Lobis neduoda ramybės

Kokios vertybės gabentos Portugalijos karaliui Emanueliui I, liudija istoriniai dokumentai, tačiau iki šiol nežinoma, kurioje vietoje jos nugarmėjo į dugną. Dėl netikslių to meto žemėlapių paieškos zona labai plati. Bent keletą kartų jau buvo skelbta apie „Flor de la Mar“ atradimą. Deja, nė vienas pranešimas nepatvirtintas faktais.

Jau pradėta spėlioti, ar portugalų kolonijos Indijoje gubernatorius Afonso de Albuquerque nebus sąmoningai paskandinęs laivą ir paslėpęs lobį, užuot jį perdavęs karaliui. Ne vienas Portugalijos kolonijų gubernatorius pasižymėjo korupcija.

Portugalai tokias kalbas laiko siaubingu įžeidimu jų nacionaliniam didvyriui, kuris sukūrė Portugalijos imperiją Indijos vandenyne. Kita vertus, jeigu jam ir pavyko pasisavinti dalį užkariauto grobio, jis juo neilgai mėgavosi. Gubernatorius mirė Indijos vandenyne praėjus vos ketveriems metams po to, kai nuskendo „Flor de la Mar“.

Pasididžiavimas: portugalų didžiausias ir gražiausias laivas „Flor de la Mar“ pagal 16 a. graviūrą. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Portugalija, Indonezija ir Malaizija vis dar reikalauja išskirtinių lobio gelbėjimo teisių. Malakos uoste jau glaudžiasi tiksli natūralaus dydžio „Flor de la Mar“ replika, kuri Malaizijos jūrų muziejaus lankytojams primena spalvingą portugalo laivo istoriją.

Didžiausia viduramžių karaka

1502 m. Lisabonoje buvo pastatytas vienas didžiausių ir pažangiausių to meto laivų. Dėl išskirtinio dydžio ir neįprastos formos jam suteikė romantišką  „Flor de la Mar“ („Jūros gėlė“) pavadinimą. Naujasis portugalų laivas beveik dvigubai lenkė tuometines karakas – Viduržemio jūros regione paplitusius burlaivius. Tai buvo 400 t talpos ir 36 m ilgio laivas su labai aukštais antstatais priekyje ir gale. Jo ginkluotę sudarė 40 patrankų, išdėstytų trijuose deniuose ir aukštame laivagalyje. Tai leido įgulai naikinti priešus jūroje ir pakrančių tvirtovėse.

Tokį galingą ir talpų laivą portugalų statytojai sukūrė specialiai kelionėms į Indiją.

Vieta: „Flor de la Mar“ krantinėje prie Malakos upės. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Po to, kai garsus portugalų jūrininkas Vasco da Gama atrado jūros kelią į Indiją, portugalai siekė valdyti šį regioną nesidalindami jo turtais su jokia kita Europos jūrine valstybe.

Trijų stiebų karaka „Flor de la Mar“ galėjo gabenti didelius kiekius rytietiškų prekių, tarp jų Europoje labai vertinamus prieskonius. Tačiau šio laivo konstrukcija neužtikrino jam pakankamą stabilumą audringoje jūroje. Tai aiškėjo jau po pirmųjų reisų.

Įstrigo Mozambiko saloje

Į pirmąją kelionę iš Lisabonos į Indiją „Flor de la Mar“ išplaukė vos pastatytas. Jam vadovavo garsaus portugalų jūrininko V.da Gamos pusbrolis  Estevao da Gama, taip pat puikus to meto navigatorius ir tyrinėtojas.

Pirmoji „Flor de la Mar“ kelionė buvo kupina nuotykių. Prieskonių prikrautam burlaiviui sunkiai sekėsi manevruoti pučiant nepalankiems vėjams. Stiprios srovės Mozambiko sąsiauryje, kuris skiria Madagaskarą ir pietryčių Afrikos krantą, tapo spąstais. Čia patirta avarija privertė namo grįžtantį laivą sustoti ilgam remontui.

Praeitis: 1592 m. pieštoje graviūroje vaizduojama, kaip portugalų karakos išplaukia iš Lisabonos į Rytų Indiją. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Į kitą reisą iš Lisabonos į Indiją „Flor de la Mar“ išplaukė 
1505 m. Grįžtant atgal, laivas vėl susidūrė su sunkumais Mozambiko sąsiauryje. Dėl remonto jam teko prisišvartuoti vos 1,5 kv. km dydžio koralinėje Mozambiko saloje. Įgula, kiek paremontavusi laivą, ne kartą bandė plaukti toliau, tačiau vis susidurdavo su problemomis, kurios priversdavo grįžti į salą ir iš naujo imtis remonto.

Laivas ir juo nusivylęs kapitonas Joao da Nova ilgam įstrigo Mozambiko salelėje. Praėjus beveik metams, juos čia rado portugalų flotilė, pasiųsta užtikrinti Portugalijos dominavimą Indijos vandenyne. Prieskonius perkrovus į laivą, plaukiantį Portugalijon, „Flor de la Mar“ ir jos kapitonui buvo įsakyta pasilikti tolesnei misijai Indijos vandenyne. Nuo tol Portugalija niekada nebematė burlaivio „Flor de la Mar“.

Suviliojo Malakos turtai

Pasilikęs Indijos vandenyne, „Flor de la Mar“ dalyvavo žiauriuose reiduose prieš Arabijos ir Indijos pajūrio miestus. Po dvejų metų, praleistų plėšikaujant aplink Indijos vandenyną, jis tapo Portugalijos Indijos gubernatoriaus A.de Albuquerque,es flagmaniniu laivu. Po mūšių jūroje ir užkariautų teritorijų Indijoje garsusis portugalų karvedys atkreipė dėmesį į Malaką. Dar V.da Gama, grįžęs iš Indijos, pasakojo apie fantastiškai turtingą Malakos miestą, kuriame prekiaujama visomis Azijos prekėmis.

Atkurta: „Flor de la Mar“ replika Malakoje. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Nors A.Albuquerque turėjo tik mažas karines pajėgas – 700 portugalų ir apie 300 lojalių portugalams indų karių, jis nusprendė įveikti sultono armiją.

Po negailestingo mūšio, kuriame dalyvavo ir „Flor de la Mar“, 1511 m. vasarą Malaka buvo užkariauta.

Apiplėšęs miestą ir palikęs jame nedidelę įgulą, gubernatorius, pasiėmęs pasakiškai turtingą grobį, su „Flor de la Mar“ ir dar dviem laivais išplaukė į Indiją. Iš ten užgrobtas lobis turėjo būti išsiųstas į Lisaboną Portugalijos karaliui Emanueliui I.

Prarastas lobis

Istorikai teigia, kad tada buvo gabenamas pats brangiausias grobis, kuris kada nors atsidūrė Portugalijos laivuose. Pasak įvairių šaltinių, jį sudarė 60 tonų aukso iš Malakos sultono namų, 200 dėžių su deimantais, rubinais ir smaragdais. Remiantis Malaizijos jūrų muziejaus atliktais tyrimais, tarp nuskendusių brangenybių gali būti ir 4 natūralaus dydžio sėdintys liūtai, išlieti iš gryno aukso.

Paprastai šiltuose Indijos vandenyse mediniai laivai plaukiodavo maždaug ketverius metus, kol jų korpusus sugriauždavo jūros termitai. Iki Malakos užgrobimo „Flor de la Mar“ jūrose jau buvo praleidusi devynerius metus.

Filatelija: Mozambiko pašto ženklas, skirtas burlaivio „Flor de la Mar“ atminimui. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Malakos sąsiauryje, netoli Sumatros krantų, portugalų laivus užklupo stipri audra. Didžiulės bangos manevringumu nepasižymintį burlaivį nubloškė ant rifų. 1511 m. lapkričio 20 d. naktį „Flor de la Mar“ perlūžo į dvi dalis ir nuskendo. Kartu buvo prarastas ir lobis, kurio iki šiol niekas nerado.

Per stebuklą išsigelbėjęs A.de Albuquerque vėliau labiausiai apgailestavo, kad jam nepavyko išgelbėti aukso karūnos, kardo ir rubino žiedo, kuriuos Siamo karalius siuntė Portugalijos karaliui Emanueliui I.