Rugsėjo 6 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad O. Karač prašymas nagrinėtas nagrinėtas per ilgai, dėl to buvo pažeistos jos teisės.
Teismas pripažino, kad O. Karač prieglobsčio prašymas užsitęsė beveik vienus metus, nors įstatymas nenumato galimybės pratęsti šį terminą. Pagal įstatymą prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.
O. Karač prašė priteisti 5 tūkst. eurų siekiančios neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, tačiau iš Migracijos departamento nusprendė priteisti 400 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Šį sprendimą Baltarusijos aktyvistė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pateikdama analogišką prašymą, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Ji taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
„Skundo nagrinėjimo data dar nepaskirta“, – BNS šią savaitę informavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Rugpjūtį paskelbta, kad Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos aktyvistė O. Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, šiuos duomenis pateikė Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Jo pateiktos informacijos pagrindu tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovei atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje. Vertinimas atliktas Migracijos departamentui sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo.
„VSD duomenimis, Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos aktyvistė O. Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba“, – teigiama dokumente, kurį turi BNS.
Ji pati BNS paneigė bendradarbiavusi su Rusijos ir Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis.
„Šis šmeižikiškas kaltinimas mūsų organizacijos atžvilgiu metamas ne pirmą kartą. Deja, tenka tokius absurdiškus dalykus neigti ir gintis teisme. Esu tvirtai pasiryžusi eiti į teismą“, – sakė ji.
VSD dokumente rašoma, kad O. Karač 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, kur susitikdavo su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Anot VSD, ryšį su jais O. Karač taip pat palaikydavo ir beasmenio komunikavimo priemonėmis.
Departamentas teigia, kad O. Karač perduodavo su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims jos parengtus dokumentus, teikė informaciją apie Baltarusijos režimo ir opozicijos atstovus bei jų veiklą.
Pasak Lietuvos žvalgybos, O. Karač siekė gauti Rusijos valdžios paramą savo politinei veiklai Baltarusijoje, su Rusijos žvalgybos tarnybos atstovais yra aptarinėjusi jos galimus politinius įsipareigojimus Rusijai.
Visgi Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, jis galės būti pratęsiamas.
Leidimus gyventi Lietuvoje aktyvistė gauna nuo 2014 metų, o prieglobsčio pasiprašė pernai.
„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.
Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.
