Lenkijos milijardieriaus Jano Kulczyko, mirusio Vienoje šią savaitę, talentu uždirbti pinigų galima žavėtis. Nors šio turtuolio gyvenime yra ir tamsių dėmių.

Jam ne tik teko pasitraukti iš tėvynės, mat Lenkijos valdžia paskelbė karą oligarchams. Be to, jis įsivėlė ir į nemalonų korupcijos skandalą, kurio aidas nuvilnijo ne tik per Lenkiją, bet ir Europą.

J.Kulczykas buvo viena iš centrinių figūrų "Orlen" skandale, kilusiame gretimoje šalyje 2004 m. Kaip tada skelbta, verslininkas galėjo dalyvauti sudarant slaptą sandorį su Rusija, kad šios šalies energetikos milžinas "Lukoil" galėtų įsigyti Gdansko naftos perdirbimo gamyklą. Tada verslininkas kaltintas tuo, kad paėmė didelį kyšį iš rusų, žadėdamas padaryti įtaką tuomečiam Lenkijos politiniam elitui.

Be to, jis buvo ir vienas iš "Mažeikių naftos" perdirbimo gamyklos pardavimo lenkų "Orlen" kritikų.

Nors patikimų įrodymų, kad J.Kulczykas, kurio turtas dabar vertinamas 4 mlrd. JAV dolerių (3,6 mlrd. eurų), paėmė kyšį, kaip tada sakyta iš Rusijos saugumo tarnybų, nebuvo rasta, skandalas kaip reikiant išpurvino J.Kulczyko mundurą.

Pats aiškino, kad jo poziciją lėmė labai paprastas dalykas – naftos perdirbimas negali būti atskirtas nuo žaliavų ir todėl, pasak jo, racionalu gamyklas parduoti tik tiems, kurie geba jas aprūpinti nafta. Būtent dėl to jis prieštaravo ir "Mažeikių naftos" pirkimui. Tiesa, "Orlen" jis valdė tik 5,6 proc. akcijų ir neturėjo lemiamo balso. Nors vėliau siekė įsigyti šią bendrovę, to jam nebuvo leista padaryti.

J.Kulczyko nuogąstavimai dėl investicijų Lietuvoje buvo teisingi. Netrukus nutrūko naftos tiekimas į Mažeikius naftotiekiu "Družba" ir lenkams naftą į Mažeikius teko gabenti tanklaiviais, nors ir iš tos pačios Rusijos, bet brangiau.

Kiek vėliau milijardierius buvo pasitraukęs iš Lenkijos. Mat atėjęs į valdžią tuometis šalies prezidentas Lechas Kaczynskis paskelbė karą vietos oligarchams.

Bijodamas, kad gali netekti savo verslo imperijos, J.Kulczykas verslą perrašė kitiems, o pats laikinai išvyko iš tėvynės. Tuo metu jis sutelkė dėmesį į Afriką ir jos šalių išteklius. Jis puoselėjo svajonę, kad nafta iš juodojo žemyno galėtų pasiekti Lenkiją.

J.Kulczyko verslo imperija buvo pastatyta dėl jo sugebėjimo įsigyti, o vėliau taip atgaivinti įvairias įmones, kad jas būtų galima parduoti keleriopai brangiau.

Daugiausia jis darbavosi chemijos, energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose, taip pat plėtojo automobilių gamybą bei infrastruktūros plėtrą Lenkijoje. Tiesa, verslininkas palaikė gana gerus ryšius su Lenkijos politikais, ypač buvusiu šalies prezidentu Aleksanderiu Kwasniewskiu, todėl ir buvo vadinamas oligarchu.

J.Kulczykas, įgijęs teisininko ir vadybininko išsilavinimą, daug metų buvo turtingiausių lenkų sąrašo viršuje. Verslo magnatas taip pat buvo dosnus kultūros ir istorijos projektų mecenatas. Jo paaukoti apie 20 mln. zlotų (4,1 mln. eurų) padėjo baigti įrengti Varšuvoje POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejų.

Jis taip pat skirdavo stipendijas talentingiems jaunuoliams. Žurnalas "Forbes" pernai įvardijo J.Kulczyką kaip 418-ąjį turtingiausią pasaulyje žmogų.

Šiauriniame Bydgoščiaus mieste gimęs verslininkas didžiąją gyvenimo dalį praleido Poznanėje.

Lenkijos milijardierius Janas Kulczykas (Janas Kulčykas), laikomas turtingiausiu žmogumi savo šalyje, netikėtai mirė anksti trečiadienį, išsivysčius komplikacijoms po operacijos, pranešė jo bendrovė.

„Praeitą naktį Janas Kulczykas mirė dėl komplikacijų po operacijos, būdamas 65 metų“, – rašoma bendrovės „Kulczyk Investments“ tinklalapyje.

Bendrovės atstovė Marta Wysocka-Antonsen (Marta Vysocka-Antonsen) sakė naujienų agentūrai AFP, kad verslininkas mirė Vienoje.

„Jis buvo išvykęs į ligoninę Vienoje, kur turėjo būti atlikti pažangiausi onkologinės patikros tyrimai po jam prieš metus Niujorke atliktos prostatos operacijos“, – AFP sakė vienas jo šeimos draugas.

Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa (Lechas Valensa) pareiškė, kad J.Kulczykas buvo nepakeičiamas.

„Jo nebelikus kai kuriuos dalykus organizuoti bus sunku“, – pripažino jis.

Buvęs lyderis sakė, kad J.Kulczykas anksčiau patyrė infarktą ir kad jo sveikata nebuvo gera, bet jis „buvo pasinėręs į savo darbą, į visas problemas“.

J.Kulczykas, įgijęs teisininko ir vadybininko išsilavinimą, daug metų buvo turtingiausių lenkų sąrašo viršūnėje ir buvo žinomas dėl drąsių ir vaizduotės reikalaujančių verslo sprendimų. Jis investavo į energetikos ir gamtinių išteklių sektorius Europoje bei Afrikoje, taip pat vystė automobilių gamybą bei infrastruktūros plėtrą Lenkijoje.

Verslo magnatas taip pat buvo dosnus kultūros ir istorijos projektų mecenatas. Jo paaukoti apie 20 mln. zlotų (4,1 mln. eurų) padėjo baigti įrengti Varšuvoje POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejų. Jis taip pat skirdavo stipendijas talentingiems jaunuoliams.

Žurnalas „Forbes“ pernai įvardijo J.Kulczyką kaip 418-ąjį turtingiausią pasaulyje žmogų; jo kapitalas buvo vertinamas 4 mlrd. JAV dolerių (3,6 mlrd. eurų).

Šiauriniame Bydgoščiaus mieste gimęs verslininkas didžiąją gyvenimo dalį praleido vakariniame Poznanės mieste ir aktyviai veikė daugelyje sektorių, įskaitant telekomunikacijas ir energetiką. Jis taip pat investavo Europoje, Afrikoje ir abiejuose Amerikos žemynuose.

Jo buvusi žmona Grazyna Kulczyk (Gražyna Kulčyk) ir sūnus Sebastianas, kurį tėvas pernai paskyrė savo bendrovės generaliniu direktoriumi, trečiadienio rytą išskrido į Vieną.

J.Kulčykas taip pat turėjo dukrą Dominiką.

Lenkijos ir Izraelio prezidentai antradienį pasveikino įspūdingo naujo muziejaus Varšuvoje atidarymą, atveriantį galimybę geriau susipažinti su spalvinga jau 1 000 metų trunkančia Lenkijos žydų bendruomenės istorija, paženklintą Holokausto tragedijos, girdami šį žingsnį kaip investiciją į abiejų šalių ateities ryšius.

Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas sakė, kad POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejus „simbolizuoja mūsų žvilgsnį į ateitį“, kalbėdamas per ceremoniją Lenkijos sostinėje, vykusią griežto saugumo sąlygomis. Ši Izraelio lyderio kelionė į užsienį buvo pirmoji nuo jo darbo pradžios liepą.

„Jeigu esi žydas, net jeigu esi gimęs ne Lenkijoje, pats Lenkijos vardas sukelia virpulį ir ilgesį tavo širdyje“, – pareiškė jis.

„Nors žydai buvo išrauti iš Lenkijos, sunku ar netgi neįmanoma išrauti Lenkijos iš žydų. Neįmanoma ištrinti tokios turtingos, pilnos ir nepaprastai skausmingos istorijos“, – R.Rivlinas sakė per nekantriai lauktą muziejaus nuolatinės ekspozicijos viešą atidarymą.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) atkartojo šią mintį, sakydamas, jog 75,5 mln. eurų (daugiau negu 260 mln. litų) kainavęs statinys, kuriame plačiai naudojamos daugialypės terpės instaliacijos, yra „gera investicija į būsimus ryšius tarp abiejų tautų ir valstybių“.

„Esu tikras, kad šis muziejus atkurs gilių, gerų jausmų tarp lenkų ir žydų pasaulį“, – pridūrė jis.

Buvusio Varšuvos geto vietoje įsikūrusio muziejaus atidarymas taps „žaidimo taisykles keičiančiu“ įvykiu Lenkijos ir žydų santykiuose, šalies vyriausiasis rabinas Michaelis Schudrichas (Michaelis Šudrichas) sakė naujienų agentūrai AFP.

„Tai nereiškia, kad santykiai buvo blogi – tai reiškia, kad dėl to jie taps geresni“, – paaiškino jis.

Muziejus veikė jau nuo praeitų metų balandžio ir pritraukė daugiau negu 400 tūkst. lankytojų – iš dalies dėl savo patrauklaus dizaino.

Santūrus stiklinis pastato fasadas, jau tapęs šiuolaikinės architektūros ikona, padalytas plataus nesimetriško intarpo, kuris atlieka įėjimo ir pagrindinės salės funkciją.

Suomių architektų Rainerio Mahlamaeki (Rainerio Mahlamejekio) ir Ilmaro Lahdelmos suprojektuotame statinyje šis perskyrimas simbolizuoja legendą apie prasiskyrusius Raudonosios jūros vandenis, žydams bėgant iš vergijos Egipte.

„Ilsėkitės čia“

Žydai pirmąkart atvyko gyventi Lenkiją, gelbėdamiesi nuo XI amžiuje Vakarų Europoje vykusių pogromų.

Kaip teigia žydų legenda, pabėgėliai išgirdo balsą iš dangaus, skelbiantį „Po lin“ (hebrajų kalba – „ilsėkitės čia“). Taip esą atsiradęs Lenkijos vardas (Polen). Su šia legenda susijęs tiek naujojo muziejaus pavadinimas, tiek jo idėja – prikelti praeitį naujam gyvenimui, sakė nuolatinės ekspozicijos direktorė Barbara Kirshenblatt-Gimblett (Barbara Kiršenblat-Gimblet).

„Tai istorinė akimirka, – Varšuvos gyventoja Katarzyna Horn (Katažyna Horn) sakė AFP, atvykusi į antradienį surengtą didįjį atidarymą. – Esu čia tiesiog dėl to, kad esu kilusi iš žydų šeimos Kobryne, Baltarusijoje.“

„Šis muziejus nuostabus, nes iki šiol dėmesys visuomet būdavo sutelktas į žydus, žuvusius Lenkijos teritorijoje. Čia matome, kaip jie gyveno tarp mūsų“, – nedidelės Lenkijos evangelikų ir reformatų bendruomenės aukšto rango pareigūnė Ewa Jozwiak (Eva Jozviak) pabrėžė kalbėdamasi su AFP.

Pagrindinis dėmesys šiame muziejuje bus sutelktas ne į daugybę istorinių eksponatų, o į daugialypės terpės instaliacijas, atskleidžiančias Lenkijos žydų bendruomenės praeitį beit atkuriančias jų kasdienio gyvenimo scenas.

Šiame pasakojime taip pat bus tamsių puslapių, įskaitant Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais, kai nacistinė Vokietija okupuotoje Lenkijoje išžudė milijonus žydų, taip pat antisemitizmą, neišvengiamai lydėjusį žydų gyvenimą visoje Europoje, įskaitant Lenkiją.

Tačiau ši paroda taip pat sudaro retą galimybę pažvelgti į Lenkijos žydų bendruomenės, kuri kadaise buvo didžiausia pasaulyje, turtingą gyvenimą.

XVII amžiaus viduryje Lenkijos karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyveno apie 750 tūkst. žydų.

1939 metais Lenkijoje jų gyveno apie 3,3 mln. – tuo metu žydai sudarė apie 10 proc. šalies gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą gyvi liko tik 200–300 tūkst. šios bendruomenės narių.

Dauguma išgyvenusiųjų emigravo, o dabar aktyvią žydų bendruomenę sudaro tik apie 7 tūkst. žmonių.

Dešimtys tūkstančiai Lenkijos gyventojų turi žydiškų šaknų, tačiau nesitapatina su šia bendruomene arba nežino savo kilmės.

Privatūs donorai, taip pat žydų ir lenkų diaspora muziejaus nuolatinei ekspozicijai įrengti surinko 33 mln. eurų (beveik 114 mln. litų). Varšuvos miestas ir Kultūros ministerija muziejaus statybai skyrė 42,5 mln. eurų (146,7 mln. litų).