvairiomis temomis, paskaitas skaitys ir diskusijose dalyvaus daugiau kaip 150 žinomų verslo, kultūros, politikos ir mokslo atstovų.

Ketvirtadienį Prienų rajone prasideda antrasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas (PLJS), kuriame lietuvių jaunuoliai dalinsis patirtimi verslo, politikos, kultūros, mokslo ir inovacijų bei kitomis temomis.

Prienuose iki sekmadienio vyksiančiame renginyje pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus daugiau kaip 150 žinomų verslo, kultūros, politikos ir mokslo atstovų. Taip pat bus pristatomi įvairių sričių jaunimo projektai, vyks karjeros mugė, kūrybinės dirbtuvės, sporto varžybos, vakarais vyks populiarių muzikos grupių koncertai, bus rodomi filmai, spektakliai.

Pagrindiniai PLJS renginiai vyks penktadienį ir šeštadienį - tuomet, be kita ko, bus diskutuojama apie galimybes sutelkti lietuvius visame pasaulyje, šalies diplomatiją, apie aukštųjų technologijų verslą ir verslo startuolius, technologijų įtaką darbo rinkai bei kultūrai.

PLJS dalyvius penktadienį sveikins renginį globojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius.

Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vyksiančio PLJS pagrindinis tikslas - skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp Lietuvoje ir užsienio šalyse gyvenančio lietuvių jaunimo, laisvai bendrauti ir keistis kontaktais su Lietuvos verslo, kultūros, politikos ir akademinio pasaulio atstovais.

PLJS organizuoja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga.