„Jusionių dinastija buvo labai didelė, ir jaunam dailininkui pradėti su tuo nėra lengva. Prisimenu keletą situacijų, kai man sakydavo, kad žino, kad aš esu Jusionytė, kad mane pažįsta. Aš to labai nemėgau, norėjau pati sau kažką įrodyti, taip atsidūriau Prancūzijoje, kur pamačiau, kad manęs niekas nepažįsta ir čia galiu būti savimi.

Menininkė neslepia, kad pradžia lengva nebuvo – teko ir padirbėti prižiūrint vaikus, ir galvoti, kaip su savo darbais prisistatyti meno bendruomenei, tačiau šiandien ji gyvena tipišką prancūziško stiliaus gyvenimą ir džiaugiasi įvertinimais.