„Pataisų tikslas yra sukurti prielaidas kokybiškam, šiuolaikiškam vaikų ankstyvajam ugdymui, nuosekliam mokinių pasiekimų vertinimui, užtikrinant visiems laiku ir tinkamą švietimo pagalbą, taip pat sustiprinti mokyklų vadovų lyderystę“, – ketvirtadienį Seime pristatydama Švietimo įstatymo pataisų paketą sakė ministrė.

Pateiktoms pataisoms buvo pritarta po pateikimo 72 parlamentarams balsavus „už“, dviem – prieš, 12 susilaikius, jas toliau nagrinės Seimo Švietimo ir mokslo bei kiti komitetai.

Pataisos keistų dabartinę pasiekimų patikrinimų mokyklose tvarką: jie taptų privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, o dešimtokams nuo 2025 metų būtų įvestas slenkstis. Nebeliktų patikrinimo šeštoje klasėje.

Pataisų tikslas yra sukurti prielaidas kokybiškam, šiuolaikiškam vaikų ankstyvajam ugdymui.

Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Paprastai juose dalyvauja apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.

Pagal naujas pataisas, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgytų ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai yra bent keturiais balais.

Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, taigi pakeitimai būtų aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.

Nepasiekus žemiausio lygmens, mokiniai turėtų galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.

Mokiniams taip pat galėtų būti siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.

Pagal pataisas, nuo 2029–2030 mokslo metų mokytis gimnazijos trečiojoje klasėje galėtų tik išlaikiusieji pasiekimų patikrinimus ne mažiau kaip 5 balais, t. y. gavę patenkinamą pasiekimų įvertinimą.

Pasak ministrės J. Šiugždinienės, iš karto įvesti 5 balų kartelę būtų per anksti: „mokiniai nebūtų pasiruošę“, – sakė ji.

Pataisos taip pat detaliau nustatytų, kaip su sunkumais susiduriantiems mokiniams būtų teikiama švietimo pagalba. Ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atliktų mokyklos vaiko gerovės komisija ir pagalba galėtų būti skiriama mokyklos vadovo sprendimu, tam nebūtų privalu nustatyti specialiuosius ugdymo poreikius.

Švietimo įstatymo pataisos taip pat įvestų reikalavimą valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąsias mokyklas, vadovams turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Galiotų ir pripažinta lygiavertė užsienyje įgyta kvalifikacija.

Taip pat įstatymas būtų papildytas, kad mokinių pasiekimams skatinti galėtų būti skiriamos stipendijos, kitos priemonės.