P. Harbali 2020 m. organizuotame konkurse tapo finaliste, taip pat jai buvo suteikta galimybė surengti personalinę parodą vienoje iš fotografijos galerijų Vilniuje.

Susitikimas su menininke – rugsėjo 8 d. (trečiadienį) 16–18 val.

Prancūzų ir sirų kilmės menininkė iš Kanados Poline Harbali (g. 1989) surengtoje parodoje dekonstruoja savo identitetą pasakodama artimųjų likimus ir savo pačios patirtis – tam pasitelkia archyvinę fotografiją, savo darbus, instaliaciją ir poeziją.

Paroda susideda iš trijų dalių. Pirmojoje dalyje BUVIMAS autorė, norėdama rasti bendruomenę, kuriai galėtų priklausyti, naudoja savo šeimos moterų nuotraukas. Taip ji peržengdama laiką ir erdvę priartėja prie savo šaknų. Manipuliuodama fotografijomis, ji tampa visų jų herojėmis – kartais nežinomomis, bet tokiomis, kuriomis dažnai žavimasi, kurios visada yra mylimos. Jos visos tampa autorės dalimi. Antroji dalis – SUSITIKIMAS, arba „Kaip aš myliu rudenį“, mus nukelia į trumpą ir paskutinį autorės susitikimą su savo močiute, kuris vyksta prasidėjus neramumams Sirijoje. Giminių (ne)susitikimą metai iš metų lėmė biurokratinės priežastys arba kariniai neramumai. Galiausiai trumpas susitikimas tapo ir atsisveikinimo kelione su savo dalimi, kuri buvo taip mažai pažįstama, bet labai brangi. Trečioji parodos dalis – GEDĖJIMAS – susijusi su musulmonų gedėjimo apeigomis. Autorė dokumentuoja savo gedėjimo ritualą. Mėgindama iš naujo užmegzti ryšį su savo kilme, ji pagaliau susikuria savo tapatybę, iškilusią iš visų per laiką susipynusių kultūrų. Ekspozicijoje panaudotos libaniečių kilmės poetės Emné Nasereddine eilės.

Pasitelkusi šeimos fotografijų archyvą, įpindama musulmonų papročių detales, kalbėdama apie pasaulinius įvykius, palietusius jos likimą labai asmeniškai, P. Harbali pasakoja šiuolaikinės moters likimo, savęs suvokimo ir supratimo istoriją.

P. Harbali dirba fotografijos, videomeno, instaliacijos ir skulptūros srityje. Kūryboje daugiausia kvestionuoja asmeninius ir intymius santykius su savo pačios mišria kilme ir dėl jos kylančias politinio, socialinio bei geografinio pobūdžio problemas. Kūryboje nuolat artikuliuojami norai perteikti ryšio su kitu, taip pat ir su paveldu, patirtį. Autorės kūriniai eksponuoti Romos „Mattatoio“, Atėnų „Benaki“ muziejuose, taip pat Paryžiaus kultūros centre „Le 104“ rengiamame festivalyje „Circulation(s)