-
Kada bus galima legaliai įsigyti kanapių preparatų? 26
Uždegė žalią šviesą
Gyventojai jau dabar teiraujasi vaistininkų CBD maisto papildų, vertinamų dėl raminamųjų savybių. Šiuo metu Lietuvoje yra registruotas vienas preparatas su CBD. Tačiau, vaistininkų atstovų teigimu, jis rinkai netiekiamas, nes iki šiol trūko įstatyminės bazės ir gydymo schemų. Tačiau šios kadencijos Seimui priėmus pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kurios šiuos augalus traktuoja kaip žemės ūkio kultūrą ir taip įteisina visų pluoštinės kanapės dalių perdirbimą ir galutinius produktus, vaistininkai tikisi greitu metu galėsiantys prekiauti produktais su CBD.
Lietuva jau dabar Europoje yra viena iš pluoštinių kanapių verslo lyderių, o įstatymo pataisas papildžius poįstatyminiais teisės aktais, bus galima imtis ir biologinių komponentų išgavimo iš pluoštinių kanapių. Šiuose augaluose yra apie 600 įvairių biologinių medžiagų (kanabinoidų, terpenų, flavonoidų ir kitų junginių), naudojamų farmacijos, kosmetikos, maisto ir gėrimų pramonėje.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komitetas dar 2018 m. rekomendavo keisti Narkotinių ir draudžiamųjų medžiagų sąrašą ir iš aukščiausios – IV kvaišalų kategorijos, kuriai priklauso heroinas ir kiti sunkūs narkotikai, laikomi išskirtinai kenksmingais visuomenės sveikatai ir neturinčiais jokios medicininės naudos, išbraukti kanapes ir kanapių dervas.
Skirtingai nei veiklioji psichoaktyvi kanapių medžiaga THC, kuri Lietuvoje yra draudžiama, CBD. nėra psichotropinė medžiaga – ji neturi svaiginamojo poveikio ir nesukelia priklausomybės.
Remiantis šiomis PSO rekomendacijomis, 2020 m. pabaigoje Jungtinių Tautų narkotinių medžiagų komisija perklasifikavo kanapes ir kanapių dervas į žemesnį I pogrupį, kuriame pripažįstama ir medicininė kanapių vertė. Kanapių produktų integravimas į farmakopėjas leidžia plačiai atverti duris kanapių tyrimams, naujų vaistų kūrimui ir jų naudojimui medicinos tikslams.
Veikia raminamai
Preparatai, kurių sudėtyje dominuoja CBD ir ne daugiau nei 0,2 procento psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC), nėra kontroliuojami tarptautiniu lygmeniu.
Kanapių lapuose ir žieduose randamas CBD laikomas vienu vertingiausių ir labiausiai ištirtų kanabinoidų, kurių randama daugiau nei 100 rūšių. Ši aktyvioji medžiaga buvo atrasta 1940 m. ir šiais laikais dažniausiai naudojama gaminant vaistus, maisto papildus, kosmetiką, taip pat neretai yra kaip maisto ir gėrimų ingredientas.
"Iš pluoštinių kanapių išgaunamas CBD padeda žmogaus organizme palaikyti fizinių ir psichinių funkcijų pusiausvyrą. Jis turi raminamąjį poveikį ir subalansuoja miego, skausmo reakcijų, emocijų, imuninės sistemos veiklas. Skirtingai nei veiklioji psichoaktyvi kanapių medžiaga THC, kuri Lietuvoje yra draudžiama, CBD nėra psichotropinė medžiaga – ji neturi svaiginamojo poveikio ir nesukelia priklausomybės", – sako vaistininkė Aurima Stankūnienė.
Biomedicinos mokslų daktarė pasakoja, kad CBD veikia sąveikaudamas su žmogaus endokanabinoidų sistema – jis ramina pernelyg jautriai į dirgiklius reaguojančias imunines ir nervų sistemos ląsteles.
"Kanabinoidų galima rasti ne tik augaluose (fitokanabinoidai), bet juos gamina ir pats žmogaus organizmas (endokanabinoidai). Tai nuolat veikianti priešuždegiminė sistema, kuri palaiko pusiausvyrą mūsų nervinėje ir imuninėje sistemose. Pastebėta, kad žmonės, kurių organizmas gamina daugiau endokanabinoidų, geriau miega, patiria mažiau skausmo, mažiau įtampos", – aiškina A.Stankūnienė.
Tiria priešvėžinį poveikį
Anot farmacininkės, įprastomis sąlygomis žmogaus gaminamų endokanabinoidų veikla yra pakankama, tačiau atsiradus tokiems neigiamiems veiksniams, kaip ligos, įvairūs virusai, traumos ar patiriama nuolatinė įtampa, endokanabinoidams gali prireikti pagalbos. O CBD ir veikia būtent kaip mūsų pačių organizmo gaminamų kanabinoidų pastiprinimas.
Teigiama, kad CBD veiksmingas onkologijos pacientams, epilepsijos kankinamiems vaikams.
Sparčiai populiarėjantis CBD gali būti įvairių pavidalų – aliejaus, kapsulių, kremų, taip pat jo dedama į gėrimus, kavą, šokoladą ar guminukus.
Šiuo metu vyksta daugybė tyrimų dėl CBD priešvėžinio poveikio: rezultatai rodo, kad kanabinoidai gali būti naudingi gydant šalutinius onkologinių ligų simptomus, pavyzdžiui, mažina uždegimus, pykinimą po chemoterapijos ar operacijų.
CBD taip pat sėkmingai naudojamas retoms vaikų epilepsijos formoms gydyti (Dravet sindromas), padeda mažinant nerimo, streso, depresijos, nemigos sutrikimus, naudojamas neramių kojų sindromo, reumatoidinio artrito atvejais, taip pat Alzheimerio ligos, pirmo tipo diabeto, egzemos, aknės ir kt. ligoms gydyti ar simptomams lengvinti. Vartojant didelėmis dozėmis, CBD gali padėti nuo įvairių psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, obsesinio konvulsinio sutrikimo, haliucinacijų, šizofrenijos.
-
Vyriausybė pritaria viso pluoštinių kanapių augalo perdirbimui 3
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu įstatymo projektui pritarta iš esmės, tačiau Seimui jį dar siūloma tobulinti.
„Pluoštinių kanapių įstatymas buvo priimtas, vyko daug džiugesio mūsų visuomenėje ir tada paaiškėjo, kad jis labai griežtai reglamentuoja tik dvi kanapių panaudojimo dalis – pluoštą ir sėklas, o iš esmės visas verslas įsisuko ir kitas kanapų dalis naudoti“, – Vyriausybės posėdyje sakė ministras Kęstutis Navickas.
„Yra apibrėžiama nauja maisto sąvoka ir psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) naudojimas. Siūlome pritarti Seimo narių pateiktam projektui ir jį patobulinti keliais dalykais“, – pridūrė jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad įstatymo pakeitimai atvers dideles galimybes investicijoms. Anot jos, dėl dabartinio reguliavimo Lietuva jau neteko bent keturių investuotojų,
„Mes esame tarp Europos Sąjungos lyderių pagal pluoštinių kanapių auginimo plotus, tačiau žaliavą išvežame į Lenkiją, Švediją, kitur, ir vėliau mūsų žmonės gali nusipirkti tuos produktus, iš lietuviškos kanapės pagamintus, kažkur kitur“, – posėdyje sakė ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, jog naujas reguliavimas turėtų būti prižiūrimas, kad įstatymas realiai veiktų, o verslas galėtų pasinaudoti naujomis galimybėmis.
Pasak ŽŪM, THC kiekis pluoštinių kanapių gaminiuose turi atitikti specialiuosiuose ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Be to, siekiant tiekti rinkai produktus, atitinkančius „naujojo maisto“ sąvoką, būtina turėti išankstinį Europos Komisijos (EK) leidimą.
Taip pat siūloma, kad pataisos įsigaliotų kitų metų gegužės 1 dieną, atsižvelgiant į tai, kad turi būti užbaigta jų notifikavimo EK procedūra.
Gruodį Seimas grąžino komitetams svarstyti Pluoštinių kanapių įstatymą. Iki pernai lapkričio 9-osios Lietuva EK turėjo pateikti atsiliepimą į priekaištus pataisų atitikimo ES teisei. Kol kas tai nepadaryta.
EK priekaištauja Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą THC naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje.
Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – duonos, miltų, alaus. Kanapių sėklose, skirtingai nei kitose augalo dalyse, nėra psichoaktyvių medžiagų ar kanabidiolio (CBD). Todėl kanapių aliejus, gamintas ne iš sėklų, yra draudžiamas.
-
Lietuvoje iš naujo atrandamos kanapės 3
Apie kadaise buvusią kanapių šlovę liudija ir išlikę senoviniai patiekalai bei folkloras. Dabar kanapės jaunimui ypač gerai pažįstamos dėl savo išvaizdos, nes įvairios subkultūros dažnai jomis puošia savo drabužius.
Anot Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos sk. vedėjo Almanto Kulbio, kanapių sugrįžimas į Lietuvą prasidėjo 2014 m., kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įsakymą dėl leidimo auginti pluoštines kanapes. „Lietuviškos pluoštinės kanapės dabar jau eksportuojamos į Japoniją ir kitas užsienio šalis“, – LRT TELEVIZIJOS eteryje pasakoja jis.
Plačiau apie kanapių naudojimą – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“.
