Pasak „The Washington Post“, Teisingumo departamentas atsiuntė laiškus dviem laikraščio žurnalistams – Ellenai Nakashimai (Elenai Nakašimai) ir Gregui Milleriui (Gregui Mileriui) – bei buvusiam žurnalistui Adamui Entousui (Adamui Entusui), kuriuose pranešė, kad gaudavo pokalbių darbo, mobiliaisiais ar namų telefonais įrašus „nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. liepos 31 dienos“.

„The Washington Post“ laikinasis vykdomasis redaktorius Cameronas Barras (Kameronas Baras) pažymėjo, kad laikraščiui „sukėlė didelį nerimą toks valdžios galios panaudojimas siekiant gauti prieigą prie žurnalistų pokalbių“.

„Teisingumo departamentas turėtų nedelsdamas paaiškinti šio kišimosi į savo darbą dirbančių žurnalistų veiklą, kurią gina [JAV konstitucijos] 1-oji pataisa, priežastis“, – pridūrė jis.

Amerikos piliečių laisvių sąjunga (ACLU) pareiškė, kad Teisingumo departamentas „šnipinėja“ žurnalistus, „tenkindamas administracijos įnorius“.

„To neturėjo nutikti, – tviteryje parašė ACLU. – Kai valdžia šnipinėja žurnalistus ir jų šaltinius, tai kelia pavojų spaudos laisvei.“

Kai valdžia šnipinėja žurnalistus ir jų šaltinius, tai kelia pavojų spaudos laisvei.

Teisingumo departamento atstovas „The Washington Post“ sakė, kad departamentas, vykdydamas prašymus, laikėsi „nustatytų procedūrų“.

Kodėl pokalbių įrašai buvo paimti teisėsaugos, laiškuose nenurodoma. 

Tačiau juose nurodyto laikotarpio pabaigoje šie trys žurnalistai parašė straipsnį apie JAV žvalgybą, kuriame teigiama, kad Jeffas Sessionsas (Džefas Sešonzas), vėliau D. Trumpo kadencijos metu tapęs generaliniu prokuroru, aptarė respublikonų kandidato į prezidentus kampaniją su Rusijos ambasadoriumi.

Jie taip pat parašė straipsnį apie tuometinio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pastangas kovoti su Rusijos kišimusi į 2016 metų rinkimus.

JAV žvalgybos agentūros yra padariusius išvadą, kad Rusija įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto (DNC) kompiuterius D. Trumpui per rinkimų kampaniją varžantis su demokratų kandidate Hillary Clinton (Hilari Klinton).

D. Trumpas siekė sumenkinti Rusijos vaidmenį DNC laiškų nutekinime – atrodė, kad jis pritaria Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, o ne savo žvalgybos vertinimui dėl to, kas įvyko.

Prokuratūra aiškinasi, kokių priemonių reikia norint užtikrinti, kad kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija nepatektų į viešumą, sako Seimo komisijos vadovas.

„Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, parlamentarizmas aiškiai sako, kad parlamentas, net ir vykdydamas parlamentinę kontrolę, labai ribotai gali kištis į konkrečius tyrimus. Aiškinomės su generaliniu prokuroru, kaip jie mato, ir prokuroras paaiškino, kad jis asmeniškai ir prokurorai mano, kad nėra viskas gerai, ir jų pozicija tokia, kad taip neturėtų būti, neatsižvelgiant, kas tiriama“, – žurnalistams po komisijos posėdžio sakė Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas socialdemokratas Darius Petrošius.

Seimo komisija trečiadienį nagrinėjo situaciją dėl vadinamojo „Vijūnėlės skandalo“ metu paviešintų politikų pokalbių išklotinių.

„Jie yra sudarę tarpžinybines grupes, pasižiūrėti teisės aktams, kitų valstybių praktikai, kad nebūtų taip, kaip atsitiko, kad kriminalinės žvalgybos detalūs duomenys, susiję su žmogaus teisėmis, neturėtų tokios galimybės per baudžiamąjį procesą patekti į nutartis nutraukti ikiteisminį tyrimą ir t.t., o toliau jau į viešumą. Jiems šitas dalykas nepatinka ir jie dirba žiūrėdami, kaip to išvengti“, – kalbėjo komisijos vadovas.

Jo pasakojimu, prokuratūra sprendžia, ar pakaktų patvirtinti rekomendacijas, kaip elgtis su kriminalinės žvalgybos priemonėmis per tyrimą surinkta medžiaga, ar reikėtų ir Baudžiamojo proceso kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų.

Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl politikų telefoninių pokalbių stenogramų ištraukų paviešinimo, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimo ir korupcijos tyrimo skyrius. Kauno apygardos prokuratūroje vasario 29 dieną buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, aiškinantis, ar nebuvo daromas neteisėtas poveikis rengiant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo. Šio nutarimo kopija su pridėtomis pokalbių išklotinėmis buvo pateikta Seimo Antikorupcijos komisijai.

Paviešintos pokalbių  išklotinės parodė, kad aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas Druskininkų  merui Ričardui Malinauskui žadėjo „sužiūrėti“, „priminti kompanijai“ tvarkyti su Vyriausybės nutarimu susijusius klausimus. Ministras taip pat rugpjūčio pabaigoje yra žadėjęs merui „pasižiūrėti“, kad nutarimas „nueitų į Vyriausybę“.

Stenogramose matyti, kad Vyriausybės nutarimo priėmimo reikalus su K.Trečioku meras R.Malinauskas pernai telefonu derino kelis kartus, sakydamas, jog tai būtų naudinga teisme. Tuo metu vyko teismo procesas dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro.

„Ištraukoms iš minimo nutarimo patekus į žiniasklaidą kilo vieša diskusija apie tokio pobūdžio informacijos, įskaitant ir nutarime cituojamų tam tikrų asmenų telefoninių pokalbių  ištraukas, viešinimo teisėtumą. Pradėtas ikiteisminis  tyrimas sudarys sąlygas išsamiai ir objektyviai ištirti bei įvertinti tokios informacijos sklaidos atitikimą teisėtam visuomenės poreikiui žinoti sprendimų, susijusių su valstybės valdymu, priėmimo aplinkybes, bei tokios informacijos paskelbimo atitikimą Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimams, garantuojantiems asmens privataus gyvenimo neliečiamybę“, – savo poziciją apie tyrimą buvo paskelbusi Generalinė prokuratūra.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad prokuratūros raštas su politikų pokalbių išklotinėmis bus grąžintas į Seimo teisės aktų bazę, jei prokurorai paskelbs, kad jas paskelbiant nebuvo nusižengta įstatymams.

L.Graužinienė pabrėžia, kad pokalbių išklotinės – jokia paslaptis, bet parlamentas negali oficialiai skelbti dokumentų, jei kyla abejonių, ar į viešumą jie pateko teisėtai.

„Prie atskirosios nuomonės buvo pridėtas priedas, stenogramos, kurios buvo paviešintos. Kadangi šiandien nėra aišku, prokuratūra yra pradėjusi  ikiteisminį tyrimą dėl informacijos paviešinimo, ar jos buvo tinkamai išviešintos. Seimo oficialioje duomenų sistemoje negali būti informacija, kuri neaišku, ar teisėtu keliu pateko į viešumą“, – trečiadienį Žinių radijui sakė L.Graužinienė.

Pasak L.Graužinienės, išklotinės bus grąžintos į viešą dokumentų bazę, jei prokurorai pasakys, kad informacija buvo paviešinta pagal galiojančius teisės aktus.

„Mes ją grąžinsime, tikrai jokios paslapties nėra, visi ją žino, bet (jei) neteisėtu keliu ji buvo atlikta, neturi būti teisinėje sistemoje. Tik dėl šios priežasties (išimta), jei bus pasakyta, kad atlikta pagal įstatymus, tas priedas bus grąžintas. Mes čia ne dėl slėpimo, o dėl to, kad teisės aktai turi patekti atitinkantys teisės aktų reikalavimus“, – kalbėjo L.Graužinienė.

Antradienį Seime svarstant Antikorupcijos komisijos išvadas dėl situacijos Druskininkuose bei politikų šeimų verslo interesų Seimo pirmininkė pranešė, kad jos nurodymu iš viešai prieinamų dokumentų išimtas prokuratūros raštas su politikų pokalbių išklotinėmis.

Parlamento vadovė teigė taip pasielgusi, nes Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl telefoninių pokalbių stenogramų ištraukų, kurios yra nutarimo nutraukti rezonansinį ikiteisminį tyrimą dalis, paviešinimo teisėtumo. Ji taip pat pabrėžė, kad ant šio rašto buvo nurodyta, jog jis skirtas tik Seimo Antikorupcijos komisijos nariams susipažinti.

Tuo metu prokuratūros raštas su pokalbių išklotinėmis buvo pridėtas prie komisijos atstovų konservatorių Arvydo Anušausko, Jurgio Razmos ir Rimanto Dagio atskirosios nuomonės ir paskelbtas Seimo teisės aktų bazėje.

Šios pokalbių išklotinės atskleidė, kaip Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas siekė, kad būtų panaikinta Vyriausybės nutarimo dalis dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo. Meras neslėpė, kad šis sprendimas svarbus bylinėjantis dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose likimo. Prokuratūra, gindama viešąjį interesą, siekia, kad šis mero kaimynystėje statomas gyvenamasis namas būtų nugriautas kaip nelegali statyba. R.Malinauskas dėl to skambino aplinkos ministrui, Vyriausybės kancleriui, kt.

Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio priimant Vyriausybės nutarimo pakeitimą, bet nutraukė neradusi nusikaltimo sudėties. Tyrimo medžiagą prokurorai perdavė vertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Antradienį Seimui pateiktos parlamentinio tyrimo išvados supriešino valdančiuosius socialdemokratus ir opozicinius konservatorius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą yra pasisakęs, kad viešiems asmenims yra taikomi aukštesni skaidrumo ir viešumo standartai, Seime sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, atsakydamas į klausimus dėl paskelbtų politikų pokalbių išklotinių iš ikiteisminio tyrimo.

„Šis teismas ne viename sprendime yra akcentavęs išskirtinę viešų asmenų padėtį visuomenėje ir jiems taikomus aukštesnius nei kitiems piliečiams skaidrumo bei viešumo standartus. Tarkime, 2007 metais priimtame sprendime išnagrinėjus dviejų žurnalistų bylą prieš Prancūziją, kurie buvo nuteisti, kad knygoje panaudojo konfidencialią informaciją, teismas vadovavosi tuo, kad asmuo, apie kurį buvo pateikta informacija, buvo viešas, aukščiausiu lygiu dalyvaujantis politikoje, todėl visuomenė turėjo pagrįstą pagrindą būti informuota“, – sakė E.Pašilis.

Klausimus E.Pašiliui pateikė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas, po to, kai buvo paskelbti Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir aplinkos ministro Kęstučio Trečioko bei kitų aukštų vadovų pokalbių išklotinės apie Vyriausybės nutarimą, kuriuo panaikintos kurortų zonos.

V.Vasiliauskas klausė, kodėl Antikorupcijos komisijai prokuroras  perdavė visą medžiagą, susijusią su kriminalinės žvalgybos atliktais pokalbių įrašais – kokiu tikslu tai buvo atlikta, ar dėl šio fakto atliekamas tyrimas. E.Pašilis atsakė, jog prokurorai paskelbė nutraukiantys tyrimą, kuriame aiškinosi galimą neteisėtą poveikį rengiant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių  zonų panaikinimo, o situaciją Druskininkuose tyrusi Antikorupcijos komisija šį nutarimą gavo kartu su pokalbių stenogramomis.

E.Pašiliui taip pat buvo užduotas klausimas dėl „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus ir akcininko Gedvydo Vainausko sulaikymo, kuris buvo nufilmuotas ir paskelbtas žiniasklaidoje. V.Vasiliauskas klausė, ar informacijos apie planuojamus procesinius veiksmus žurnalistams nenutekino pareigūnai.

„Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba iš anksto žiniasklaidos atstovų apie planuojamus ikiteisminio tyrimo veiksmus neinformavo, procesinių veiksmų atlikimo su jais nederino ir nekoordinavo. Tyrimo veiksmai buvo atliekami planingai, informacija visuomenei buvo pateikta po jų atlikimo, įvertinus visuomenės poreikį žinoti“, – atsakė E.Pašilis.

Seimo statutas numato teisę Seimo nariams raštu pateikti klausimus ministrams ar valstybės institucijų vadovams, išskyrus teisėjus. Į iš anksto raštu gautus klausimus atsakoma Seimo sesijos metu, kiekvieną antradienį per Vyriausybės pusvalandį.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė pranešė, kad jos nurodymu iš viešai prieinamų dokumentų išimtas prokuratūros raštas su politikų pokalbių išklotinėmis.

Parlamento vadovė teigė taip pasielgusi, nes Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl telefoninių pokalbių stenogramų ištraukų, kurios yra nutarimo nutraukti rezonansinį ikiteisminį tyrimą dalis, paviešinimo teisėtumo.

„Neaišku, ar dabar mes Seimas, kaip institucija, turime teisę viešinti“, – sakė ji.

Ji taip pat pabrėžė, kad ant šio rašto buvo nurodyta, jog jis skirtas tik Seimo Antikorupcijos komisijos nariams susipažinti.

„Teisininkų nuomonės yra išsiskyrusios, ar reikėjo papildomo prokurorų leidimo paviešinti, ar užteko, kad jos buvo surašytos nutartyje ir buvo galima naudoti“, – žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Prokuratūros raštas su pokalbių išklotinėmis buvo pridėtas prie komisijos narių konservatorių Arvydo Anušausko, Jurgio Razmos ir Rimanto Dagio atskirosios nuomonės, pareikštos dėl atlikto parlamentinio tyrimo apie politikų šeimų verslo interesus, ir paskelbtas Seimo teisės aktų bazėje.

Šios pokalbių išklotinės atskleidė, kaip Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas siekė, kad būtų panaikinta Vyriausybės nutarimo dalis dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo. Meras neslėpė, kad šis sprendimas svarbus bylinėjantis dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose likimo. Prokuratūra, gindama viešąjį interesą, siekia, kad šis mero kaimynystėje statomas gyvenamasis namas būtų nugriautas kaip nelegali statyba. R.Malinauskas dėl to skambino aplinkos ministrui, Vyriausybės kancleriui, kt.

Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio priimant Vyriausybės nutarimo pakeitimą, bet nutraukė neradusi nusikaltimo sudėties. Tyrimo medžiagą prokurorai perdavė vertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Antradienį Seimui pateiktos parlamentinio tyrimo išvados supriešino valdančiuosius socialdemokratus ir opozicinius konservatorius. Valdančiųjų atstovai, antradienį balsuodami po pateikimo, komisijos išvadas palaikė, konservatoriai nedalyvavo balsavime, o liberalai susilaikė.

Be to, šios išvados sulaukė trijų atskirųjų nuomonių, kurias pareiškė aštuoni iš 18 Antikorupcijos komisijos narių, tarp jų – ir komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.

„Tai politinės išvados, o politikai visada turi nuomonę ir tą nuomonę, pagal įstatymą, išdėsto kaip atskirą nuomonę“, – žurnalistams sakė V.Gailius.

Nepaisant to, Antikorupcijos komisijos atliktą tyrimą jis vadino prasmingu: „Prasmingas, kadangi visuomenė sužinojo daug detalių, kaip valdoma mūsų valstybė, kaip priimami sprendimai ir kaip vyksta užkulisiniai Vyriausybės darbai.“

Valdančiųjų balsais patvirtintose komisijos išvadose nurodoma, kad Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių apsaugos zonų panaikinimo priimtas nesilaikant pačios Vyriausybės nustatytos tvarkos, tačiau esminių pažeidimų nenustatyta.

Išvadose taip pat nurodoma, jog negauta „duomenų, galinčių patvirtinti, kad Druskininkų savivaldybės valdomame pramogų ir poilsio centre „Aqua“ buvo galimai nelegaliai teikiamos poilsio paslaugos ir tokiu būdu savivaldybės valdoma įmonė galimai negavo pajamų, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai“.

Dokumente tvirtinama, kad nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“ įdarbinant Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų giminaičius, o Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis yra pagrįstas, proporcingas ir racionalus.

Komisija nieko blogo neįžvelgė ir leidinio „Mano Druskininkai“ finansavimo modelyje, nors nustatė, kad pernai ir šiemet savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ dukart skyrė paramą viešajai įstaigai „Kantri medija“, leidžiančiai minėta laikraštį. Iš viso skirta 136 tūkst. eurų.

Tuo metu atsakydama į klausimus, susijusius su konservatorių veiksmais bei jų šeimų verslu, komisija patvirtino opozicijai nepalankias išvadas vertindama su banko „Snoras“ bankrotu, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės privačiu verslu susijusius epizodus.

Konstatuota, „kad prokuratūroje nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su buvusios Seimo pirmininkės (konservatorės) Irenos Degutienės galimai neteisėtais veiksmais dėl jos sūnaus Gedimino Degučio bendrovei „Novotersa“, jau po banko „Snoras“ bankroto, šiame banke laikytomis lėšomis ir tame pačiame banke paimto kredito padengimo“.

Šiuo klausimu prašoma Generalinės prokuratūros peržiūrėti „procesinių sprendimų dėl šių ikiteisminių tyrimų pagrįstumą bei pasisakyti dėl nepagrįsto turto gavimo UAB „Novotersa“ ir UAB „AviaAM B03“.

Komisijos teigimu, Karalienės Mortos mokyklos vadovė A.Landsbergienė su bendrove „NT valdos“ sudariusi preliminariąją sutartį dėl naujos mokyklos statybos savo veiksmais siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“.

„Dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, kadangi valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, bet privataus kapitalo subjekto „Karalienės Mortos mokykla“ naudai ir interesams tenkinti, dėl ko valstybė turėtų papildomų išlaidų. Darytina išvada, jog aukščiau paminėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma turtinė žala valstybei bei jos piliečiams“, – teigiama išvadose.

Ištyrusi ekspremjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus sūnaus įsidarbinimą „Google“ verslo plėtros vadovu Baltijos šalims konstatavo neturinti objektyvių duomenų, teigti, kad tėvo eitos pareigos lėmė sūnaus įsidarbinimą.

V.Gailius atkreipė dėmesį, kad dėl kelių Antikorupcijos komisijos tirtų klausimų atliekami ikiteisminiai tyrimai.

Jo atskirojoje nuomonėje siūloma premjerui Algirdui Butkevičiui įvertinti aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio veiksmus veiksmus, kuriais „galimai buvo daromas spaudimas Vyriausybei dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 343 pakeitimo (dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo – BNS), (...) piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi aspektu“.

Trijų konservatorių atskirojoje nuomonėje pareiškiama, kad minėto Vyriausybės nutarimo pakeitimo projekto skubotą rengimą ir priėmimą lėmė neatsakingi aplinkos ministro, Aplinkos ministerijos kanclerio, Vyriausybės ir Vyriausybės kanceliarijos veiksmai, „kurie sukėlė visuomenėje abejones ir nepasitikėjimą Lietuvos vykdomąja valdžia“. Taip pat konstatuota, jog tyrimas dėl giminaičių įdarbinimo vandens parke iš esmės neatliktas.

Trečiojoje – dviejų socialdemokratų ir dviejų „tvarkiečių“ – atskirojoje nuomonėje pabrėžiama galima žala valstybei dėl A.Landsbergienės mokyklos sudarytos sutarties su bendrove „NT valdos“ dėl patalpų nuomos.

Opozicijos siūlymu Antikorupcijos komisija aiškinosi Vijūnėlės dvaro statybų istoriją ir teisėtumą, kas ir kokiu pagrindu naudojosi Druskininkų savivaldybės įkurtos bendrovės poilsio centro „Aqua“ paslaugomis, ar nebuvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas ten įdarbinant mero, savivaldybės vadovų ir administracijos darbuotojų giminaičius.

Tarp valdančiųjų iniciatyva atsiradusių klausimų – ar privačios Karalienės Mortos mokyklos vadovė, konservatorių lyderio sutuoktinė A.Landsbergienė pasirašydama sutartį dėl naujos mokyklos statybos bendrovės „NT valdos“ lėšomis valstybinės žemės sklype nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą bei lėšas.

Teisėsaugos pareigūnų veiksmai, sudarius galimybę paviešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą su Vyriausybės narių pokalbiais ir filmuojant žurnalistams gatvėje sulaikius dienraščio „Lietuvos rytas“ vadovą Gedvydą Vainauską, perėjo į „politinių kovų lauką“, mano vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

„Kriminalinės žvalgybos įrankis yra labai svarbus, reikšmingas įrankis, skirtas nusikaltimų prevencijai pirmiausia ir atskleidimui. Ir jeigu ta informacija, kuri sukaupta Žvalgybos įstatyme numatytais pagrindais, po to yra išviešinama, nors ir nėra padaroma nusikalstama veika, man kelia tikrai didelių abejonių ir pakerta pasitikėjimą“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo ministras.

„Tenka konstatuoti, kad jie (pareigūnai) perėjo į, matyt, tam tikrą politinių kovų lauką. Tai labai gaila“, – sakė S.Skvernelis, paklaustas, kaip vertina ikiteisminius tyrimus atlikusių pareigūnų veiksmus.

Ministras, kaip buvęs policijos vadovas, sako, kad asmeniškai būtų nusivylęs, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnai informuotų žiniasklaidą apie slaptus žvalgybos veiksmus.

„Galbūt gali būti taip, kad žiniasklaidoje yra ypatingai profesionalūs žurnalistai ir sugeba atskleisti slaptuosius tarnybų veiksmus. Tai rodo tam tikrą pliusą žiniasklaidai ir tam tikrą minusą tarnyboms atitinkamoms“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę portalas 15min.lt paskelbė filmuotą medžiagą, kaip iš restorano Vilniuje išeina partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas, po jo – G.Vainauskas, pastarąjį pareigūnai gatvėje sulaiko ir nusiveda į apklausą Specialiųjų tyrimų tarnybos būstinėje.

STT tą pačią dieną pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą įtariant, kad „Lietuvos ryto“ akcininkas ir vyriausiasis redaktorius G.Vainauskas sutarė su R.Paksu, jog šis už kyšį paveiks valdininkus leisti naudoti „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

Be to, teisėsauga praėjusią savaitę pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškinosi galimą neteisėtą poveikį rengiant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo. Šį sprendimą Seimo Antikorupcijos komisija gavo kartu su Druskininkų mero Ričardo Malinausko pokalbių išklotinėmis.

Stenogramose matyti, kad Vyriausybės nutarimo priėmimo reikalus su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku meras R.Malinauskas pernai telefonu derino kelis kartus, be kita ko, leisdamas suprasti, jog tai būtų naudinga teisme dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro. Nutarimu pernai rugsėjį buvo panaikintas kurortinių zonų reglamentavimas. Išklotinėse taip pat užfiksuoti R.Malinausko pokalbiai dėl šio nutarimo su ūkio ministru Giedriumi Gustu, Vyriausybės kancleriu Alminu Mačiuliu, premejru Algirdu Butkevičiumi.

Valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai kviečia generalinį prokurorą Evaldą Pašilį į Seimą, kad šis atsakytų į klausimus dėl paskelbtų Druskininko mero Ričardo Malinausko ir aplinkos ministro Kęstučio Trečioko bei kitų aukštų vadovų pokalbių išklotinių apie Vyriausybės nutarimą, kuriuo panaikintos kurortų zonos.

„Tvarkiečio“ Valdo Vasiliausko parengtu raštu klausiama, ar ikiteisminio tyrimo duomenys paskelbti su prokuroro, kuris vadovavo Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamam tyrimui, žinia; taip pat, jei ikiteisminio tyrimo duomenys paskelbti be prokuroro rašytinio sutikimo, ar tai nėra pagrindas pradėti tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo.

Taip pat generalinio prokuroro klausiama, ar atliekamas tyrimas dėl pareigūnų galimai nutekintos informacijos apie „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus ir akcininko Gedvydo Vainausko sulaikymą, kuris buvo nufilmuotas ir paskelbtas žiniasklaidoje.

Taip pat klausiama, kodėl Antikorupcijos komisijai prokuroras perdavė visą medžiagą, susijusią su kriminalinės žvalgybos atliktais pokalbių įrašais – kokiu tikslu tai buvo atlikta, ar dėl šio fakto atliekamas tyrimas. Prokurorai antradienį paskelbė nutraukiantys tyrimą, kuriame aiškinosi galimą neteisėtą poveikį rengiant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių  zonų panaikinimo, o situaciją Druskininkuose tyrusi Antikorupcijos komisija šį nutarimą gavo kartu su pokalbių stenogramomis.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius pažymi, kad sprendimą paviešinti tyrimo medžiagą priėmė prokuroras, ir tą padarydamas, pasak parlamentaro, pasielgė ne tik teisėtai, bet ir teisingai. V.Gailius taip pat atkreipia dėmesį, kad visa medžiaga yra prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pristatytas viešai.

„Mūsų komisija gavo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, baudžiamosios bylos mes neturėjome. Prokurorai užvakar priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir paviešinti ikiteisminio tyrimo duomenis. Netgi nenutraukto ikiteisminio tyrimo duomenis viešinti gali tik bylą tiriantis prokuroras, jei tai nėra informacija apie nepilnamečius, neįgalius ir nukentėjusius asmenis. Prokuroras gali viešinti tuos duomenis, kuriuos jam atrodo, kad galima viešinti, ir tai daroma kasdien, ir taip patenkinamas viešasis interesas, žmonių teisė žinoti“, – BNS sakė V.Gailius.

„Kiek aš mačiau pacituotas prokuratūros nutarime pokalbių išklotines, neradau nei vieno žodžio, kuriuo būtų pasikėsinta į privatų asmens gyvenimą, buvo kalbama tik apie viešą gyvenimą, viešus sprendimus ir valstybės valdymą. Net neabejoju, kad prokuroras pasielgė teisingai ir sąžiningai, ir kaip pilietis džiaugiuosi už tokį prokuroro atsakingą, pasvertą ir teisingą sprendimą informuoti visuomenę, kaip ir kokiomis priemonėmis valdoma valstybė, o valstybė visgi valdoma dar labai aktyviai vadovaujantis telefonine teise“, – sakė Antikorupcijos komisijos vadovas.

Seimo statutas numato teisę Seimo nariams raštu pateikti klausimus ministrams ar valstybės institucijų vadovams, išskyrus teisėjus. Į iš anksto raštu gautus klausimus atsakoma Seimo sesijos metu, kiekvieną antradienį per Vyriausybės pusvalandį. Seimo sesija prasidės kitos savaitės ketvirtadienį.

BNS skelbia teisėsaugos įrašytų pokalbių išklotines, kurios buvo pateiktos Seimo Antikorupcijos komisijai.

Žemiau pateikiami Druskininkų mero Ričardo Malinausko pokalbiai su Vyriausybės kancleriu Alminu Mačiuliu, vykę 2015 metų rugsėjo mėnesį.

Rugsėjo 1 diena:

R.Malinausko žinutė A.Mačiuliui: 1992-02-12 LRV Nr.343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo. Ričardas. Druskininkai.

...

R.M. - Alio.

A.M. - Gerbiamas mere. Mačiulis.

R.M. - Taip. Taip, kancleri.

A.M. - Tai aš bandžiau pasiaiškinti. Nėra pas mus dar atėję. Gal jisai „tapyje“ (Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje - BNS) kažkur pakabintas derinimui, tai jie man išgaudys tą nutarimą kolegos ir pasakys man, bet kol kas mes neturime jo.

R.M. - Jis buvo pateiktas per tą programą teisingumo prieš dvi, tris savaites ir iš jų grįžo.

A.M. - Tai, ko gero, kad gal įdėjo, žinot, ten tas biurokratinis visas procesas. Reiškia „tapyje“ dar yra. Nu, žodžiu, aš paskubinsiu, paprašysiu.

R.M. - Būkit malonus, gal ten paprašyt galima pas aplinkos kanclerį ar kažkaip tai, kad.

A.M. - Gerai, gerai.

R.M. - Ačiū jums labai.

A.M. - Aš pamatysiu Klovą tuoj pat. Pakalbėsim. Būtinai. Sutariam.

R.M. - Ačiū jums labai. Ačiū.

Rugsėjo 14 diena:

A.M. - Alio.

R.M. - Laba diena, gerbiamas kancleri.

A.M. - Sveiki.

R.M. - Druskininkai vėl jums ramybės neduoda.

A.M. - Taip, taip, mere.

R.M. - Jau išsiaiškinom per Aplinkos ministeriją, per viską, kad tas Vyriausybės nutarimas 343 yra pateiktas Vyriausybei, gal galima prašyt jį, kad šią savaitę būt įtraukta ir apsvarstyta?

A.M. - Aš pasistengsiu. Jis ten labai didelės apimties, tai mano teisininkai ten vartė.

R.M. - Daug vaikščiojęs, šiaip turėtų būt viskas kaip ir normaliai.

A.M. - Jo, suprantama, taip, bet teisininkai, nu, jie ir nori pasižiūrėt. Tai yra, galų gale, pagal Vyriausybės darbo reglamentą, kai yra didelės apimties, jie ten prašosi ilgesnio termino. Pabandysim, kaip, tai nežinau, nu šią savaitę.

R.M. - Kancleri, labai reikia, labai reikia.

A.M. - Šią savaitę nepažadu, kitą tikrai. Suprantu. Gerai. Nu negaliu šimtu procentų pasakyti, kiek jie ten pasistūmėjo, tiesą pasakius, dabar neklausiau, bet žinau, kad praeitą savaitę atėjo tas nutarimo projektas ir galbūt rytoj.

R.M. - Nu gal kaip nors išeitų. Mums labai svarbu yra, kada nors prie progos pasakysiu.

A.M. - Gerai, gerai. Tai aš.

R.M. - Ačiū.

A.M. - Sakau, dar bandysiu šnekėt, šnekint, nu ką reiškia bandysiu, nu paskatinsim, pagreitinsim kaip nors.

R.M. - Būkit malonus, kancleri, nu labai, labai reikia.

A.M. - Supratau, mere.

R.M. - Ačiū jums labai. Ačiū.

Rugsėjo 21 diena:

R.Malinausko žinutė A.Mačiuliui: Laba diena. Atsiprašau. Ar pavyks svarstyti nutarimą 343 šią savaitę?

...

R.M. - Taip, klausau.

A.M. - Gerbiamas mere, sveiki gyvi. Mačiulis.

R.M. - Laba, laba. Taip. Malonu.

A.M. - Gavau jūsų žinutę, kaip nu įdėta rytoj į atstovų pasitarimą, tas visas nutarimas yra įdėtas, bet ten nu su krūva pastabų, kaip ir minėjau. Dabar, kur jūsų yra atsiųstas, tas reiškia, nu visiškai panaikinti tą skyrių.

R.M. - Taip.

A.M. - Kuris reglamentavo kurortines zonas.

R.M. - Tai tas yra ir numatyta. Visiems tinka. Niekam nėra užkliuvęs.

A.M. - Matot, ten dabar tam naujam variante iš viso nauja redakcija dėstoma. Ten dabar.

R.M. - Devintas skyrius visiškai naikinamas. Šitas skyrius ir naikinamas naujam variante. Ir jis visiem tinkamas.

A.M. - Aš paprašiau teisininkų pažiūrėt, bet pasižiūrėkit, visiškai reiškia, tai ką, nebebus jokio reglamentavimo kurortinių zonų? Aš iškart sakau, neįsigilinęs kalbu.

R.M. - Ne, ne, ne, kancleri, jų 25 metai niekas niekur nereglamentavo. Tai yra perteklinis įrašymas ir visi tam pritaria, nes reglamentuoja visi kitokie dalykai, ir pakrančių zonos, ir saugomos teritorijos, ir visi kiti dalykai, ir čia kaip tik ir gaunasi, kad 25-is metus ta nuostata buvo, o nė vienam iš keturių kurortų niekur nėra nustatyta nei bendruose planuose, nei kažkur tai tos zonos. Iš iškyla klausimas, kad žmonėm į detaliuosius planus įrašo biurokratinę eilutę „kurortinė zona“, o kokia ta kurortinė zona, kur jinai?

A.M. - O žiūrėkit, jūs dabar nekalbinot šiaip jau Ūkio ministerijos, turbūt yra svarbiausias dalykas su Aplinkos ministerija tą skyrių panaikinti atskirai?

R.M. - Tai visi pritaria. Tiktai niekas, tiktai niekas.

A.M. - Visi pritaria, bet nei aš, nei, reiškia, mano žmonės kanceliarijoj negali patys daryti teikimo, tai jei jie visi pritaria, tai kodėl jie nepateikia to 16-o atskirai panaikinimo?

R.M. - Todėl, kad jie teikia visą komplektą tam ir, ir.

A.M. - Oi, mere, žiūrėkit, tai čia jau buvo ne vienas precedentas, dėl tų specialiųjų miško sąlygų. Visiškai neseniai Susisiekimo ministerija pateikė dėl „aerodromų zonų“ pakoregavimo, prieš tai buvo, reiškia, pateiktas, dabar galvoju, ar tiktai ne aplinkos dėl tų kiaulynų „Sazo“, tai nu čia lygiai taip pat turėtų būti, aš čia, dovanokit, kad kalbu kaip biurokratas, bet mes negalim paimti, reiškia, be jokio derinimo išimti tą šešioliktą skyrių be jokio teikimo. Tai aš rytoj „mape“ (Ministerijų atstovų pasitarime - BNS) paprašysiu, mes įrašysim ir protokolinį pavedimą, tarkim, čia turbūt Ūkio ministerijos.

R.M. - Aplinkos.

A.M. - Aplinkos yra bendras teikėjas, bet, pagal savo sritį, nu Aplinkos aš paprašiau, kad ten pažiūrėtų detaliau. Tą pavedimą mes duosim rytoj oficialų, reiškia teikti atskirai, kadangi šitas dar nežinau, kiek laiko bus diskutuojama, ten labai daug susikerta visokių.

R.M. - Tai man su aplinkos ministru dar pakalbėt?

A.M. - Tai jūs, aišku, galit pakalbėt, tai aš rytoj tą pavedimą suformuluoju, bet jie per vieną dieną nepateiks ir nesuderins. Aš galvojau, kad jau yra kažkoks tai atskiras teikimas. Pasirodo, nieko.

R.M. - Ne, jie kaip tik tai.

A.M. - Jūsų žmogus mums atsiuntė tokį laiškelį, kad reikėtų šešioliktą skyrių, berods, naikint.

R.M. - Nes taip projekte numatyta. Taip yra ir numatyta, ir laukiam, kada praeis visom kryptim.

A.M. - Ne, projekte visai kita numeracija jau ten.

R.M. - Ir jis dingsta. Ir jisai yra naikinamas.

A.M. - Tai, tai nežinau, jūs sakėt, kad jums labai aktualu tai dvidešimt penktai, bet tai.

R.M. - Taip.

A.M. - Čia tiesiog sugaišta laiko buvo tikintis, kad šitas praeis, bet jisai tikrai nepraeis. Aš negaliu tikėtis, kad ten bus rytoj sutarta, kad tų pastabų, ten nu žiauriai daug, aš mačiau pats ten tą (neaiški frazė) pažyma, tai jau galima pabandyt gal.

R.M. - Pusę metų.

A.M. - Pakalbėkit su Trečioku, gerai? Aš irgi būtinai pasikalbėsiu, pasitarimas bus pirmą valandą. Aš savo ruožtu pakalbėsiu, nu ką aš žinau, jei taip staigiai padarytų tą teikimą, stebuklų būna, gal ir trečiadienį atsineštų Trečiokas.

R.M. - Gerai. Pabandysiu.

A.M. - Jeigu mes „matoje“ jau sutartume tokį dalyką. Nes pati kanceliarija nu negali to teikimo daryt, čia yra Trečioko valdymo sritis, o šiuo atveju Gustas turėtų pritarti kaip kurortinių miestų kuratorius, tarkim taip. Pabandysim tada. Aš Trečioką irgi pakalbinsiu, gerai?

R.M. - Gerai, gerai.

A.M. - O jūs prieš tai nebuvot kalbėję su Trečioku?

R.M. - Jau mes dešimt kartų su visais kalbėję.

A.M. - Nu tai va.

R.M. - Ir visi eina kaip su visu nutarimo projektu, ir visi, viskas pritaria, bet paprastai, kaip pereina pas teisininkus, tai iškyla dar visur šimtas variantų.

A.M. - Čia ne tik tai teisininkai mūsų, yra kitų ministerijų daug pastabų labai, tai va čia yra problema, teisininkai čia būtų galima dar kaip nors susiderinti. Žodžiu, bandom, tada per vieną dieną padaryt, nu.

R.M. - Gerai, gerai. Ačiū.

A.M. - Tvarkoj.

Rugsėjo 23 diena:

R.Malinausko žinutė A.Mačiuliui: TAI LRV SVARSTYS IR TIKIUOSI PRIIMS.

R.Malinausko žinutė A.Mačiuliui: AČIŪ LABAI.