„Labai svarbu pabrėžti, kad Lietuvos gyventojai tai pajus minimaliai, iš esmės tų, kurie gyvena pasienyje, ir taip jau šiek tiek kitokia kasdienybė šiuo metu, kai mes patiriame hibridinę ataką iš Baltarusijos režimo“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad „reguliavimas yra nukreiptas į nelegalius migrantus, yra apribojamos galimybės jiems susisiekti ir koordinuoti veiksmus“.
„Tais atvejais, kai yra kažkokie veiksmai pasienio ruože, dažnai jie koordinuojami su apgyvendinimo veiksmais centruose, neramumais, prieš tokius dalykus ir nukreiptos nuostatos, kurias mes vakar priėmėme“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Pasienyje su Baltarusija susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuo vidurnakčio mėnesiui įsigaliojo nepaprastoji padėtis.
Reguliavimas yra nukreiptas į nelegalius migrantus, yra apribojamos galimybės jiems susisiekti ir koordinuoti veiksmus.
Seimas įvedė nepaprastąją padėtį pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Įvedus nepaprastąją padėtį ribojamas transporto priemonių judėjimas pasienio ruože be pasieniečių leidimo, galios draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus vietos gyventojus, taip pat turinčiuosius ten nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, tarnybos galės tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus, taip pat čia bus draudžiami susirinkimai.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Nepaprastąją padėtį Vyriausybė pasiūlė įvesti dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.
Į Lietuvą šiemet taip pat pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Diplomatinės priemonės duoda rezultatą
V. Čmilytė-Nielsen mano, kad Užsienio reikalų ministerijos pastangos diplomatinėmis priemonėmis mažinti į šalį plūstančių nelegalių migrantų srautą buvo veiksmingos.
Pasak politikės, tokios priemonės kaip ministro kelionė į Iraką padėjo pristabdyti iš šios šalies atvykstančių žmonių skaičių, tačiau tokių veiksmų naudą, jos nuomone, ne visada galima akivaizdžiai pastebėti, kadangi Aliaksandro Lukašenkos režimas nuolatos ieško būdų atverti naujus nelegalios migracijos kelius.
„Manyčiau, kad (diplomatinės priemonės – ELTA) gal davė rezultatą. Visgi buvo pristabdytas srautas iš Irako. Tačiau akivaizdu, kad ir Baltarusijos režimas nuolat ieško naujų „turistinių“ krypčių, kad būtų atgabenti žmonės į Baltarusiją“, – Žinių radijui trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tačiau akivaizdu, kad ir Baltarusijos režimas nuolat ieško naujų „turistinių“ krypčių, kad būtų atgabenti žmonės į Baltarusiją.
„Tai mes turime reikalą su oponentu, priešininku, kuris nuolatos ieško būdų, kaip aštrinti situaciją“, – pridūrė ji.
Tačiau Seimo pirmininkė įsitikinusi, kad vis dar galima ieškoti ir naujų diplomatinių būdų stabdyti A. Lukašenkos režimo organizuojamą nelegalią migraciją. Jos nuomone, viena iš tokių priemonių galėtų būti sankcijos Baltarusijos oro linijų bendrovei „Belavia“.
„Manau, kad diplomatinės priemonės duoda rezultatą, ir tų priemonių dar yra. Nuolat yra palaikomas ryšys su mūsų partneriais Europos Sąjungoje ir dabar yra keliamas sankcijų „Belaviai“ klausimas, kas taip pat būtų labai veiksminga ir, matyt. prasminga“, – įsitikinusi V.Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios iš Baltarusijos draudžiamose vietose į Europos Sąjungą VSAT pareigūnų neįleistų migrantų skaičius šią savaitę jau viršijo 6 tūkst.
