„Kai gimė Domukas, išsipildė didžiausia mūsų šeimos svajonė – kadangi turime dukrą, visi kartu svajojome ir apie berniuką. Jis buvo neapsakomai stipriai laukiamas! Valandų valandas stebėdavau, kaip jis miega, tiesiog negalėjau juo atsigrožėti ir atsidžiaugti. Atrodė, kad kiekviena diena vis gražesnė už prieš tai buvusią. Tarsi nujausdama artėjančią nelaimę, džiaugiausi kiekviena savo gyvenimo minute. Domukas augo ir mokėsi greitai, tvirtai žengė pirmuosius žingsnius, ištarė pirmuosius žodžius. Niekada su juo neturėjome jokių rūpesčių, net ir virusinėmis ligomis sirgo itin retai“, – prisiminė mama Deimantė.

Šeimos archyvo nuotr.

Domuko mama pasakoja, kad iki nelaimės gyveno išties laimingą gyvenimą, kasdien dėkodama Dievui už du nuostabius vaikus ir kartu su vyru dėdama visas pastangas, kad tik jiems sukurtų kuo šviesesnę ateitį. „Nuolat keliaudavome, daug laiko leisdavome gamtoje, vaikus mokinome pažinti pasaulį, labai mėgome gaminti, todėl kartu sukdavomės virtuvėje ir eksperimentuodavome gamindami naujus patiekalus. O po nustatytos diagnozės mūsų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis...“ - su ašaromis akyse prisiminė Deimantė.

Domukui buvo beveik treji, kai vakarais jis pradėjo įkvėpti ir užlaikyti orą. Netrukus tai pasitaikydavo vis dažniau. Tėveliai kreipėsi pagalbos, Domukui buvo atlikti įvairūs tyrimai be jokių rezultatų ir tik galiausiai magnetinis rezonansas galvoje parodė neaiškios kilmės židinuką.

„Tačiau net ir tuomet niekas mums jokio konkretaus atsakymo nesuteikė. Buvome palikti stebėjimui. Po pusmečio, pakartojus magnetinį rezonansą, paaiškėjo, kad židinukas plečiasi. Tiesa, vėl buvome nuraminti, kad tokie procesai galimi ir nebūtinai jie reiškia ligą. Kiekvieno tyrimo metu paaiškėdavo – auglys ir toliau didėja. Šiemet mes išgirdome verdiktą – būtina operacija. Auglys Domuko galvoje yra nelengvai pasiekiamoje vietoje, todėl bandydami sumažinti visas įmanomas rizikas, pradėjome ieškoti pagalbos užsienio šalyse. Sprendimą Domą operuoti Vokietijoje priėmėme dėl to, kad joje esanti klinika turi intraoperacinį magnetinio rezonanso tyrimą, o tai leistų pamatyti, ar visas auglys yra pašalintas. Mūsų atveju auglio pašalinimas reikštų visišką sūnelio išgijimą. Jeigu to padaryti nepavyktų, greičiausiai, vaikui tektų išgyventi chemoterapinį gydymą, kas, mūsų atvejų duoda mažai vilčių...“ – sakė Domuko mama.

Šeimos archyvo nuotr.

Deimantė prisiminė, kad išgirdus mylimo sūnelio diagnozę, jai ėmė žemė slysti iš po kojų: „Kiekvieną dieną turėdavau surasti jėgų keltis. Atrodydavo, kad skauda kiekvieną kūno ląstelę. Nemiga, panikos priepuoliai tapo kasdieniniai palydovai. Buvo sunku suvokti, kad ši nelaimė ištiko mūsų šeimą. Galvodavau, kad išgyvenu baisų košmarą, kuris vieną dieną baigsis. Širdis plyšta iš skausmo žinant, kiek Domukas turės iškęsti, kad nesėkmės atveju jis gali turėti labai skaudžių liekamųjų reiškinių, o apie patį blogiausią scenarijų aš tiesiog negaliu pagalvoti... Tačiau šiai akimirkai yra svarbiausia laiku surinkti reikiamą sumą pinigų ir iki duoto termino nuvykti operacijai į kliniką Vokietijoje“.

Deimantė prisipažino – ji buvo pasiryžusi padaryti viską, kas įmanoma, išparduoti visą šeimos turtą, kol galiausiai suprato – tų pinigų vis tiek neužtektų... „Man labai sunku prašyti pagalbos. Klinika jau dabar yra išrašiusi sąskaitą 48 tūkst. eurų sumai, kurios užtektų tik geriausio scenarijaus atveju. Kadangi smegenų operacijų komplikacijos nėra retos, didžiulė tikimybė infekcijoms ir pakartotinei operacijai ar šunto statymui, reikalinga suma gali perkopti ir 80 tūkst. eurų. Viena diena intensyvios pagalbos skyriuje kainuoja 1000 eurų, o būna, kad prireikia 20 parų ir daugiau... Mes tiesiog bejėgiai ir neturime jokio kito varianto, kaip tik ištiesti ranką ir maldauti geros valios žmonių suteikti mums galimybę išgelbėti sūnaus gyvybę“, – graudinosi Domuko mama.

Deimantė prisipažino po nelaimės pradėjusi dar labiau branginti kiekvieną akimirką, praleistą su vaikais. Ji tikino atsiribojusi nuo aplinkinio pasaulio, nenorinti su niekuo bendrauti, o tiesiog kuo dažniau laiką leisti kartu su šeima. Jos gyvenimas dabar kupinas įtampos, baimės ir nežinomybės, tačiau tėveliai stengiasi tyliai paverkti niekam nematant, o vaikams neparodyti tikrųjų išgyvenimų ir baimių. Deimantė tikisi, kad Domukui apie jį užklupusią ligą papasakos tik tada, kai ji bus sėkmingai įveikta.

Šeimos archyvo nuotr.

„Aš suprantu, kad visi apie savo atžalas kalba su didele meile, bet apie Domuką galiu pasakyti, kad jis yra pats nuostabiausias vaikas. Jis kaip mat pavergia visus aplinkinius. Jis turi be galo didelę širdį! Su visais dalinasi viskuo, ką turi. Net ir saldainį gali padalinti į keturias dalis, kad tik visiems užtektų! Domukas labai jautrus vaikas, o tuo pačiu labai linksmas ir didelis pokštininkas. Kitąmet jis ruošiasi keliauti į mokyklą, puikiai skaičiuoja, svajoja dalyvauti plaukimo varžybose ir būtinai laimėti medalį. Užaugęs jis svajoja būti statybininku arba krepšininku, lanko krepšinio būrelį. Domukas puikiai pažįsta visus krepšininkus, o labiausiai mėgsta Joną Valančiūną ir Igną Brazdeikį. Kad jūs žinotumėte, kaip Domas myli gyvenimą ir visus aplinkinius! Mes pasiruošę padaryti bet ką, kad mūsų sūnus pasveiktų ir toliau galėtų gyventi savo gražų, nerūpestingą gyvenimą, toliau galėtų skleisti aplinkiniams savo šilumą. Esu gyvenimui dėkinga už Domuką, kuris man yra pats didžiausias stebuklas. Esu dėkinga už kiekvieną dieną, praleistą su juo, už kiekvieną jo šypseną. Ačiū gydytojams už padrąsinimą ir už tą rusenančią viltį išgelbėti mūsų sūnų“, – sakė mama.

Su didele viltimi Domuko mama laukia pagalbos. Operacijos data bus paskirta tik po to, kai bus apmokėta sąskaita, o tam skirtas labai trumpas – vos mėnesio – terminas. Laikas nėra šios nuostabios šeimos sąjungininkas, nes operacija yra galima tik pusės metų laikotarpyje. Padėkime mažyliui iškeliauti į kliniką Vokietijoje ir įveikti jį užklupusią ligą.

Šeimos archyvo nuotr.

Aukojant į sąskaitą:

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“

SEB bankas: LT61 7044 0600 0696 0787

SWIFT kodas: CBVILT2X

Paskirtis: Domuko gydymui

Aukojant per paypal sistemą:

egle@mamuunija.lt

Taip pat mergaitei nustatyta ir akių liga aniridija, o kai jai tebuvo vos metai, Yara išgirdo ir inkstų vėžio diagnozę. Skaudžiausia, kad Yarą auginančios šeimos nelaimės tuo dar nesibaigė – šią vasarą netikėtai mirė mergaitės tėtis... Yara – 2022 metų „Išsipildymo akcijos“ geradarių pagalbos laukiantis vaikas.

Nelengvas buvo ir mergaitės atėjimas į šį pasaulį. Yaros mama Sigita Howell ir jos vyras Davidas Anglijoje gyveno ne vienerius metus. Susituokę, jie ėmė svajoti ir apie vaikelį. Deja, netrukus Sigita iš medikų išgirdo, kad dėl pernelyg mažo kiaušialąsčių kiekio, tikimybė pastoti yra labai maža.

Šeima nusprendė persikelti į Lietuvą, pamėginti pas medikus apsilankyti ir čia, ir jei tikrai nepavyks pastoti, tuomet vaikelį įsivaikinti. Būtent tuo metu, visai netikėtai, Sigita sužinojo, kad jos svajonė išsipildė – ji ėmė lauktis.

Nepaisant to, kad nėštumas buvo sklandus, gimdymas, tapo kur kas sunkesnis – moteriai atliktas Cezario pjūvis, o vos gimusi Yara kelias dienas laikyta inkubatoriuje. O kai galiausiai buvo perkelta į mamos palatą, atrodė, kad mergaitei niekaip nepavyksta atsimerkti.

„Kitą dieną Yaros atėjo patikrinti gydytoja, kuri pasakė, kad su klausa yra viskas gerai. Tačiau pradėjusi tikrinti jos akis pasakė, kad akys yra juodos, o pašvietus atsispindi raudona spalva. Tik išgirdusi tokius žodžius, puoliau į paniką. Visai pasimečiau ir nesupratau, mato mano vaikas ar ne. Juk prieš tai gydytojai net neturėjo jokių minčių apie kažkokius sutrikimus“, – prisiminė mama Sigita.

Kai mergaitei tebuvo keturios dienos, medikai jai nustatė aniridiją – paplitusią genetinę ligą, kuri pasireiškia akių rainelės nebuvimu ir dideliu jautrumu saulės šviesai. Taip pat, įtarta, kad mergaitei gali būti ir WAGR sindromas.

„Po 3-4 mėnesių galiausiai atėjo tyrimo atsakymai. Aptarti jų į Kauno klinikas mus pasikvietė gydytoja, kuri paaiškino, kad Yarai trūksta 46 genų. Gavome A4 formato lapą, kuriame buvo surašyti visi trūkstami genai, už ką tiksliai jie yra atsakingi bei ko galime tikėtis ateityje. Į aprašą įėjo ir aniridija, ir inkstų vėžys, ir epilepsija, ir raidos sutrikimai, ir mitybos sutrikimai, ir daug kitų būklių“, – sakė Sigita.

Neilgai trukus, kai Yarai tebuvo vos metai ir dvi savaitės, šeimą sukrėtė dar vienas smūgis – Yarai nustatytas itin retos formos inkstų vėžys. „Daugybiniai dariniai abiejuose inkstuose. Visa laimė, kad jis nebuvo išplitęs į plaučius. Na, o po to viskas vyko be galo greitai – jau kitą dieną Yarai buvo paskirta pirmoji chemoterapija“, – sakė mama apie dukrelę, šiuo metu ištvėrusią daugiau nei 13 chemoterapijos seansų.

O kai atrodė, kad nelaimių ir taip per akis, nutiko tai, apie ką moteris niekuomet nebūtų pagalvojusi –  netikėtai mirė Sigitos vyras. Jam staiga sustojo širdis.

„Buvo netikėta ir be galo baisu. Aš buvau pirmoji, nuvykusi į tą vietą, kur viskas nutiko. Pamenu, kad paskambinusi kaimynė tik ištarė mano vardą, ir aš supratau, kad įvyko kažkas be galo baisaus. Vėliau, po manęs, iškart atvyko ir greitoji, ir policija. Suvažiavo visi. Stovėjau ir galvojau, kad tai – kažkoks košmaras, kad taip būti negali. Mano vaikas serga vėžiu, o vyras mirė taip staiga... Tačiau pasirodo gali, nes aš juk ir esu tas gyvas įrodymas“, – skaudžiais išgyvenimais dalijosi Sigita.

Ir vis dėlto dalelė po dalelės, moteris stengiasi klijuoti savo ir dukrelės gyvenimus iš naujo. Tęsiasi Yaros gydymai, taip pat iš Joniškio mama ją veža į Šiaulius, kur mergaitė lankosi pas ergoterapeutus, kineziterapeutus, logopedą. Kiekvieną savaitę Yarai tikrinamas kraujas Joniškio poliklinikoje.

Sigita sako, kad kol kas Yarai nieko netrūksta, tačiau didžiausios išlaidos yra patiriamos kelionių metu. Vien per mėnesį ant kuro mamai tenka išleisti apie 300-400 eurų.

Prie lengvesnės Yaros ir jos mamos kasdienybės prisidėti gali kiekvienas. Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais:

1891 – 3 EUR;

1892 – 5 EUR;

1893 – 10 EUR.

Per penktąją Briuselio konferenciją dėl Sirijos, vyksiančią vaizdo ryšiu dėl kovos su koronavirusu priemonių, bus aptariami karo draskomos šalies pabėgėlių ir pažeidžiamų gyventojų neatidėliotini poreikiai.

„Dėl papildomo COVID-19 poveikio Sirijos civiliai gyventojai neturi galimybės atsikvėpti“, – rašoma Jungtinių Tautų agentūrų pareiškime, išplatintame prieš donorų susitikimą.

„Jie susiduria su didėjančiu badu ir skurdu, nuolatiniu perkėlimu ir besitęsiančiais išpuoliais“, – nurodoma pareiškime, priduriant, kad pavojuje yra 24 mln. žmonių Sirijoje ir kaimyninėse valstybėse.

„Tai yra 4 mln. daugiau nei 2020 metais ir daugiau nei bet kuriuo kitu laiku nuo konflikto pradžios“, – pabrėžė agentūros.

Per renginį bus atstovaujamos per 50 šalių ir 30 kitų organizacijų: nevyriausybinių organizacijų, humanitarinės pagalbos agentūrų ir tarptautinių finansų institucijų.

Bus siekiama yra surinkti 10 mlrd. JAV dolerių (8,5 mlrd. eurų): 4,2 mlrd. dolerių – humanitarinei pagalbai Sirijoje, o likusią sumą – regione besiglaudžiantiems pabėgėliams.

Šios lėšos padės Libanui, Jordanijai, Turkijai, Irakui ir Egiptui, kurie, nepaisant daugybės savo pačių problemų, yra priversti rūpintis milijonais pabėgėlių.

„Sirai jau 10 metų išgyvena neviltį ir tragediją“, – pareiškė JT humanitarinės pagalbos vadovas Markas Lowcockas (Markas Loukokas).

„Dabar prastėjančios gyvenimo sąlygos, ekonomikos nuosmukis ir COVID-19 sukelia daugiau bado, nepakankamos mitybos ir ligų. Kariaujama mažiau, bet taikos dividendų nėra“, – pridūrė jis.

Anot JT, per ankstesnę donorų konferenciją, vykusią praėjusių metų birželį, buvo pažadėta išskirti 5,5 mlrd. dolerių (4,7 mlrd. eurų).

Europos Komisija, pirmadienį vyksiančio virtualaus naujo renginio organizatorė, suskaičiavo 7,7 mlrd. dolerių (6,5 mln. eurų), o šiek tiek mažiau nei trečdalis šios sumos bus perkelta į 2021 metus.

Europos Sąjunga ir 27 jos valstybės narės, nerimaujančios, kad nepadėjus pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose jie gali pasiekti Europą, skyrė du trečdalius tų lėšų.

Pirmadienį internete bus surengtos diskusijos įvairiose platformose, o antradienį vyks pagrindinis donorų ratas. Galutinė suma paaiškės tos dienos pabaigoje.

Pilietinis karas Sirijoje, įsiplieskęs 2011 metais režimui pamėginus brutaliai numalšinti antivyriausybinius protestus, pareikalavo jau daugiau nei 388 tūkst. gyvybių ir dar milijonus žmonių privertė palikti namus.

Tęsiasi Rusijos bei Irano remiamų vyriausybės pajėgų kovos su sukilėliais, o chaosu pasinaudoja ir tokios džihadistų grupuotės kaip „Islamo valstybė“ (IS).

Dėl šios priežasties JAV bei jų sąjungininkų kariai bendradarbiaudami su kurdais rengia antskrydžius prieš IS taikinius.