Pokarinis uosto pertvarkymas

Galima teigti, kad Pirmasis pasaulinis karas sustabdė planuotą Mėmelio / Klaipėdos uosto vystymo planą. 1879–1914 m. buvo parengti uosto pakeitimo aprašai, brėžiniai ir schemos. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui jie taip ir liko archyvine medžiaga.

Klaipėdos uostas buvo per seklus ir per ankštas, krova jame vyko lėtai.

Iš esmės jis buvo pritaikytas burlaiviams priimti, tačiau XX a. pradžioje juos masiškai ėmė keisti didesni garlaiviai.

Dar vykstant karui Mėmelio uostą valdžiusi Prūsijos valdžia numatė 400 tūkst. markių jam pertvarkyti. Vyko Žiemos uosto plėtimo darbai. Žiemos uostas buvo gilesnis nei Dangės upės uostas, jame galėdavo sustoti ir būdavo kraunami didesni laivai.

Anų laikų uostas prie sąsiaurio nuo šiandieninio skyrėsi kaip diena nuo nakties.

Kaip dabar, taip ir XX a. pradžioje pagal sąsiaurio kanalą buvo labiau gamybinės teritorijos. Nuo kairiojo Dangės kranto tolėliau už piliavietės buvo laivų statykla, pagal sąsiaurį iki Smeltės gyvenvietės driekėsi lentpjūvės.

Nuo Dangės upės dešiniojo kranto – Žiemos uostas, tolėliau – Vitės gyvenvietė, kur daugiausia gyveno žvejai. Tolėliau ėjo takai link įplaukos molų, kur didesnėje dalyje jokio uosto tuomet nebuvo.

Anų laikų uostas prie sąsiaurio nuo šiandieninio skyrėsi kaip diena nuo nakties. Uostas, marių sąsiauris buvo miesto dalis, jo nuo miesto neskyrė jokios aukštos tvoros kaip dabar.

Pinigai: ant Klaipėdos notgeldų pavaizduotas uostas. LJM nuotr.

Prancūzų valdymas

Kai pagal 1919 m. Versalio sutartį Klaipėdos kraštas 1920 m. vasario 15 d. buvo perduotas valdyti prancūzams, tokį atvirą Klaipėdos uostą ir miestą jie ir išvydo.

Jau minėta, kad tuomet dar vyko Žiemos uosto pertvarkymas. Iš inercijos jis vyko ir atėjus prancūzams.

Pradėjus vadovauti prancūzams, Klaipėdos uoste pastebimai padaugėjo su draugiškais vizitais atplaukusių kitų Antantės šalių laivų. Galbūt Antantės atstovams buvo įdomu, kas per vieta yra buvusios Prūsijos pakraštys.

Prancūzų valdymas tuometiniame Mėmelyje / Klaipėdoje pasižymėjo tuo, kad jie dirbtinai nieko nestabdė, bet per daug ir neskatino, nes žinojo, kad kraštas jiems yra paskirtas valdyti laikinai.

Prancūzai neturėjo jokių iliuzijų, kad kraštą perims valdyti Lietuva, kuri nedaug turėjo sąsajų su tuo kraštu, gal tik tai, kad šiame krašte buvo nemažai mažlietuviais save laikiusių gyventojų.

Prancūzai norėjo, kad Mėmelio kraštas, kaip ir visa buvusi Prūsija, būtų perduotas valdyti Lenkijai. Lenkija labai stengėsi, tačiau tai neįvyko.

Patrauklu: Klaipėdos uosto vaizdas ant 100 markių banknoto. LJM nuotr.

Notgeldai su uosto vaizdais

Iš prancūzų valdymo laikotarpio galima pažymėti įdomų niuansą – išleistus specialius banknotus (notgeldus).

Jie pakeitė Mėmelio markę, kuri buvo naudojama po Pirmojo pasaulinio karo. Markė po karo itin nuvertėjo, ūkininkai ir vietiniai žmonės ją laikė silpna valiuta.

Šalia Vokietijos markės krašte pradėjo kursuoti notgeldai. Tai buvo vietinei apyvartai skirti pinigai, dar vadinti sunkmečio pinigais. Jie turėjo šiek tiek geresnį prestižą nei markė. Šie pinigai buvo išskirtiniai. Juose buvo vaizduojami krašto akcentai. Ant Mėmelio notgeldų buvo jūros, uosto, Dangės upės vaizdų.

Notgeldus galėjo leisti kiekvienas Mažosios Lietuvos miestas ar regionas. Atskirus savus notgeldus turėjo Klaipėda, Šilutė, Tilžė. Visi buvo su to regiono vaizdais.

2017 m. Lietuvoje išleista knyga apie Klaipėdos krašto pinigus 1917–1923 m., kurioje pristatyti regiono notgeldai.

Jų funkcionavimas, kaip ir Vokietijos markės cirkuliavimas krašte nutrūko 1923 m., kai jis prijungtas prie Lietuvos. Klaipėdos krašte pradėtas naudoti litas, kurį Lietuva buvo įsivedusi 1922 m. pabaigoje.

Vizitas: Klaipėdą valdę prancūzai uoste sutiko atplaukusį savo šalies laivą (apie 1922 m.). LJM nuotr.

Klaipėdos krašto sukilimas

Prūsijos ir Mėmelio krašto siena su Lietuva buvo Nemirsetoje prie pat Palangos. Pirmasis pasaulinis karas Lietuvai buvo itin svarbus. Iki tol carinės Rusijos priespaudoje buvęs kraštas įgijo nepriklausomybę.

Nedaug trūko, kad Palanga ir Šventoji su visu pajūriu būtų atitekusi Latvijai. 1819 m. carinė Rusija Palangos pajūrį buvo perdavusi Kuršo gubernijai, kurios centras buvo Mitava (dabartinė Jelgava Latvijoje), jai priklausė Libava (dabar Liepoja), Vindava (dabar Ventspilis). Perėmę Kuršo guberniją latviai manė, kad jiems priklauso Palanga su Šventąja.

1919–1920 m. dėl Palangos ir Šventosios pajūrio vyko derybos, bet nesusitarta. 1921 m. tarptautinio arbitražo komisija, kuriai vadovavo Edinburgo universiteto profesorius D.Simpsonas, nusprendė, kad 19,5 km ruožas nuo Nemirsetos iki Šventosios, tiksliau maždaug 1,5 km už jos, priklauso Lietuvai.

Ir dėl Klaipėdos uosto, o iš esmės dėl krašto, kurį lietuviai laikė savu, 1923 m. sausio 15 d. prasidėjo sukilimas, prijungęs Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Tai buvo ryžtingas žingsnis. Jis turėjo įtakos ir Klaipėdos uosto vystymui. Pats Klaipėdos uosto administravimas Lietuvai buvo perduotas 1924 m. Jo pertvarkymas prasidėjo 1925 m. ir vyko itin sparčiai. Per 14 metų iki 1939 m., kai kraštas atiteko nacistinei Vokietijai, į jį Lietuva ir jos verslas daug investavo. Klaipėdos uostas turėjo didžiulę įtaką ir Lietuvai. Iki tol šalyje buvo menkas supratimas apie jūrą, jos verslą. Perėmus Klaipėdos uostą visoje valstybėje vyko didžiulis jūrinis pakilimas, susiformavo Lietuvos jūrininkų ir uosto verslo karta, tradicijos.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Napoleono I sukelti sunkumai

Pirmasis laikotarpis susijęs su Napoleonu I, kai jo kariuomenė 1806 m. pabaigoje okupavo Rytų Prūsiją. Užėmus Karaliaučių, Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su žmona Luize ir vaikais 1807 m. sausį per Kuršių neriją atvyko į Mėmelį. Miestas kuriam laikui tapo Prūsijos valstybės laikinąja sostine.

Pats Napoleonas I Klaipėda nesidomėjo, jo štabas buvo Tilžėje. Tačiau Napoleono I žygis į Prūsiją, taip pat Mažąją Lietuvą, turėjo įtakos krašto ekonomikai.

Prūsija buvo laikoma Napoleono I nugalėta šalimi. Pagal 1807 m. Tilžės taikos sutartį, ji ne tik turėjo sumokėti 140 mln. frankų kontribuciją, bet ir išlaikyti, maitinti Napoleono I kariuomenę.

Rusijos okupuotoje Didžiojoje Lietuvoje Napoleono atėjimas buvo sutiktas itin palankiai, nes išvadavo iš carinės Rusijos priespaudos, o Mažojoje Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje entuziazmo nebuvo.

Dėl prancūzų kariuomenės žygio į Mažąją Lietuvą 1807–1813 m. faktiškai buvo sustojusi Klaipėdos uosto veikla. Žemės ūkio produkcija, kuri iki tol laivais būdavo gabenama į Vakarų Europos šalis, daugiausia Didžiąją Britaniją, buvo paimama Napoleono I kariuomenei maitinti.

Prancūzai 1812 m. pradžioje pareikalavo, kad Prūsija skirtų Prancūzijos kariuomenei 20 tūkst. karių. Tarp jų pateko ir nemaža dalis Mažosios Lietuvos gyventojų.

1812 m. vasarą Klaipėdos įguloje bandyta surengti sąmokslą prieš prancūzus. Jis buvo žiauriai numalšintas.

Mažoji Lietuva nukentėjo ir 1812 m. gruodį, kai Rusijoje sumušti ir sušalę Napoleono I kariuomenės likučiai traukėsi ir siaubė kraštą. Neapykanta ir priešinimasis prancūzams krašte buvo didelis.

Administravimas: į Klaipėdą atvykę prancūzų įgulos nariai 1920 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Klaipėda – lenkams ar lietuviams?

Prancūzų valdymas Klaipėdos krašte pasikartojo daugiau nei po 100 metų.

Po Pirmojo pasaulinio karo, kai neliko Prūsijos, pagal Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas 1920 m. perėjo į Antantės valdymą ir perduotas administruoti ir valdyti Prancūzijos valdžios paskirtam generolui Dominikui Odry.

1920 m. vasario 13 d. Klaipėdos geležinkelio stotyje išsilaipino 335 karių prancūzų įgula. Po to atvyko dar du traukiniai. Iš viso Klaipėdoje apsistojo apie 30 karininkų ir 750 karių. Vasario 15 d. Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinė įgula. Kaip ir Napoleono I laikais, prancūzai Klaipėdoje buvo sutikti gana priešiškai.

Iškilo didžiulis pavojus, kad Klaipėda gali tapti Lenkijos dalimi. Prancūzija turėjo aiškų tikslą – stiprinti savo sąjungininkę Lenkiją, silpninti istorinį priešą Vokietiją, sudaryti placdarmą prieš karingai po įvykusios komunistinės revoliucijos nusiteikusią Sovietų Rusiją.

Prancūzai turėję vilties, jog bus sudarytas Lietuvos ir Lenkijos konfederacinis junginys, tačiau tarp istorinių sąsajų turėjusių šalių kilo konfliktas dėl Vilniaus, įsigaliojo priešiškos nuostatos.

Šioje situacijoje Lietuva, Klaipėdos kraštas atsidūrė tarsi tarp didelių valstybių girnų, kurios galėjo ją sumalti.

Daug įdomios medžiagos pateikiama 1920–1921 m. Klaipėdoje tarnavusio prancūzų karininko užrašuose, kurie 1993 m. buvo perduoti Lietuvos jūrų muziejui.

Mėmelio / Klaipėdos krašto valdymas pačioje Prancūzijoje laikytas lengva užduotimi, nes gyventojai neva esantys ramūs ir bus ramūs, nes žinos, kad yra pajėgos, kurios gali numalšinti neramumus. Prancūzijos kariams buvo nežinomybė, nes jiems buvo teigiama, kad vykstama trumpam, 2–3 mėnesių laikotarpiui, kol Tautų Sąjunga nulems krašto likimą.

Atvykę į Klaipėdą jie patyrė savotišką šoką – buvo prancūzams neįprastai šalta žiema. Kraštas jiems pasirodęs neturtingas, vietos gyventojai atrodė skurdžiai.

Tą laikotarpį yra aprašiusi ir Prancūzijos istorikė Isabelle Chandavoine knygoje "Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920–1932)". Ji teigė, kad prancūzai Klaipėdoje buvę tik dėl lenkų, o misiją ji laikė sunkia, nes buvo ne tik lenkų, bet ir vokiečių, lietuvių interesų.

Ji įvertino ir 1923 m. sausio 15 d. sukilimą, po kurio Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. Teigiama, kad Prancūzija buvo linkusi atiduoti Klaipėdos kraštą Lietuvai, nes tai atrodė teisinga pagal krašto istoriją. Pastebėta ir tai, kad prancūzai turėję vilties, jog bus sudarytas Lietuvos ir Lenkijos konfederacinis junginys, tačiau tarp istorinių sąsajų turėjusių šalių kilo konfliktas dėl Vilniaus, įsigaliojo priešiškos nuostatos.

I.Chandavoine teigimu, prancūzai Klaipėdos kraštą paliko be skausmo, netgi su palengvėjimu, nes jį valdyti nebuvo lengva.

Laivyba: Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karo laivai Klaipėdoje Dangėje prancūzų valdymo metu 1921 m. liepos 24 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Prancūzmečio lietuviški akcentai

Prancūzų valdymas 1920–1923 m. buvo susijęs ir su tam tikrais Lietuvos istoriniais pasiekimais.

1921 m. kovo 4 d. į prancūzų administracijos valdomą Klaipėdos uostą atplaukė motorinis burlaivis "Jūratė", kuris yra įvardijamas kaip pirmasis Lietuvos laivas. Nors jis buvo registruotas Jurbarke, jo ceremonija vyko Klaipėdoje. Tas pats vyko ir su antruoju Lietuvos laivu "Kastytis", kuris į Klaipėdą atplaukė 1921 m. kovo 15 d.

Prancūzų valdymo metu Klaipėdoje atsirado ir daugiau laivų. Jie gaudavo prancūzų generolo D.Odry plaukimo atestatus naudoti geltoną ir raudoną Klaipėdos vėliavą, kuri buvo prilyginta Antantės šalių vėliavoms. Kai kurie laivai netgi buvo įrašyti į Klaipėdos krašto laivų registrus. Po 1923 m. sausio, kai Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai, jie Klaipėdos vėliavą pakeitė į Lietuvos trispalvę.

Kai kurios buvusio Mėmelio bendrovės iki Pirmojo pasaulinio karo turėjo laivus. 1914 m. Mėmelio laivininkystės bendrovėms priklausė 7 garlaiviai, 1 motorinis burlaivis ir 3 burlaiviai. Per karą jie reparacijai buvo perimti kaip Vokietijos turto dalis. Pasinaudoję nesureguliuota politine ir teisine padėtimi, kai kurie laivų savininkai 1922 m. Paryžiuje išsireikalavo, kad laivai būtų sugrąžinti. Taip sugrąžinti laivai "Borussia" ir "Prussia".

Prancūzų valdymo laikas išsiskiria ir tuo, kad Klaipėdos uostas buvo palyginti atviras, prancūzai skatino laivybą. Į Klaipėdą atplaukdavo daug karo laivų iš įvairių šalių, pirmiausia Antantės. Lankėsi ne tik prancūzų, bet ir britų laivai.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Oficialų priedų pasirašymą vainikavo Prancūzijos administravimo Klaipėdos krašte 1920–1923 m. atminimo įamžinimo ceremonija – atidengtos trys atminimo lentelės.

2017 m. spalio 19 d. Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos universiteto vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas – plėtoti kultūrinį bendradarbiavimą, keistis ir dalytis patirtimi šiuolaikinio šokio, kino ir istorinės atminties srityse.

Minint Lietuvos šimtmetį, Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutas Lietuvoje realizuos nemažai renginių su šūkiu "Prancūzijos ir Lietuvos "atrastas laikas" Europoje".

Vienas jų – bendradarbiavimo sutarties įtvirtinimas, pasirašant priedus, apibrėžiančius veiklos priemones kiekvienoje iš minėtų kultūros sričių.

Oficialų priedų pasirašymą antradienį vainikavo Prancūzijos administravimo Klaipėdos krašte 1920–1923 m. atminimo įamžinimo ceremonija bei prancūzų ir lietuvių kūrėjų (choreografas Albanas Richardas ir šokio teatras "Padi Dapi Fish") kartu sukurto šiuolaikinio šokio spektaklio "Pareiškiu-Brandir" premjera.

Jau kiek anksčiau Klaipėdos miesto taryba pritarė, kad laikotarpis, kai po Pirmojo pasaulinio karo trejus metus Prancūzija administravo Klaipėdos kraštą, būtų įamžintas trijose vietose. Klaipėdos savivaldybei tai nieko nekainuos.

Šis sprendimas priimtas po Prancūzijos ambasadoriaus Lietuvoje Philippe'o Jeantaudo kreipimosi į miesto merą.

Antradienį atminimo lentos atidengtos ant dabartinio banko fasado Liepų gatvėje (čia gyveno prancūzų prefektas Gabrielis Petisne), ant I.Simonaitytės bibliotekos sienos Herkaus Manto gatvėje (buv. prancūzų generolo Dominyko Odry rezidencija) ir ant buvusios prancūzų prefektūros pastato sienos Sukilėlių gatvėje.

Tekstai ant atminimo lentų yra trumpi, atspindintys faktus ir atitinkantys visus reikalavimus.

Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės valdymui. Antantės valstybių vardu nuo 1920 m. vasario 15 d. Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos atstovas.

Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinė įgula, vadovaujama generolo D.Odry. Po 1923 m. sausio sukilimo Klaipėdos kraštą prisijungė Lietuva.

Atminimo lentos pakabintos Prancūzijos ambasados lėšomis.

Šis sprendimas priimtas po Prancūzijos ambasadoriaus Lietuvoje Philippe'o Jeantaudo kreipimosi į miesto merą.

P. Jeantaudas pasiūlė Klaipėdoje pakabinti tris atminimo lentas, liudijančias laikotarpį, kai Prancūzija administravo Klaipėdos kraštą pagal Ambasadorių konferencijos įgaliojimus.

Dar pernai spalį Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas ir Prancūzijos ambasada bendradarbiavimo sutartimi numatė įamžinti vadinamąjį prancūzmetį (1920–1923) Klaipėdoje.

Šia proga atminimo lentos bus pakabintos ant dabartinio banko fasado Liepų gatvėje (čia gyveno prancūzų prefektas G.Petisne), ant I.Simonaitytės bibliotekos sienos Herkaus Manto gatvėje (buv. prancūzų generolo D.Odry rezidencija) ir ant buvusios prancūzų prefektūros pastato sienos Sukilėlių gatvėje.

Pasak P.Jeantaudo, tekstai ant atminimo lentų bus kiek įmanoma trumpesni, atspindintys faktus ir atitiks visus reikalavimus.

Miesto tarybos nariai tam neprieštaravo.

Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės valdymui. Antantės valstybių vardu nuo 1920 m. vasario 15 d. Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos atstovas.

Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinė įgula, vadovaujama generolo D.Odry. Po 1923 m. sausio sukilimo Klaipėdos kraštą prisijungė Lietuva.

Klaipėdos kraštą prancūzai esą paliko be skausmo, su tam tikru palengvėjimu ir, pasak vienos prancūzų istorikės, vėliau per atstumą galėjo stebėti, kaip blogėja Lietuvos bei Vokietijos santykiai.

Numatoma atminimo lentų atidengimo data – birželio 2-oji. Ji sutampa su II tarptautinio teatrų festivalio Klaipėdoje, kuriame dalyvaus ir prancūzai, atidarymu.

Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija rekomendavo Prancūzijos ambasadai Lietuvoje tekstus atminimo lentose išdėstyti tokia tvarka: pirma tekstas lietuvių kalba, paskui – prancūzų.

Atminimo lentos bus pakabintos Prancūzijos ambasados lėšomis.

Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija vakar svarstė Prancūzijos ambasadoriaus Lietuvoje siūlymą uostamiestyje pakabinti tris atminimo lentas, liudijančias laikmetį, kai Prancūzija administravo Klaipėdos kraštą pagal Ambasadorių konferencijos įgaliojimus.

Dar pernai spalį Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas ir Prancūzijos ambasada numatė įamžinti vadinamąjį prancūzmetį (1920–1923) Klaipėdoje.

Dabar siūloma atminimo lentas tą proga pakabinti ant dabartinio banko fasado Liepų gatvėje (čia gyveno prancūzų prefektas G.Petisne), ant I.Simonaitytės bibliotekos sienos Herkaus Manto gatvėje (buv. prancūzų generolo D.Odry rezidencija) ir ant buvusios prancūzų prefektūros pastato sienos Sukilėlių gatvėje.

"Mes palaikome ryšius su kiekvieno pastato savininkais. Su jais ambasadorius jau yra susitikęs. Taip pat suderinsime su atsakingais savivaldybės skyriais atminimo lentų tekstus, kurie bus kiek įmanoma trumpi, atspindintys faktus ir jų formas, kad atitiktų miesto reikalavimus", – rašoma ambasadoriaus P.Jeantaud rašte Klaipėdos merui.

Atminimo lentų atidengimo ceremonija galėtų būti surengta šių metų birželio 2 d.

Pagal Versalio sutartį (1919) miestas ir Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės valdymui. Antantės valstybių vardu nuo 1920 m. vasario 15 d. Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos atstovas.

Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinis garnizonas, vadovaujamas generolo D.Odry. Po 1923 m. sausio sukilimo Klaipėdos kraštą prisijungė Lietuva.

Klaipėdos kraštą prancūzai esą paliko be skausmo bei su tam tikru palengvėjimu ir, pasak vienos prancūzų istorikės, vėliau per atstumą galėdami stebėti, kaip blogėja Lietuvos ir Vokietijos santykiai.