– Pradėkime nuo nuomos rinkos. Siūlote pokyčius? Kas galėtų pasikeisti?

– Lietuvoje nuoma nėra saugi. Visi, anksčiau ar vėliau, svajoja apie būsto įsigijimą. Bet tokiame mieste, kaip Vilnius, reikia turėti 20 tūkst. eurų pradiniam įnašui. Tai įmanoma ne kiekvienam studentui, jaunai šeimai. O tokių jaunų šeimų mums reikia didmiesčiuose. Todėl nuomos rinka turi būti saugesnė. Saugesnė nuomotojui, nuomininkui, vystytojams. Matom, kad Vilniuje būstas jau nebeįperkamas. Įsigyti vidutinį Vilniaus butą reikia septynių su puse metų metinių pajamų. O tai viršija septynių metų ribą. Yra toks parametras, kad būstas neturi kainuoti daugiau nei septyni tavo metiniai atlyginimai. Vilniuje jis viršija, tai reiškia, kad būstui išleidžiama per daug arba jis tampa nebeįperkamas. Alternatyva jaunai šeimai – nuoma. Lietuvoje ji labai nesureguliuota. Visų pirma, nėra pirmenybės pirkti būsto, jeigu jūs nuomojamam būste išprašomas ar nuomos kaina stipriai keliama neproporcingai infliacijai. Nuomininko teisės nedidėja su pragyvenamų metų laikotarpiu, pavyzdžiui, jeigu jūs turite mažus vaikus, renkatės nuomojamą būstą šalia mokyklos, darželio, tai jūsų saugumas su pragyventu laikotarpiu nedidėja. Pačiam nuomotojui irgi nėra paskatų įsipareigoti ilgalaikei nuomai.

– Kokius pokyčius siūlytų ministerija?

– Būtų pirmenybinė tvarka išsipirkti butus, didesnė nuomos apsauga. Kita vertus, savivaldybės greičiausiai galėtų nemokamai pasiūlyti sklypus vystytojams, įsipareigojantiems, kad jie statys būstą tik nuomai, ir tik tai visuomenės grupei, kuri patenka į tą rizikos zoną. Dažniausiai patenka biudžetinio sektoriaus darbuotojai miesto centruose, ligoninių slaugės, studentai, kurie neturi aukštų pajamų. Iš esmės tie, kurie negali susikaupti įnašui. Miestams jų be galo reikia, o nuomos rinka jiems – neįperkama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar ilgėtų iškraustymo terminas? Per kiek laiko reikia įspėti, kad būstas parduodamas arba nutraukiama nuomos sutartis?

– Neišvengiamai turi būti saugikliai, kurie būtų palankūs abiem pusėms.  Galėtumėm pritaikyti airišką modelį, kad parduodamas butas, kurį kažkas nuomojasi, gali būti nupirktas savivaldybės. Ir savivaldybė turi pirmą teisę išpirkti tą patį butą, o tada pernuomoti nuomotojui. Dėl iškraustymo terminų – kol kas neapsispręsta. Iš esmės tarptautinės organizacijos mums sako, kad reikia padėti, jog jaunos šeimos, biudžetinis sektorius ir dirbantieji galėtų gyventi didmiesčiuose. Čia įperkamumo problemos didžiausios.

– Kas iš to būsto savininkui, jeigu jo nuomininkai turės daugiau saugiklių?

– Dalyvaudamas nuomos rinkoje gauni privalomumą, ar tai iš mokestinės aplinkos, ar iš savivaldybės. Jeigu tu įsipareigoji nuomoti būstą, pagal valstybės schemas.

– Kai šie mechanizmai įsijungs ir pradės veikti, ar galima tikėtis pigesnės nuomos Vilniuje?

– Taip, natūralu. Man atrodo, vystytojams suteikus galimybę naudotis žeme nemokamai, įsipareigojus pigiai nuomoti patalpas tai viduriniajai klasei, mes greitai turėsime labai didelį proveržį. Nuoma bus kontroliuojama, vystytojai bus veiklūs, o savivaldybės kvies prisitraukti daug jaunų šeimų ir biudžetinių darbuotojų į miestus, kuriuose labai sunku įsipirkti būstą.

– Tai kokia ta data, kada pradės veikti šie siūlymai?

– Vienoje, Madride, Londone – šitie dalykai kuriami dešimtmečius. Lietuvoje to nebus rytoj, bet už kokių dviejų-trijų metų tikėtina, kad tokie projektai galėtų startuoti. Bet tam reikia Seimo įstatymų priėmimo, kuriuos mes planuojame pateikti arba šį rudenį, arba kitų metų pavasarį.

Kaip rodo praėjusių metų „Swedbank“ duomenys, daugiausia būstui skolinasi 27-31 metų gyventojai. Pirkėjų turima nuosavų lėšų dalis, reikalinga pradiniam paskolos įnašui, per metus vidutiniškai ūgtelėjo beveik 2 tūkst. eurų ir perkopė 19 tūkst. eurų sumą.

„Pastaraisiais metais gyventojų pajamos augo sparčiau nei būsto kainos, o tai gyventojams suteikia daugiau galimybių svarstant apie pirmojo būsto įsigijimą arba seno keitimą nauju“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.

Banko duomenys rodo, kad 2019 metais, palyginti su ankstesniais metais, gyventojai įsigijo beveik 6 proc. daugiau būstų, o vidutinė būsto paskola, išaugusi maždaug 7 proc., viršijo 71 tūkst. eurų.

Pavelas Ladziato. „Swedbank“ nuotr.

Pasak P. Ladziato, išaugusiai vidutinei paskolos sumai įtakos turėjo augęs pirkėjų aktyvumas Vilniuje, nes sostinėje būstas yra brangiausias ir jo čia parduodama daugiausiai.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad 2017 metais Vilniuje buvo sudaryta 34 proc. paskolų sutarčių dėl būsto įsigijimo, o praeitų metų antroje pusėje ši dalis išaugo iki 47 procentų. Vilniuje naujos statybos būsto įsigijimai sudaro apie 40 proc. visų būsto sandorių.

„Jau ne pirmus metus stebime dar vieną tendenciją – gyventojai, prieš kurį laiką gana aktyviai skolinęsi individualiems namams, vėl perka daugiau butų. Bendras būsto paskolų skaičius butui įsigyti pernai išaugo 14 proc., taip pat didėjo būsto paskolų portfelio dalis, skirta butams įsigyti – pernai mūsų banke ji siekė 69 proc.“, − pranešime cituojamas „Swedbank“ atstovas.

„Swedbank“ duomenimis, vidutinis besiskolinančiojo amžius siekia 34 metus, tai – išsilavinęs ir susituokęs didmiesčio gyventojas, gaunantis didesnes nei vidutines pajamas.

Didžiausias iššūkis – pradinis įnašas

NT plėtros kompanija skaičiuoja, kad itin didelės sėkmės sulaukusia paslauga iki šios dienos pasinaudojo net 347 naujakuriai.

"Lėšų trūkumas pradiniam įnašui lemia, kad tie, kuriems labiausiai reikia naujo būsto, jo įsigijimą dažnai turi nukelti ir leisti dideles pinigų sumas tiesiog būsto nuomai, o tai dar labiau trukdo kaupti pradinį įnašą. Visada esame kliento pusėje ir gerai jaučiame, ko jiems labiausiai reikia, todėl pasiūlėme šią paslaugą", – argumentus, kodėl atsirado ši paslauga, vardijo Arvydas Avulis, kompanijos "Hanner" valdybos pirmininkas.

Vertindamas išperkamosios nuomos paslaugos ateitį Lietuvoje, kompanijos vadovas teigė, jog šios paslaugos lankstumas leis patenkinti kintančius žmonių poreikius ir ateityje – tai itin svarbu tiek klientui, tiek verslui.

Pasak A.Avulio, ši paslauga nuo pat pradžių buvo aktualiausia žmonėms, kurie neseniai pradėjo karjerą ir gauna stabilias pajamas. Tokių naujakurių sostinėje yra labai daug, todėl ir paslauga – itin paklausi.

Pagrindinis paslaugos "Rent2Buy" principas yra toks: pirkėjas, dar nesukaupęs pradinio įnašo (15 proc. buto kainos), išsirenka norimą butą, tada pasirašoma "Rent2Buy" sutartis ir minėta pradinio įnašo suma išskaidoma į įmokas, kurias galima lygiomis dalimis mokėti iki 30 mėnesių. Šios įmokos kaupiamos kaip pradinis įnašas jau gyvenant savo bute. Kai naudojantis šia paslauga sukaupiamas pradinis įnašas, pasirašoma buto pirkimo sutartis banke.

Šiuo metu "Hanner" paslaugą "Rent2Buy" taiko kvartale "Centro rezidencija". Ši gyvenvietė intensyviai kuriasi dešiniajame Neries krante, buvusio "Žalgirio" stadiono teritorijoje.

Įsigyti būstą – misija įmanoma

Anot NT rinkos ekspertų, tipiniai būsto pirkėjai yra subrendusios ir santaupų jau sukaupusios šeimos, būstą norintys pakeisti asmenys, investiciniais tikslais būstą perkantys, taip pat jauni žmonės, kurie būstą perka su tėvų pagalba.

Būtent pastarajai būsto pirkėjų grupei "Rent2Buy" tinka idealiai, nes padeda būstą įsigyti iš savo pinigų, savarankiškai, juos tiesiog kaupiant kaip pradinį įnašą, jau gyvenant naujuose namuose.

"Jaunas žmogus mieste iš esmės dabar turi dvi alternatyvas – gyventi pas tėvus arba nuomotis būstą, nes įsigyti butą – tikslas, kurį labai apriboja finansinės galimybės. Visi bankai, prieš išduodami paskolą, pirmiausia reikalauja turėti savo 15 proc. dydžio pradinį įnašą, o jį sukaupti jaunam žmogui, kuris dar ir nuomojasi butą, – atrodo itin sudėtinga", – sakė A.Avulis.

Buto pirkėjas gali gyventi savo namuose iškart ir kartu kaupti visų bankų reikalaujamą pradinį paskolos įnašą.

Gyventi miesto centre

"Hanner" dar praėjusiais metais pradėjo gyvenamojo kvartalo "Centro rezidencija" statybas. Nauja gyvenvietė kuriasi sostinės Rinktinės gatvėje, netoli buvusio "Žalgirio" stadiono. Būtent šio projekto antrajame etape kompanija siūlo įsigyti butus naujakuriams su paslauga "Rent2Buy".

Antrame projekto etape statomi trys mūriniai A+ energinės klasės daugiabučiai namai. Kompanija rinkai pasiūlė 133 butus, kurių plotas – nuo 29 iki 85 kvadratinių metrų.

Į projekto "Centro rezidencija" antrąjį etapą kompanija "Hanner" planuoja investuoti 8 mln. eurų, statybas numatoma baigti 2019 m. IV ketvirtį.

"Pirmasis etapas, kurį baigsime šių metų pabaigoje, pasižymėjo dideliu pirkėjų susidomėjimu nuo pat jo plėtros pradžios, jau parduota daugiau nei 90 proc. butų. Antrojo etapo vizija nesikeičia, svarbiausiu lieka kokybės, novatoriškumo ir patogios vietos gyvenimui derinys", – teigė A.Avulis.

Antrojo "Centro rezidencijos" etapo gyventojai gali rinktis iš 118 vietų automobiliui požeminėje aikštelėje. Šiame kvartale bus įrengta uždara teritorija, skirta tik projekto gyventojams, taip pat sukurtos žaliosios zonos, įrengti pasivaikščiojimo takai, terasos pirmojo aukšto gyventojams.

Be remonto rūpesčių

Maždaug kas trečias naujakurys, perkantis butą "Hanner" plėtojamuose namuose, nori jį įsigyti jau visiškai įrengtą – su baigta ir kokybiška apdaila, kuriai suteikiama garantija.

Tokių pirkėjų, kurie buto apdailą patiki plėtotojui, pastaraisiais metais daugėja.

Svarbu tai, kad paslauga "Rent2Buy" apima ne tik buto, bet ir apdailos kainą, todėl perkantieji būstą patiria dar mažiau rūpesčių dėl gyvenimo pradžios naujame būste.

"Žmonės vis labiau brangina savo laiką ir tikrai pastebi, jog nusipirkus jau įrengtą būstą nebereikia rūpintis statybininkų priežiūra ir medžiagų tiekimu. Įdomu tai, kad Lietuva yra viena paskutiniųjų valstybių ES, kur klientai vis dar įsigyja būstus su daline apdaila ir vėliau patys turi rūpintis jų įrengimu, dažnai vėliau dar susiduria ir su neplanuotais sunkumais", – teigė "Hanner" valdybos pirmininkas.

"Hanner" savo naujakuriams siūlo 3 tipų visišką butų įrengimą – kiekvienas pirkėjas gali buto apdailą pasirinkti pagal konkrečius savo poreikius ir įsikelti į namus jau be jokių remonto rūpesčių.

Kaip veikia "Rent2Buy"?

Pirkėjas, dar nesukaupęs pradinio įnašo (15 proc. buto kainos) – išsirenka norimą butą, tada pasirašoma "Rent2Buy" sutartis ir minėta pradinio įnašo suma išskaidoma į įmokas, kurias galima lygiomis dalimis mokėti iki 30 mėnesių. Šios įmokos kaupiamos kaip pradinis įnašas jau gyvenant savo bute. Kai naudojantis šia paslauga sukaupiamas pradinis įnašas, pasirašoma buto pirkimo sutartis banke.

Sutaupyti pradiniam įnašui nelengva

SEB banko skaičiavimais, jauna šeima su dviem vaikais, kurios bendros pajamos siekia 1000 eurų po mokesčių, gali įsigyti 50 kv. metrų būstą senos statybos name toliau nuo Vilniaus centro. Pavyzdžiui, Pašilaičių mikrorajone toks senos statybos dviejų kambarių butas kainuoja apie 50 tūkst. eurų.

SEB banko atstovas Gintautas Giržadas sako, kad tokia būsto kaina jaunai šeimai prieinama. Tik, norėdama skolintis iš banko, šeima turėtų sukaupti pradinį įnašą. Šiuo atveju – apie 8 tūkst. eurų.

„Mes visiems savo klientams rekomenduojame bandyti susitaupyti iki 20 proc. nuo savo pajamų. T. y. pabandyti atsidėti apie 300 eurų per mėnesį ir pažiūrėti, ar pavyksta, tokią sumą atsidėjus, išgyventi, ar tai nėra per didelė našta. Tai bus vienas argumentų, kad pajėgsite ilgą laiką tą paskolą mokėti“, – pataria G. Giržadas.

„Swedbank“ atstovo Tomo Puliko žodžiais, jaunoms šeimoms didesnė kliūtis tampa ne būsto kaina, o pradinis įnašas, kuriam sutaupyti vidutiniškai reikia penkerių metų. Kaupiant pradinį įnašą naujam būstui, bankų specialistai siūlo kiekvieną mėnesį atidėti apie trečdalį gaunamų pajamų.

„Jaunai šeimai, pradedančiai savarankišką gyvenimą, svarbu ir pramogos, yra šiek tiek daugiau įvairių kitų išlaidų. Tad sutaupyti pradinį įnašą per gana neilgą laiką nelengva. Todėl jaunimas dažniausiai skolinasi ir naudojasi galimybe, kai kuo didesnę būsto kainą finansuoja bankas“, – sako T. Pulikas.

Savo galimybes klientai gali sužinoti kreipęsi į savivaldybes, paramos būstui skyrius. Ten išduodama pažyma, kad klientas gali pretenduoti į tokią paskolą.

Kliūtis – ir įsirengti būstą

Pasak nekilnojamojo turto įmonės „Eika“ atstovo Martyno Žibūdos, įsirengti būstą – dar viena kliūtis perkant naują butą. Tam jaunai šeima reikia apie 15 proc. paskolos sumos, jei butas yra visiškai apleistas. Todėl, pastebi M. Žibūda, jaunimas dažniau perka būstą su visa, o ne daline apdaila.

Dažniausiai iš banko skolinasi 26–35 metų gyventojai – jie sudaro daugiau nei pusę visų besiskolinančių būstui. Vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis – 25 metai, bet, norėdamos sumažinti mėnesio įmokas, jaunos šeimos dažnai skolinasi ilgiausiam laikotarpiui – 30 metų.

„Tipinis jaunos šeimos pasirinkimas – dviejų kambarių 40 kv. metrų butas. Vidutinė jo kaina yra apie 55 tūkst. eurų, bet, jei perkamas naujas būstas, jį reikia įsirengti. Vadinasi, šeimai papildomai bent 10–15 tūkst. eurų. Rezultatas – apie 70 tūkst. eurų suma“, – sako M. Žibūda.

NT ekspertas pastebi, kad buto Vilniaus centre ir kotedžo arba nedidelio namo užmiestyje kaina yra panaši. Vis dėlto daugiau jaunų šeimų būstą renkasi mieste ir dažniausiai buto ieško pagal tris nesuderinamus kriterijus: naujas, pigus ir arti miesto centro. Vis dėlto, pasak specialistų, tokio buto Vilniuje beveik neįmanoma rasti.

Darbas viename mieste, namai – kitame?

Vilniuje vidutinė kredito suma yra apie 70 tūkst., Kaune ir Klaipėdoje – apie 50 tūkst. eurų. mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Ukmergėje, paskolos suma siekia vos 30 tūkst. eurų, o mėnesio įmoka yra perpus mažesnė nei sostinėje – apie 160 eurų.

Įvertinus tokį skirtumą ir patogų susisiekimą su kitais miestais, atrodytų, turėti butą Ukmergėje ir dirbti Vilniuje ar Kaune apsimoka, bet T. Pulikas teigia, kad nedaug jaunų šeimų ryžtasi gyventi viename, o dirbti kitame mieste.

„Tam tikru momentu tai galbūt ir logiškas sprendimas, bet reikia galvoti apie perspektyvą. Tarkim, vėliau šeima pagausėja, todėl svarbu vaikus patogiai nuvesti į darželį, vėliau – į mokyklą ir pan. Tad ar bus patogu gyventi viename mieste, o dirbti kitame?“ – priduria T. Pulikas.

Kada remia valstybė?

Jaunos šeimos, norėdamos įsigyti pirmą būstą, gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą kreditą, jei pajamos ir turtas neviršija nustatytų reikalavimų. Gauti tokią paramą nelengva. Bankas, nurodydamas, kiek mažiausiai turėtų uždirbti jauna šeima, ją įspraudžia į finansinius rėmus. Ši parama siekia 10 arba 20 proc. paskolos sumos ir gali būti naudojama pradiniam įnašui.

„Į tas paskolas gali pretenduoti klientai, kurių pajamos arba turtas neviršija nustatytų valstybės reikalavimų. Savo galimybes klientai gali sužinoti kreipęsi į savivaldybes, paramos būstui skyrius. Ten išduodama pažyma, kad klientas gali pretenduoti į tokią paskolą. Tada su ta pažyma klientas keliauja į banką ir mes vertiname finansines galimybes“, – sako T. Pulikas.

Vyriausybė, siekdama skatinti regionų plėtrą, nuo kitų metų siūlo lengvatinį būsto kreditą jaunoms šeimoms, dirbančioms regionuose. Tačiau kaip bus su parama šeimos, gyvenančioms didžiuosiuose šalies miestuose, dar nėra aišku.