Tai BNS pranešė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

„Dėl dviejų pranešimų pradėtos aplinkybių tikslinimo procedūros Tauragės apskrityje, po vieną – Alytaus ir Kauno apskrityse“, – BNS sakė jis.

Po aplinkybių patikslinimo paprastai sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iki 17 val. policija gavo 71 pranešimą apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus.

„Daugiausia gauta iš Alytaus apskrities“,– BNS sakė policijos atstovas.

Pareigūnai taip pat skelbė, kad sekmadienį vykstančių savivaldos rinkimų metu gauna pranešimų apie neblaivius į rinkimų apylinkes vežamus asmenis, tačiau ikiteisminių tyrimų kol kas dėl to nepradėta.

Policija atlieka septynis ikiteisminius tyrimus dėl galimo rinkėjų papirkimo, jie pradėti iki sekmadienio, pagrindinio balsavimo rinkimuose dienos.

Praėjusią savaitę Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojams apie žvejybos pažeidimus pranešta 6 kartus, medžioklę – 18 kartų. Dėl atliekų deginimo kreiptasi 7 kartus, netinkamo atliekų tvarkymo – 5, nuotekų – 7, vandens taršos – 3, neteisėtų kirtimų – 8, vandens apsaugos juostų pažeidimų – 4, oro taršos – 7, miškų – 2, pranešimų apie sumedžiotus vilkus – 5, nukeltus gandralizdžius – 3, kitos taršos – 2, dėl kitų pažeidimų ir konsultacijų kreiptasi 24 kartus.

Dėl į autoįvykius pakliuvusių laukinių gyvūnų kreiptasi 193 kartus (praėjusią savaitę – 223), dėl kitų įvykių su laukiniais gyvūnais – 60 kartų (praėjusią savaitę – 48).

Iš ne darbo metu gautų 209 pranešimų 15 buvo skubūs, iš jų 144 pranešimai buvo gauti savaitgalį ir 65 darbo dienomis po darbo valandų.

Aplinkosaugininkų teigimu, skubūs pranešimai patenka į skubaus reagavimo pranešimų sąrašą, patvirtintą Aplinkos ministerijos įsakymu ir į juos išvykti privaloma per pusvalandį pasyvaus budėjimo metu, per 1 val. – darbo metu. Į kitus pranešimus reaguojama eilės tvarka – t. y. per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

Šie pranešimai gauti nuo pernai liepos pirmos dienos iki šių metų liepos pirmos dienos.

Anot tarnybos, pirmas grėsmės vaikui lygis nustatytas 12,2 tūkst. atvejų, aukščiausia grėsmė nustatyta 1,8 tūkst. atvejų. Grėsmė vaikui nenustatyta 13,4 tūkst. atvejų.

Pirmas grėsmės lygis reiškia, kad vaiko teisės pažeistos, tačiau nėra pavojaus jo sveikatai, saugumui ar gyvybei. Aukščiausias – antrasis – lygis reiškia, kad vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei gresia pavojus.

Teigiama, kad tarnybos specialistų teikimu, savivaldybės administracijos 1,5 tūkst. atvejų nustatė laikinąją globą vaikams, netekusiems tėvų globos.

Daugiausia pranešimų gauta dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, dažniausias informacijos šaltinis – policija.

Taip pat per pastaruosius metus mobiliosios tarnybos komandos teikė intensyvią psichologo, socialinio darbuotojo ir dirbančio su priklausomybių turinčiais asmenimis specialisto pagalbą 891 šeimai.

Specialistai beveik 3,2 tūkst. kartų lankėsi šeimose, parengė beveik 800 rekomendacijų atvejo vadybininkams dėl tolesnio darbo su šeimomis, dalyvavo virš 650 atvejo vadybos posėdžių.

Darbo grupės parengtas projektas numato, kad visų pirma turėtų būti kiek įmanoma užtikrinamas informaciją apie pažeidimus pateikusių asmenų konfidencialumas.

Tapatybę identifikuoti leidžiantys pranešėjo duomenys galėtų būti pateikti tik tam asmeniui ar institucijai, kuri nagrinėja informaciją apie pažeidimą, būtų nustatoma, kad informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama.

Taip pat pateikus informaciją apie pažeidimą nuo to momento prieš pranešėją būtų draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo valandų pakeitimas ir t.t.

Draudimas daryti neigiamą poveikį pranešėjui galiotų dvejus metus po galutinio sprendimo priėmimo tiriant asmens pateiktą informaciją apie pažeidimą.

Taip pat įstatyme nustatyta galimybė pranešėją, kuris dalyvavo darant pažeidimus, bet apie juos pranešė, atleisti nuo atsakomybės.

Projektą rengusios darbo grupės vadovė konservatorė Agnė Bilotaitė pažymi, kad projekto nuostatos suderintos su šioje srityje dirbančiomis institucijomis ir organizacijomis. Pranešama, kad darbo grupėje dalyvavo Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai (TILS).

„Su įvairių institucijų atstovais pavyko sutarti dėl esminių įstatymo nuostatų. Labai tikiuosi, kad įstatymas, kurio taip ilgai neturėjome ir kuris toks svarbus Lietuvai, bus priimtas kuo greičiau“, – frakcijos išplatintame pranešime cituojama A.Bilotaitė.

Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.

„Pilietiški žmonės, padedantys kovoti su korupcija, kitais teisės pažeidimais, yra didelė atrama valstybei. Todėl valstybės pareiga – ryžtingai juos palaikyti ir apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio darbovietėje ar kitų grėsmių, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Pasak ministrės, pranešėjų apsauga esanti tiek Vyriausybės, tiek jos asmeninis prioritetas, ypač po Kalėjimų departamente atskleistų pažeidimų.

Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojai Rasai Kazėnienei pranešus apie problemas įstaigoje buvo pradėti tyrimai ir konstatuoti pažeidimai. Kauno tardymo izoliatoriaus tuometinis vadovas Edvardas Kviatkauskas buvo atleistas, o anksčiau šiam izoliatoriui vadovavusi Živilė Mikėnaitė pavasarį atsistatydino iš Kalėjimų departamento vadovės pareigų.

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyrius, vadinamoji aplinkosaugininkų dispečerinė, per trečiąjį šių metų ketvirtį sulaukė 3459 tokių pranešimų. Daugiausia jų, kaip ir paprastai, gauta iš didžiųjų šalies miestų. Sostinės gyventojai paskambino 925 kartus, Kauno – 499, Klaipėdos – 442. Pilietiniu aktyvumu pasižymėjo ir uteniškiai. Jie paskambino 421 kartą.

Didžiąją šių pranešimų dalį (1684) sudarė informacija apie laukinius gyvūnus – sužeistus, užmuštus per autoįvykį ar atklydusius į gyvenamąsias vietoves ir po jas besiblaškančius. Antroje vietoje pagal skambučių skaičių – pranešimai apie brakonierius. Liepos-rugsėjo mėnesiais sulaukta 374 pranešimų apie žvejybos taisyklių pažeidimus ir 92 – apie medžioklės.

Nemažai pranešimų gauta ir apie atliekų deginimą – 270. Žmonės skundėsi, kad kaimynai degina atliekas, miestuose kūrena laužus sodo atliekoms sunaikinti. Dalis tokių skundų nepasitvirtino. Oro taršos atvejų dažniausiai nustatoma garažų bendrijose, automobilių servisuose arba ten, kur krosnys kūrenamos baldų gamybos atliekomis.

Aplinkosaugininkai dėkoja tiems gyventojams, kurie neliko abejingi gamtos niokojimui ir aplinkos taršai, ir kviečia visus nedelsiant pranešti apie pastebėjus pažeidimus bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai VAAT tel. (8 5) 273 2995.

Vadinamoji aplinkosaugininkų dispečerinė, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centras, sausio mėnesį gavo 985 gyventojų pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus. Daugiausia pranešimų, kaip ir ankstesniais mėnesiais, sulaukta iš didžiųjų Lietuvos miestų. Dažniausiai skambino vilniečiai – 247 kartus. Kauniečiai – 172, klaipėdiečiai – 137, šiauliečiai – 94 kartus.

Daugiausia skambučių sulaukta apie įvykius dėl sužeistų, automobilių užmuštų ar sužalotų laukinių gyvūnų, dažniausiai stirnų, taip pat dėl laukinių gyvūnų, atklydusių į gyvenamąsias vietoves (597 pranešimai). Gana daug pranešimų gauta apie paukščius, likusius žiemoti mūsų šalyje. Tai jų besaikio šėrimo kitu metų laiku padarinys, kai žmonės susikuria pramogą, bet sutrikdo įprastą laukinių paukščių gyvenimo ritmą, atpratina juos natūraliai maitintis.

Beveik 100 kartų gyventojai skambino dėl galimos oro taršos kūrenimo sezono metu. Dažniausiai žmonės skundėsi, kad jų kaimynai degina atliekas ar kitas draudžiamas medžiagas. Patikrinus neretai paaiškėdavo, kad tie skundai nepagrįsti. Dažniausiai nustatomi pažeidimai garažų bendrijose, automobilių servisuose arba kai gyventojai kūrena krosnis baldų atliekomis. Sausį nustatyti 23 tokie pažeidimai.

Apie medžioklės pažeidimus sausio mėnesį sulaukta 69 pranešimų, žvejybos pažeidimus – 55.

Aplinkos ministerija primena, kad pranešti apie pastebėtą aplinkosauginį pažeidimą galima bet kuriuo paros metu bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai Centro tel. (8~5) 273 2995.