Tai jau aštuonioliktoji šio autoriaus knyga. G. Labanausko kūryba susijusi su gyvenimiškosiomis patirtimis. Žinomo kauniečio teigimu, žmonės neretai neišnaudoja to, kad yra homo sapiens – kur kas tobulesnės būtybės nei gyvūnai: „Mes negalime ir neturime gyventi vien šia akimirka, dabartimi, kaip katės ar kiti gyvūnai, kurie neturi nei praeities atsiminimų, nei ateities planų. Ir jei kažkas, perskaitęs vieną ar kitą mano kūrinėlį, susimąsto apie gyvenimo prasmę, apie laikinumą, apie tai, ką mes po savęs paliekame, aš jaučiuosi labai laimingas. Vadinasi, suteikiu tiems žmonėms vertingų akimirkų.“
Iš kūrybos verslo nedarau. Tai, kad žmonės mano kūrybą skaito, mane džiugina ir skatina kurti toliau.
Meilė – vienas didžiausių G. Labanausko kūrybos stimulų, tačiau kam išpažįsta meilę savo poezijoje, autorius neatskleidžia. „Meilė yra vienas didžiausių visaverčio gyvenimo stimulų. Jeigu nieko nemyli – gyveni nevisavertį gyvenimą. Žinoma, galima mylėti žolę, akmenį ar kačiuką. Ar, kaip „Tesla“ išradėjas, – balandį. Vis dėlto žmogui natūraliausia mylėti kitą žmogų. Meilė žmogui – įvairialypė. Gali mylėti brolį, seserį, tėvus vienaip, žmoną – kitaip, savo vaiką – dar kitaip. Tai priklauso nuo žmogaus sielos, nuo to, kiek jis gali atiduoti. Juk meilė visų pirma reiškia ne gauti, o save atiduoti. Jei atiduodamas pataikai tam, kuris atsako, tas jausmas sustiprėja“, – apie stipriausią jausmą užsimena eiliuojantis politikas ir visuomenininkas.
„Iš kūrybos verslo nedarau. Tai, kad žmonės mano kūrybą skaito, mane džiugina ir skatina kurti toliau“, – prisipažįsta autorius.
Literatūrinėmis įžvalgomis kūrybos vakarą papildė humanitarinių mokslų daktarė ir daugelio jo knygų redaktorė Eugenija Vaitkevičiūtė-Peet, poezijos skaitovė aktorė Laima Rupšytė-Strazdauskienė, kompozitorius, bendruomenės „Kauno Veršva“ narys Arvydas Paulauskas atliko pagal dr. G. Labanausko eilėraščių tekstus sukurtų melodijų. Veikė išleistų autoriaus knygų paroda. Renginį vedė bendruomenės pirmininkė Stasė Mickutė.
